Išpuolis Prancūzijoje: teroristas sunkvežimiu traiškė žmones, 84 žuvo

Užpuolikas nušautas: kas jis toks?

Mašinos vairuotojas buvo nušautas po to, kai nuvažiavo apie 2 km palmėmis apsodintu Anglų bulvaru, pilnu šventiškai nusiteikusių žmonių. Šimtai žmonių bėgo apimti panikos, o įvykio vietoje liko gulėti dešimtys kūnų.

Pareigūnai sakė sunkvežimyje radę dokumentus, priklausančius 31 metų Prancūzijos ir Tuniso piliečiui. Vyro tapatybė jau oficialiai nustatyta. Prancūzų spauda užpuoliką įvardijo kaip Mohamedą Lahouaieją Bouhlelį (Mohamedą Lahvaježą Buhlelį).

Paskelbus žudiko tapatybę, visiems natūraliai kyla klausimas – kas jis ir kodėl tai padarė?

M. Lahouaiejas Bouhlelis, kaip skelbta anksčiau, – 31-erių Nicos gyventojas, Prancūzijos ir Tuniso pilietis, dirbęs siuntų išvežiotoju ir prieš trejus metus tapęs tėvu.

Pareigūnams jis buvo jau žinomas, tačiau tik dėl smulkių nusikaltimų ir smurto artimoje aplinkoje. Į policijos akiratį dėl radikalių pažiūrų, polinkio į ekstremizmą, sąsajų su „Islamo valstybe“ ar kitomis teroristinėmis grupuotėmis vyras nebuvo patekęs.

M. Lahouaiejo Bouhlelio tapatybė atskleista po policijos reidų į šio būstą ir kratų viename Nicos darbininkų kvartale. Aiškinantis užpuoliko motyvus, apklausiami jo šeimos nariai, artimi žmonės ir kaimynai. Šeimos nariai savo tapatybes slepia, o kaimynai noriai pasakojo apie sugyvenimą su Nicos monstru.

Visa dešimtis kaimynų butą nuomojusį M. Lahouaieją Bouhlelį apibūdino kaip vienišių, uždaro būdo asmenį, kuris toli gražu neatrodė religingas, nei savo išore, nei elgesiu netraukdavo dėmesio, paprastai dėvėdavo šortus ir kai kada darbinius batus. Jis važinėjo universalu, kurį laikydavo šalia namo, ir dar turėjo dviratį, kurį įsinešdavo į savo butą antrame aukšte.

Artimiausia kaimynė Alexia sakė su vyru kalbėjusi vienintelį kartą, virš užpuoliko buto gyvenanti šeima pasakojo, kad jis niekuomet neatsakydavo į pasisveikinimą. Savo nerimu pasidalijo tik viena kaimynė Anan, gyvenanti pirmame namo aukšte. Ji tvirtino būgštavusi dėl savo dviejų dukrų, kurias M. Lahouaiejas Bouhlelis akivaizdžiai nužiūrinėdavo.

Prancūzijos teisingumo ministras Jeanas-Jacques'as Urvoasas (Žanas Žakas Irvuasas) sakė žurnalistams Paryžiuje, kad Prancūzijos ir Tuniso pilietis M. Lahouaiejas Bouhlelis buvo „kai kurių procedūrų centre, bet teistas tik dėl vieno incidento“ anksčiau šiais metais – susipykęs su kitu vairuotoju, metė į jį medinį padėklą.

Pasak ministro, M. Lahouaiejas Bouhlelis buvo lygtinai nuteistas dėl to, kad anksčiau niekad nebuvo teistas. Jis privalėjo kartą per savaitę lankytis Nicos policijos nuovadoje. Jis griežtai laikėsi šių įpareigojimų, pridūrė J.-J.Urvoasas.

Prokuratūra anksčiau penktadienį taip pat nurodė, kad M. Lahouaiejas Bouhlelis buvo visiškai nežinomas žvalgybos tarnyboms.

Jis buvo „visiškai nežinomas žvalgybos tarnyboms ir niekada nerodė radikalizavimo ženklų“, sakė prokuroras Francois Molinsas (Fransua Molensas).

