Žmogaus kūnas – namai daugybei parazitų

Pats to neįtardamas, žmogus gali tapti daugybės parazitų namais bei maitintoju. Specialistai teigia, kad parazitai yra labai rimta visų Žemės gyventojų problema. Tačiau didžioji dalis žmonių ją ignoruoja ir taip patys sau kenkia.

Milijonai gyvybių mumyse

Parazitai yra gyvi organizmai, niekšiški išnaudotojai, kurie įsiveržia ir gyvena žmogaus kūne.Visame pasaulyje žinoma apie 2500 parazitų - nuo amebų iki kirminų, nuo bakterijų iki grybelių ir virusų. Kas žino, kiek jų dar neatrasta. Parazitai išskiria toksinus, kurie nuodija organizmą. Patekę į kūną, kai kurie parazitai per dieną sugeba padėti iki 200 000 kiaušinėlių. Šie parazitai dažniausiai lieka nepastebėti ir kasdien sekina jūsų kūną, todėl paspartėja senėjimo procesais, žmogus greičiau pavargsta, ima silpti ir nykti.

Parazitai dažniausiai apsigyvena virškinimo sistemoje. Ten jie patenka ne tik per maistą ar vandenį. Jais žmones užkrečia vabzdžiai, naminiai gyvūnai ir net kiti žmonės. Didžiausias pavojus tyko vaikų. Jie dažnai kiša nešvarias rankas į burną. Darželiuose, lopšeliuose, mokymo įstaigose ne visuomet sukuriamos tinkamos higienos sąlygos. Kai vaikas „pasigauna“ parazitų, pavojuje atsiduria visa jo šeima. Parazitai lengvai pernešami kūno sekrecijomis, todėl septintąjį ir aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius siautėjusi seksualinė revoliucija yra didžiulės to meto parazitų epidemijos kaltininkė.

Prisitaiko prie vibracijų

Gali būti, kad jūsų kūne netgi dabar apsigyvenę parazitai, tačiau nei jūs, nei jūsų gydytojas to nepastebi. Žarnyno parazitai nustekena žmogaus imuninę sistemą, padarydami ją neatsparią įvairioms ligoms. Simptomai dažniausiai yra labai įprasti ir dažnai supainiojami su kitais sutrikimais. Todėl paskirti vaistai dažnai negali pašalinti negalavimo priežasties. Dažnai netinkamas gydymas lemia įvairias komplikacijas.

Geriamo vandens tarša tampa vis didesne problema įvairiose pasaulio vietose. Maistui augalus bei gyvulius augina žmonės, užsikrėtę įvairiais parazitais, kirminais bei virusais. Netinkamas maisto apdirbimas, tiekimas, laikymas gali tapti nepageidaujamų įsibrovėlių atsiradimo priežastimi. Keliautojai, vykstantys į svečias šalis, taip pat susiduria su parazitais, svetimais jų gimtajai aplinkai.

Neseniai vykdyti tyrimai išaiškino, kad tokios ligos, kaip krūties vėžys, gali būti sukeliamos viruso, perduodamo iš kartos į kartą per DNR. Medicininiai testai dažnai negali aptikti parazitų, nes šie prisitaiko prie organizmo ir perima jo vibracijas. Iki šiol apie tokius virusus žinoma labai mažai, o jų sukeliamas ligas labai sunku nustatyti.

Įkvepiame su oru

Parazitai gali būti išnaikinti antibiotikais, tačiau kenkėjai sugeba apeiti ir šią priemonę. Jie palieka organizme savo sporas, iš kurių per 30 dienų prisiveisia naujų organizmą alinančių parazitų.

Žmogaus kūne natūraliai gyvena daugelis rūšių įvairių grybelių ir bakterijų. Problemos iškyla tuomet, kai jų atsiranda per daug ir įvairiuose organuose. Grybelio Candida natūraliai randama žmogaus organizme, tačiau dažnai jis pradeda nenumaldomai daugintis perdozavus antibiotikų. Antibiotikai efektyviai šalina parazitus, tačiau negali atskirti „gerųjų“ bakterijų, nuo „blogųjų“. Ilgesnį laiką vartojus antibiotikus, sutrikdoma bakterijų pusiausvyra ir gynybinių bakterijų vietoje „pasisėja“ grybelis Candida. Šių grybelių didelė gausa sukelia žarnyno dujų perteklių, nuovargį, depresiją, letargiją, išrankumą maistui ir daugelį kitų simptomų. Toks disbalansas gali sukelti daug rimtų organizmo negalavimų. Tam tikri grybeliai gali augti ir ant plaučių ir apsunkinti kvėpavimą. Grybelis patenka į organizmą su įkvėptu oru. Nuo jo apsisaugoti labai sunku.

Yra žinoma per 100 skirtingų parazitinių kirminų rūšių, galinčių gyventi žmogaus organizme. Vieni yra mikroskopinio dydžio, kiti - aiškiai matomi. Šių organizmų sutinkama visoje mūsų aplinkoje, pradedant vandeniu bei maistu ir baigiant oru. Daugumai parazitų reikia nešiotojo, kad galėtų išgyventi. Dažniausiai jais tampa gyvūnai. Parazitų dydžių skirtumas tiesiog neįtikėtinas: nuo vienos tūkstantosios mikrono dalies iki bangininio kaspinuočio, kurio ilgis siekia keliasdešimt metrų.

