Įsiveržę į bažnyčią Prancūzijos šiauriniame miestelyje Sent Etjen diu Ruvrė peiliais ginkluoti vyrai nužudė kunigą perrėždami jam gerklę.

Kaimyninio Ruano miesto arkivyskupas Dominique'as Lebrunas (Dominikas Lebrenas) nurodė, kad užpuolikų auka tapo 84 metų dvasininkas Jacques'as Hamelis (Žakas Amelis).

Krokuvoje viešintis D. Lebrunas savo pranešime rašo: „Šaukiuosi Dievo kartu su visais geros valios žmonėmis. Ir raginu visus netikinčius susivienyti su šiuo šauksmu Katalikų Bažnyčia neturi kitų ginklų, tik maldą ir žmonių brolybę.“

D. Lebrunas paragino visus netikinčiuosius prisidėti prie tikinčiųjų ir „šauktis Dievo“.

„Katalikų Bažnyčia negali griebtis kitų ginklų, tik – maldos ir žmonių brolybės“, – sakoma jo pareiškime.

Kitas bažnyčioje buvęs žmogus buvo sunkiai sužeistas ir dabar kovoja dėl savo gyvybės, nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Pierre'as-Henry Brandet (Pjeras Anri Brandė).

Policija sugebėjo išgelbėti tris žmones, šturmuodama bažnyčią Sent Etjen diu Ruvrė miestelyje, nurodė P.-H.Brandet ir pridūrė žurnalistams, kad užpuolikai į maldos namus įžengė per rytines mišias.

Iš viso toje bažnyčioje, kai ji buvo užpulta, buvo penki žmonės, nurodė P.-H. Brandet.

Jis sakė, kad bažnyčią apsupo speciali žmonių pagrobimams parengta brigada BRI ir kad „du užpuolikai išėjo ir buvo nukauti policijos“.

„Tvirtino esantys iš „Daesh“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) nurodė, kad bažnyčią atakavę užpuolikai „tvirtino esantys iš „Daesh“ – džihadistų judėjimo „Islamo valstybė (IS).

Ph. Hollande'as, atvykęs į atakos vietą Sent Etjen diu Ruvrė miestelyje, anksčiau paskelbtame pranešime pasmerkė šią „šlykščią teroristinę ataką“.

F. Hollande'as pareiškė, jog šis išpuolis – tai dar vienas ženklas, kad Prancūzija kariauja su IS, kuri prisiėmė atsakomybę dėl kelių šalyje įvykdytų atakų.

„Privalome vykdyti šį karą visomis mums prieinamomis priemonėmis“, – sakė prezidentas, kuris yra gimęs Ruane.

Jis išreiškė palaikymą visiems Prancūzijos katalikams, bet sakė, kad pastaroji ataka nukreipta prieš „visus prancūzus“.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) savo ruožtu sakė esąs pasibaisėjęs tuo, ką pavadino „barbariška ataka prieš bažnyčią“, kurios metu buvo nužudytas kunigas.

„Visa Prancūzija ir visi katalikai yra sužeisti. Mes laikysimės kartu“, – parašė jis „Twitter“.

Į išpuolio vietą taip pat atvyko vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas).

„Islamo valstybės kariai“

Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) antradienį pareiškė, kad du užpuolikai, įsiveržę į bažnyčią Prancūzijoje Sent Etjen diu Ruvrė miestelyje ir nužudę kunigą, buvo jos (IS) „kareiviai“, pranešė su IS susijusi naujienų agentūra.

„Normandijos bažnyčios atakos vykdytojai yra Islamo valstybės kareiviai, surengę ataką atsakydami į raginimus pulti kryžeivių koalicijos šalis“, – nurodė naujienų agentūra „Amaq“, remdamasi vienu „saugumo šaltiniu“.

„Skausmas ir siaubas“

Popiežius Pranciškus išreiškė savo „skausmą ir siaubą“ dėl įkaitų paėmimo bažnyčioje Prancūzijoje.

„Popiežius dalijasi šio absurdiško smurto skausmu ir siaubu“, – sakė Vatikano atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis) ir pridūrė, kad Pranciškų ypač pribloškė tas „barbariškas nužudymas“, nes jis buvo įvykdytas šventoje vietoje.

F. Lombardi pareiškime sakoma, kad ši ataka smogia ypač skaudžiai, „nes šis klaikus smurtas vyko bažnyčioje, šventoje vietoje, kurioje skelbiama Dievo meilė, ir (dėl) kunigo barbariško nužudymo, ir (dėl) tikinčiųjų dalyvavimo“.

F. Lombardi ataką pavadino „tolesnėmis baisiomis naujienomis, prisidedančiomis prie smurto virtinės šiomis dienomis, kuri mus prislėgė, sukeldama didžiulį skausmą ir nerimą“.

Popiežius, pasak jo, išreiškė „skausmą ir siaubą dėl šio absurdiško smurto, griežčiausiai pasmerkdamas visas neapykantos formas ir melsdamasis už tuos, ką paveikė“ ši ataka.

Gali būti įvykdyta daugiau išpuolių

Nors užpuolikų tapatybė kol kas neaiški, Paryžiaus prokuratūra sakė, kad šį atvejį tiria kovos su terorizmu pareigūnai.

Prancūzija dėl grėsmės bažnyčioms nerimavo nuo pat sužlugdyto sąmokslo prieš bažnyčią Paryžiaus Vilžiuifo priemiestyje pernai balandį.

Tada Paryžiuje buvo areštuotas 24 metų informacinių technologijų studentas iš Alžyro Sidas Ahmedas Ghlamas (Sidas Ahmedas Glamas), dėl įtarimų nušovus moterį, kurios lavonas buvo rastas jos automobilio keleivio vietoje, ir planavus ataką prieš bažnyčią.

Prokurorai jo namuose rado dokumentų apie „al Qaeda“ ir „Islamo valstybę“ ir sakė, kad jis bendravo su vienu įtariamu džihadistu Sirijoje dėl atakos prieš kokią nors bažnyčią.

Po šio incidento buvo imtasi itin griežtų saugumo priemonių, o kariai buvo pasiųsti saugoti apie 700 mokyklų ir žydų sinagogų bei tūkstančio mečečių.

Tačiau šalyje yra apie 45 tūkst. katalikų bažnyčių, taip pat tūkstančiai protestantų ir evangelikų maldos namų, kuriuos visus apsaugoti tampa beveik neįvykdoma užduotimi saugumo tarnyboms.

Prisiminus Nicą

Naujasis išpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai įtampa Prancūzijoje yra labai padidėjusi po to, kai 84 žmonės žuvo pietiniame Nicos kurorte, kur užpuolikas nukreipė sunkvežimį į minią, susirinkusią švęsti Bastilijos paėmimo dienos.

Ataka Nicoje buvo trečias didelis smūgis Prancūzijoje per pusantrų metų laikotarpį, o atsakomybę dėl jo prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Grupuotė taip pat prisiėmė atsakomybę dėl dviejų vėlesnių atakų Vokietijoje, dar labiau supurčiusių Europą.

M. Vallsas anksčiau šią savaitę perspėjo, kad šalyje gali būti įvykdyta daugiau išpuolių, nes sunkiai sekasi užkirsti kelią ekstremistams, kovojusiems Artimuosiuose Rytuose ir grįžtantiems į savo šalis, taip pat tiems, kurie radikalizavosi namuose, veikiami internetu platinamos propagandos.

Žudynės Nicoje išprovokavo aštrius politinius ginčus dėl numanomų saugumo spragų, o vyriausybė buvo kaltinama nepakankamai daranti, kad apsaugotų gyventojus.

Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad „susidariusi padėtis akivaizdžiai verčia mus bijoti naujų islamo teroristų atakų“.