Skaičiuojamos aukos

Prancūzijos prokurorai pranešė, kad per išpuolį Nicoje buvo sužeisti 202 žmonės, iš kurių 25 yra prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų ir 52 asmenų būklė yra kritinė.

Prokuroras Francois Molinsas (Fransua Molensas) penktadienį pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išlieka nepakitęs – per išpuolį žuvo 84 žmonės.

Per ataką mirtinai sužaloti mažiausiai du vaikai, o dar maždaug 50 vaikų buvo sužeisti ir yra gydomi ligoninėje, pranešta penktadienį.

Per išpuolį žuvo mažiausiai du Amerikos piliečiai. Armėnijos, Ukrainos ir Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos pranešė, kad taip žuvo du armėnai, vienas ukrainietis ir viena šveicarė.

Dar du ukrainiečiai per išpuolį buvo sužeisti.

Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad du šalies piliečiai buvo sužeisti per išpuolį Nicoje, ir ji bando susisiekti su kitais estais, kaip manoma, esančiais tame rajone. Sužeistųjų pavadžių ministerija nenurodė.

Tuo metu Estijos valstybinės oro linijos „Nordica“ informavo, kad siūlo bilietus į Nicą liepos mėnesiui įsigijusiems keleiviams keisti savo skrydžių planus. Pasak kompanijos vadovo Jaano Tammo (Jano Tamo), keleiviai, kurie jau nuskrido į Nicą, galės sugrįžti anksčiau jų bilietuose numatytos datos, jeigu lėktuvuose bus laisvų vietų.

Pareigūnai ragino donorus duoti kraujo, o dešimtys žmonių per „Twitter“ maldavo pateikti žinių apie jų artimuosius.

Aiškėja žuvusiųjų tapatybės

Jau identifikuotos pirmosios kraupios tragedijos aukos. Tai – septynių vaikų mama Fatima Charrihi. Apie mamos mirtį paskelbęs sūnus Hamza spaudai pasakojo, kad mama buvo labai pamaldi musulmonė. „Ji dengė galvą, sekė islamo tiesomis. Tikrojo islamo – ne teroristų“, – sakė jis.

„Ji buvo pirmoji auka. Prieš ją kitų aukų kūnų nebuvo. Ji dalyvavo šventėje su savo sūnėnais ir dukterėčiomis. Mano brolis bandė ją atgaivinti, bet mama mirė sulig akimirka, kai pakvietėme gydytojus“, – širdgėlą liejo jaunas vyras, pridūręs, kad jo mama buvo nuostabi. 

Anot vieno JAV vietos laikraščio, tarp Nicos aukų buvo 51-erių Seanas Copelandas ir jo 11-metis sūnus Brodie. Iš Teksaso atvykę amerikiečiai Nicoje leido atostogas. „Esame sukrėsti Brodie Copelando, nuostabaus sūnaus ir brolio, džiuginusio mūsų gyvenimą, netekties“, – rašoma šeimos pranešime.

Mirties sunkvežimis pasiglemžė dviejų mokinių ir mokytojos iš Vokietijos gyvybes. Jie iš Berlyno buvo atvykę į Nicą atšvęsti mokyklos baigimo.

Nicoje taip pat nutrūko 54-erių Lindos Casanovos Siccardi gyvenimas. Muitinės inspektorė čia atostogavo su prancūzu vyru Gilles'iu, kuris išgyveno per ataką.

Rusija irgi neteko savo pilietės – 20-metės Viktorios Savčenko. Ji Nicoje atostogavo su drauge, kuriai per išpuolį buvo sužalotos kojos.

Marokas taip pat gedi savo piliečių – moteris, kurios pavardė neskelbiama, žuvo kartu su savo sūnumi. 

Smogė per šventę

Ši ataka yra „nepaneigiamai teroristinio pobūdžio“, sielvartaujantis F.Hollande'as sakė kreipdamasis į tautą per televiziją. Šis kruvinas išpuolis buvo įvykdytas minint Bastilijos paėmimo dieną, simbolizuojančią pagrindines Prancūzijos vertybes – sekuliarią respubliką, kurios šūkis yra „Liberte, Egalite, Fraternite“ (Laisvė, lygybė, brolybė).

Užpuolikas smogė po Paryžiuje ketvirtadienį įvykusio karinio parado ir kitų ceremonijų, kai Eliziejaus Laukų bulvaru žygiavo ginkluotųjų pajėgų kariai, važiavo tankai ir praskrido naikintuvai, o šventę vainikavo įspūdingas fejerverkas.

„Prancūzijai buvo smogta per jos nacionalinę dieną ... – laisvės simbolį“, – sakė F.Hollande'as.

Vienoje nuotraukoje matėsi kulkų suvarpytas ir smarkiai aplamdytas sunkvežimio priekis; padangos buvo subliūškusios. Pamesta lėlė gulėjo bulvare, kur šeimos buvo susirinkusios švęsti vos keliomis valandomis anksčiau.

Trečias išpuolis

Vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) sakė žurnalistams įvykio vietoje, kad žuvusiųjų skaičius šiuo metu yra 84, bet dar daug žmonių yra sunkiai sužaloti.

Šis ataka buvo jau trečias didelis smūgis Prancūzijoje per trumpesnį metų 1,5 metų laikotarpį, o prokurorai sakė, kad tyrimą vykdys kovos su terorizmu pareigūnai.

Aštuoniais mėnesiais anksčiau džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ataka Paryžiuje nusinešė 130 žmonių gyvybių, suduodama skaudų smūgį turizmui viename populiariausių pasaulyje miestų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasmerkė ataką, nors kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį.

F. Hollande'as paskelbė pratęsiantis nepaprastąją padėtį Prancūzijoje dar trims mėnesiams ir sustiprinsiantis vyriausybės veiksmus prieš džihadistus Sirijoje bei Irake. Jis taip pat paragino armijos atsargos karius ateiti į pagalbą šalies saugumo tarnyboms, kurios baigia išnaudoti visus savo išteklius.

Prancūzijoje nepaprastoji padėtis galioja nuo lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje. Dar 17 žmonių buvo nužudyti per kitas atakas pernai sausį, įskaitant išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ ir vieną žydiško maisto krautuvę.

„Islamo valstybė“ ne kartą įvardijo Prancūziją kaip pagrindinį taikinį dėl jos karinių veiksmų Irake ir Sirijoje. Šimtai džihadistų yra išvykę iš Prancūzijos ir prisidėję prie IS kovotojų.

Liūdna diena Europai

Viduržemio pajūrio miestas Nica, jo žvirgždu nukloti paplūdimiai ir skaidrūs mėlyni vandenys kaip magnetas traukia saulės ir pramogų ištroškusius žmones nuo XIX amžiaus. Po atakos buvo atšauktas penktadienį turėjęs įvykti popmuzikos žvaigždės Rihannos (Rianos) koncertas, taip pat Nicos džiazo festivalis.

Chaoso liudininke tapusi australė Emily Watkins (Emili Votkins) sakė savo šalies nacionaliniam transliuotojui „Australian Broadcasting Corporation“, kad matė tą sunkvežimį, bet nesuvokė, kas vyksta.

„Priešais mus, kur buvo sunkvežimis, girdėjosi daug klyksmų, – pasakojo ji. – Žmonės griuvinėjo ir mėgino pasiekti viešbučių vestibiulius, restoranus, automobilių stovėjimo aikšteles ar bet kokias kitas vietas, kad pabėgtų iš gatvės.“

Anglų bulvaras buvo uždarytas; ten suvažiavo daug policijos ir greitosios pagalbos automobilių, o vietinės Pajūrio Alpių prefektūros valdžia paragino gyventojus likti namuose.

Pastarąją savaitę Prancūzija buvo lengviau atsikvėpusi po to, kai sėkmingai surengė mėnesį trukusį Europos futbolo čempionatą, praėjusį be incidentų, nors buvo baiminamasi išpuolių.

Tas turnyras neilgam atnešė džiaugsmo, praskaidrinusio niūrią nuotaiką Prancūzijoje, sukrėstoje dviejų didelių atakų praeitais metais, audringų protestų prieš vyriausybę, streikų ir potvynių.

Naujausios atakos atgarsiai apskriejo pasaulį: Kinija pareiškė užuojautą, o JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dėl šio išpuolio atidėjo planus paskelbti savo kampanijos partnerį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė: „Tai liūdna diena Prancūzijai, Europai, mums visiems. Ši ataka buvo nukreipta prieš žmones, šventusius laisvę, lygybę, brolybę“.

Veikė vienas?

Sunkvežimis važiavo dideliu greičiu, zigzagais ir nestabdydamas rėžėsi į žmones vėlų vakarą, apie 23 val. vietos laiku.

Vairuotojas, nukreipęs savo mašiną į didelę žmonių minią, dar kelis kartus iššovė iš pistoleto, kol buvo nukautas policijos.

„Kol buvo nušautas policijos, jis kelis kartus iššovė“, – sakė vietos regiono prezidentas Christianas Estrosi (Kristianas Estrozi).

Vienas tyrimui artimas šaltinis nurodė, kad 19 tonų sunkvežimyje buvo rasta „neveikianti“ granata ir „kelios šautuvų imitacijos“.

Kol kas neaišku, ar užpuolikas turėjo bendrininkų.

Atsivėrė tikras pragaras

Paprastai judriame ir turistus iš viso pasaulio viliojančiame septynių kilometrų take, einančiame mėlyna Nicos pakrante, gulėjo paklodėmis uždengti lavonai. Prie vieno žuvusiojo buvo pamesta vaiko lėlė. F. Hollande'as patvirtino, kad tarp aukų yra vaikų. 

Anksti penktadienį tas sunkvežimis stovėjo priešais prabangų viešbutį „Palais de la Mediterranee“ – smarkiai apgadintas, sprogusiomis padangomis, su daugybe kulkų paliktų skylių priekiniame stikle. Keli liudininkai pasakojo, kaip žmonės šokinėjo nuo tako į paplūdimį, kad nepatektų po sunkvežimio ratais.

37 metų Marie (Mari), dirbanti apsaugininke netoliese esančiame muziejuje „Massena“, kur vos kelios valandos prieš išpuolį taip pat vyko Nacionalinės dienos minėjimas, kalbėjo apie paniką žmonėms bandant pabėgti.

„Matėme šimtus žmonių, bėgančių ieškoti priedangos, – vis dar priblokšta pasakojo ji AFP. – Ten buvo vaikų, žmonės buvo trypiami.“

Prieš aušrą miesto gatvės buvo tylios, tik patruliavo daug karių ir saugumo pajėgų narių.

Liudininkas Roy Calley (Rojus Kalis), kuris sakė gyvenantis už 200 m nuo Anglų tako, BBC sakė, kad „atsivėrė tikras pragaras“ ir kad situacija buvo siaubinga.

„Tvyrojo šventiška nuotaika, buvo linksma, žmonės smagiai leido laiką. Staiga išgirdau didžiulį triukšmą, kurį galiu apibūdinti tik galbūt kaip sprogimą arba avariją. Daug žmonių klykė. Po to buvo, kaip pamaniau, galbūt šūviai“, – pasakojo jis.

„Australian Broadcasting Corporation“ prodiuseris Davidas Cody (Deividas Kodis), kuris buvo įvykio vietoje, pridūrė: „Žmonės per sąmyšį klupinėjo, buvo daug panikos. Jie bandė pakliūti į viešbučius, bet kokias atidarytas įstaigas, bandė rasti priedangą, nes buvo neaišku, kas vyksta. Su kiekvienu trenksmu, kurį girdėjome už savęs, žmonės galbūt pradėdavo skubėti dar truputį greičiau, klupinėjo. Buvo labai chaotiška scena.“

Anksčiau tą patį vakarą, miniai džiaugiantis fejerverkais, danguje virš šio Rivjeros kurorto tvykstelėjo žaibas.

Kūnus planuota laikyti 48 val.

Dviejų kilometrų gatvės, kuria praskriejo žudiko vairuojamas sunkvežimis, atkarpoje – daugybė paskubomis uždengtų kūnų. Policija artimųjų ieškančių žmonių prie nelaimės vietos neprileido visą naktį. Penktadienio rytą daugumos aukų kūnai vis dar gulėjo ant šaligatvių, gatvės grindinio. Širdį draskantis vaizdas, tačiau tai būtina šį išpuolį tiriantiems pareigūnams.

Vis dėlto, anot regiono prezidento Ch. Estrosi, žuvusiųjų kūnus planuojama išgabenti kuo skubiau. „Pradėsime tai anksti tik todėl, kad aš esu įtūžęs. Jie norėjo kūnus palikti 48 valandoms. Tai ne tik nežmoniška, bet ir visiškai nereikalinga, nes visa vaizdinė medžiaga yra užfiksuota“, – piktinosi jis.

Dar vienas veiksnys, kuris turėtų paspartinti šią nelengvą užduotį, – šiam metų laikui pakrantei būdingas karštis, kuris labai nedėkingas kūnų konservavimui. 

Šokiruojantys pasakojimai

„Didelis baltas sunkvežimis blaškydamasis į šonus lėkė tiesiai į žmones, iš automobilio dar buvo šaudoma siekiant nužudyti kuo daugiau žmonių. Šis mirtį nešantis sunkvežimis pralėkė už kelių metrų nuo manęs ir negalėjau nė įsivaizduoti to, kas nutiks“, – apie tragediją pasakojo „Nice Matin“ žurnalistas Fabienas Lallemand‘as.

„Aš mačiau kūnus, lekiančius tarsi išsvaidyti kėgliai boulinge. Girdėjau triukšmą, dejones, kurių niekada nepamiršiu. Aš suakmenėjau. Negalėjau pajudėti. Tik sekiau akimis šį katafalką. Aplink mane buvo panika. Žmonės bėgo, šaukė, verkė. Tuomet atsipeikėjau ir bėgau kartu“, – kalbėjo jis.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas Robertas Holloway (Robertas Holovėjus), kuris matė dideliu greičiu į minią įsirėžusį baltą sunkvežimį, pasakojo, kad kilo „absoliutus chaosas“.

„Matėme partrenkiamus žmones ir į šalis skriejančias nuolaužas. Turėjau saugoti veidą nuo skriejančių nuolaužų“, – pridūrė jis.

Liudininkas, vardu Naderas, sakė televizijai BFM matęs tą ataką nuo pradžios iki pabaigos ir iš pradžių pagalvojęs, kad vairuotojas „nesuvaldė mašinos“.

„Jis sustojo tiesiog priešais mane po to, kai suvažinėjo daugybę žmonių. Gatvėje pamačiau vaikiną, mes mėginom įkalbėti vairuotoją liautis, – aiškino jis. „Vairuotojas atrodė nervingas. Po mašina buvo mergina, kurią jis partrenkė. Šalia manęs buvęs vaikinas ją ištraukė“, – vyras pasakojo darkyta anglų kalba.

Naderas sakė matęs, kaip vairuotojas išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti į policiją.

„Jie jį nukovė, o jo galva buvo iškišta per langą“, – nurodė liudininkas.

„Matėme šimtus žmonių, bėgančius kur nors pasislėpti“, – sakė 37-erių Marie. – Ten buvo vaikų. Juos tiesiog sutrypė. Tai, kas mane labiausiai šokiravo, – matyti, kad žmonės puolė filmuoti visa tai. Vienas jaunuolis filmavo jau bemirštantį sužeistą žmogų.“

Moteris pasakojo, kad iškart po nelaimės žmonėms dalino vandenį ir stengėsi padėti, kuo įmanoma. Ji taip pat negailėjo pagyrų pareigūnams.

„Vyravo didelė sumaištis. Neprisimenu, kad būčiau mačiusi sunkvežimį. Tik girdėjome riksmus, sklindančius iš tos vietos, kur rėžėsi sunkvežimis. Žmonės bėgo mūsų link nežinodami, kas vyksta, girdėjome poškėjimą, kurį aš palaikiau fejerverko ar petardos garsu. Žmonės kėlė grūstis, stengėsi pakliūti į viešbučius, automobilių stovėjimo aikšteles, bet kur, kad tik nebūtų toje gatvėje“, – siaubingos nakties patyrimais dalijosi australė Emily Watkins, kurią nuo atakos vietos skyrė vos keliasdešimt metrų.

Viename „Facebook“ vaizdo įraše, peržiūrėtame daugiau kaip 4,5 tūkst. kartų, drebantis tragedijos liudininkas Tarubi Wahidas Mosta (Tarubis Vahidas Mosta) pasakojo apie patirtą siaubą pajūrio bulvare.

„Vos neužmyniau vieno lavono – buvo šiurpu. Ta vieta atrodė panaši į mūšio lauką“, – sakė jis.

Vyras nufotografavo vaiko pamestą lėlę ir paliktą neįgaliojo vežimėlį, pasakodamas apie bejėgiškumo pojūtį po tų žudynių.

„Visi tie žuvusieji ir jų šeimų nariai... jie ištisas valandas išbuvo ten, laikydami sunkvežimio sutraiškytų kūnų atšalusias rankas. Neįmanoma netgi su jais pasikalbėti arba paguosti“, – sakė T.W.Mosta.

Nica ruošėsi išpuoliams

Likimo ironija – pastaraisiais mėnesiais Nica intensyviai rengė mokymus teroristinio išpuolio atvejams, vykdė antiteroristines pratybas. Jų, deja, nepakako.

Nica, kuri kasmet vasario mėnesį rengia grandiozinį karnavalą, sulaukiantį daugiausiai žiūrovų po Rio de Žaneiro ir Venecijos karnavalų, rengė ypatingo saugumo planą, koordinuojamą Vidaus reikalų ministro.

Vasario 5-ąją vyko Pajūrio Alpių (Les Alpes-Maritimes) departamento ir B. Cazeneuve'o susitikimas siekiant aptarti ir pasirengti įvairiems galimiems išpuoliams bei incidentams regione visus metus. Mokymų planas apėmė ir Kanų kino festivalio bei Europos futbolo saugumo užtikrinimą.

„Euro 2016“ metu Nica, kaip ir kiti čempionato miestai, turėjo surengti parodomąsias pratybas. Jų metu visos saugumo ir skubios pagalbos pajėgos buvo sutelktos ir paruoštos veikti esant blogiausiems scenarijams, įskaitant ataką futbolo stadione, atnešančią daug aukų. Pagal planą, pratybų metu „aukos“ buvo gabenamos į Nicos, Kanų ir Monako ligonines, Toulono ligoninei numatyta rūpintis didelius nudegimus patyrusiais žmonėmis. Tuomet prefektūra tikino, kad į tokius mokymus ir pratybas bus įtraukti ir atominis, radiologinis, bakterinis ir cheminis išpuoliai.

Ruošiantis Kanų kino festivaliui, buvo ypač sustiprinta jūros apsauga, visi laivai, įplaukiantys į numatytas saugumo zonas, privalėjo būti patikrinti. Buvo sukurti ryšių punktai, komunikacijos tinklas, apsaugotas nuo kibernetinių atakų. Imtis tokios apsaugos paskatino daugybiniai išpuoliai Mumbajaus viešbučiuose ir Madrido stotyse.

Visgi Nicos šventės tragedija nebuvo ne tik blogiausių scenarijų puslapiuose, bet turbūt ir mintyse.

Trijų dienų gedulas

Prancūzija paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą nuo šio šeštadienio. Vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) žurnalistams taip pat sakė, kad jo kabinetas nori iki spalio pratęsti nepaprastąją padėtį, paskelbtą po lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje.

Kalbėdamas po nepaprastojo vyriausybės posėdžio, M.Vallsas sakė, kad vėliavos iki pusės stiebo bus nuleistos penktadienį, o kitą savaitę parlamentui bus pateiktas įstatymas dėl padidintų policijos įgaliojimų pratęsimo.

„Laikai pasikeitė ir Prancūzija turės gyventi su terorizmu, ir mes privalome sutikti tai drauge, ir demonstruoti savo kolektyvinį šaltakraujiškumą, – sakė jis. – Prancūzija yra didi šalis ir didi demokratija, ir mes neleisime, kad mus destabilizuotų.“

„Mes norime suburti Prancūzijos tautą. Vienintelis orus atsakas (į ketvirtadienio ataką Nicoje) yra Prancūzijai laikytis liepos 14-osios dvasios“, – sakė premjeras.

Liepos 14-ąją švenčiama Bastilijos paėmimo diena yra Prancūzijos nacionalinė šventė, kuria paminima 1789-ųjų Prancūzijos revoliucijos pradžia.

Paryžiaus Eiffelio (Eifelio) bokštas nuo penktadienio bus apšviestas Prancūzijos vėliavos spalvomis, pagerbiant per išpuolį Nicoje žuvusiųjų atminimą, paskelbė Paryžiaus rotušė.

„Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo) nusprendė nuo šio vakaro visas tris nacionalinio gedulo dienas nušviesti Eiffelio bokštą raudona, balta ir mėlyna spalvomis“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad bokštas bus apšviečiamas kas vakarą nuo 22 val. 30 min. vietos (23 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Nacionalinė Asamblėja, žemieji Prancūzijos parlamento rūmai, taip pat nusprendė apšviesti savo pastatą valstybinės vėliavos spalvomis.

Pasaulio lyderiai pagerbia aukas

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį tylos minute pagerbė 84 aukų, žuvusių per Bastilijos paėmimo dienos šventę Nicoje, atminimą.

Prieš susitikimą, kuris buvo sušautas padėčiai Irake aptarti, salė nugrimzdo į tylą, kai atsistoję ambasadoriai panarino galvas žuvusiesiems pagerbti.

Vėlų ketvirtadienio vakarą priimtame pareiškime 15 narių Taryba vienbalsiai pasmerkė išpuolį, kurį pavadino „žvėriška ir bailia teroristine ataka“, ir dar kartą pakartojo, kad terorizmas yra viena didžiausių grėsmių pasaulio saugumui.

Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras) prieš susitikimą žurnalistams sakė, kad po išpuolio Nicoje Prancūzija sulaukė didelio tarptautinio palaikymo.

„Mes esame šoko būsenos, gilaus šoko“, – sakė F. Delattre'as.

„Tačiau tuo pat metu raktinis žodis yra ryžtas, visiškas ryžtas kovoti su terorizmu nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“, – sakė jis.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir jo Rusijos kolega Sergejus Lavrovas penktadienį kartu apsilankė Prancūzijos ambasadoje Maskvoje ir pareiškė užuojautą dėl išpuolio Nicoje, kur žuvo 84 žmonės.

J.Kerry ir S.Lavrovas padėjo gėlių prie ambasados pastato ir pasirašė užuojautų knygoje.

Anksčiau penktadienį prieš derybas dėl krizės Sirijoje abiejų šalių diplomatijos vadovai pagerbė išpuolio aukas tylos minute.

J.Kerry ir S.Lavrovas į ambasadą atvyko vienu automobiliu po daugiau nei keturias valandas trukusių derybų, kuriose buvo kalbama apie būdus atgaivinti įstrigusį Sirijos taikos procesą, ir kurios prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po išpuolio Nicoje.

„Rusija yra solidari su Prancūzijos žmonėmis, – parašė S.Lavrovas užuojautų knygoje. – Geriausias atsakas į nepakenčiamą teroristinį išpuolį Nicoje bus mūsų bendras pasiryžimas nenusileisti teroristams, kur jie bebandytų imtis savo purvinų ir niekšiškų veiksmų“.

Tuo metu J.Kerry Jungtinių Valstijų vardu išreiškė „nuoširdžiausią užuojautą“ Prancūzijos žmonėms.

„Mes visi turime parodyti stiprybę ir (turėti) tikslą nutraukti šį teroro rimbą“, – parašė J.Kerry.

Maskviečiai visą dieną dėjo gėles prie prancūzų ambasados ir reiškė užuojautas dėl Prancūziją ir pasaulį sukrėtusio išpuolio. Per išpuolį žuvo viena studentė iš Rusijos – V. Savčenko, pranešė Maskvos universitetas.