Verčia kęsti alkį

Parazitiniai kirminai patenka į organizmą per burną, nosį, odą, lytinius kontaktus, juos platina pernešėjai (pavyzdžiui, uodai). Įsikūrę organizme, jie arba maitinsis jūsų valgomu maistu, arba jumis. Nė vienas žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo parazitų.

Tokia baisi liga kaip maliarija, kasmet nusinešanti apie 2 milijonus gyvybių, taip pat yra sukeliama parazitinių kirminų. Šią ligą sukelia kirminas Plasmodium.

Dar vienas gerai žinomas parazitinis kirminas – kaspinuotis. Kaspinuočiai žmogaus kūne gali gyventi iki 10 metų ir užaugti iki 9 metrų ilgio. Kaspinuotis auga žmogaus žarnose ir yra išsidėstęs atskirais segmentais. Šie kirminai maitinasi žmogaus maistu, todėl aukos jaučia nenumaldomą alkį ir stengiasi jį patenkinti, tačiau vis tiek palaipsniui praranda svorį. Kai kurie kaspinuočiai per dieną padeda iki milijono kiaušinėlių. Išskirtinis kaspinuočio bruožas – ant galvos esantys kabliai ir čiuptuvai, kurie leidžia geriau įsitvirtinti virškinimo sistemoje.

Vagia mūsų maistą

Statistika teigia, jog maždaug vienas iš penkių vaikų yra turėjęs arba turi vadinamųjų spalinukių. Tai nedidelės baltos kirmėlės, užaugančios iki pusantro centimetro ilgio. Dabar visame pasaulyje šiais parazitais yra užsikrėtę 500 milijonų žmonių. Kad žmogus turi spalinių, galima spėti iš kai kurių požymių: niežti lytiniai ir šalinimo organai, būdingas užmaršumas, nervingumas ir irzlumas. Suaugusios moteriškos lyties kirmėlės pasišalina iš organizmo ir per dieną padeda 15 000 kiaušinėlių. Kiaušinėliai ore išsilaiko porą dienų ir laukia naujų aukų.

Kai kurie parazitai sugeba apgauti organizmą ir priversti imuninę sistemą nereaguoti į įsiveržimą. Įsitvirtinę organizme, jie suvienodina savo kūno virpesių dažnį su žmogaus kūno ritmu, todėl organizmas „supranta“, jog jie yra audinio ar kurio nors organo dalis.

Taip įsitvirtinę organizme parazitiniai kirminai graužia ir ardo kūno audinius ir organus. Parazitai sugadina ar užblokuoja tam tikrus organus, susisukdami į kamuolius ar gniužulus. Tokie gniužulai gali būti supainioti su vėžiniais augliais ir nukeliauti į smegenis, širdį ar plaučius. Parazitai vagia iš organizmo vitaminus, mineralines medžiagas ir amino rūgštis, labai reikalingas virškinimui. Todėl po valgio kirminų turintys žmonės gali jaustis mieguisti. Kirminai išskiria tam tikras metabolines medžiagas (toksines atliekas), kurios nuodija mūsų organizmą. Dar jie pažeidžia imuninę sistemą, o tai veda prie degeneracijos, nuovargio ir kitų ligų. Parazitai sunaikina kūno ląsteles greičiau nei jos gali būti atkurtos.

Išvalo elektra

Kai kurie žmonės gali išvis nejausti jokių infekcijos simptomų. Maždaug 25 procentai žmonių skundžiasi skausmais ir mauduliais, kuriuos dažniausiai ignruoja. Dar 55 procentai gali gyventi visai normalų gyvenimą. Maždaug 5 procentai žmonių yra neįgalūs dėl kūne esančių parazitų. Pavyzdžiui, 85 procentai JAV gyventojų yra apsikrėtę parazitais.

Kiek procentų Lietuvos gyventojų turi kirminų, niekas negali atsakyti. Taip yra todėl, kad dažniausiai tiriami vaikai. Suaugusieji tik retais atvejais prašo atlikti tokius tyrimus. Šiemet Klaipėdoje buvo išaiškinti du atvejai, kai žmonės buvo apsikrėtę žuviniu kaspinuočiu. Jautinio ar kiaulinio kaspinuočio visoje Lietuvoje šiemet aptikta nebuvo. Kaip ir visame pasaulyje, mūsų krašte dažniausiai žmonės apsikrečia spalinėmis, askaridėmis ir plaukagalviais kirminais.

Parazitiniams kirminams naikinti yra sugalvota daugybė būdų. Juos galima išnaikinti tiek silpna elektros srove, tiek cheminiais vaistais, tiek ir natūraliais augaliniais produktais. Geras vaistas nuo kirminų - moliūgų sėklos. Dar senieji Amerikos gyventojai, norėdami apsiginti nuo kirminų, kramtė moliūgų sėklas. Pipirmėtė ne tik išvalo organizmą nuo kirminų, bet ir sustiprina imuninę sistemą. Šis augalas gali padėti išspręsti virškinimo ir seilių liaukų sutrikimo problemas. Dar vienas vaistas nuo kirminų – greipfrutų sėklos. Jos yra gerai žinomos kaip vaistas nuo grybelio. Greipfrutų sėklos taip pat naikina parazitus ir padeda organizmui gaminti apsaugines bakterijas.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius