„Žygis už mokslą“

Daugiau kaip 600 mitingų visame pasaulyje išprovokavo susirūpinimas populizmu ir vadinamaisiais alternatyviais faktais.

„Žygio už mokslą“ demonstracijos pasauliui minint Žemės dieną rengiamos didėjant nerimui dėl to, ką daugelis laiko didėjančiu politiniu puolimu prieš faktus bei įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo.

Tarp tokio puolimo aukų, sako organizatoriai, yra pastangos kovoti su klimato kaita, evoliucijos mokymas, švietimas seksualinės sveikatos klausimais, svarbių tyrimų finansavimas.

Sidnėjuje baltais laboratoriniais chalatais vilkintys protestuotojai ragino politikus remti mokslininkų bendruomenę ir laikė plakatus su užrašais „Be mokslo tai tik fikcija“, „Mums reikia mąstytojų, ne neigėjų“.

Protestai vyko JAV viceprezidentui Mike'ui Pence'ui (Maikui Pensui) lankantis Australijoje su trijų dienų vizitu.

Baiminamasi netikrų naujienų

Demonstracijos taip pat vyko Melburne, Brisbane, Perte, Adelaidėje, kituose miestuose. Naujojoje Zelandijoje protestuotojai rinkosi Velingtone ir Oklande.

„Šiais laikais yra tiek daug netikrų naujienų ir alternatyvių faktų, ... jog svarbu nepamiršti, kad būtent mokslas sukūrė visuomenę, kurią žinome šiandien“, – naujienų agentūrai AFP sakė Parissa Zand (Parisa Zand), kuri Sidnėjaus demonstracijoje dalyvavo su motina, molekulinės biologijos specialiste.

Pasak mokytojo Byrne'o La Ginestros (Bairno La Ginestros), „mums reikia ... mokyti žmones, kad mokslas nėra politinė darbotvarkė, kad tai – tiesiog faktai“.

Kilus visuomenės pasipiktinimui Kanbera pernai atšaukė sprendimą panaikinti šimtus etatų nacionalinėje mokslo institucijoje CSIRO.

Protestai vyko ir svarbiuose Europos universitetiniuose miestuose. Dalyviai per „Twitter“ skelbė nuotraukas iš demonstracijų Bonoje, Helsinkyje, Miunchene ir Stokholme. Paryžiuje vienas transparantas skelbė: „Mes esam pasipriešinimas oranžinei grėsmei Vašingtone! Ginkit mokslą!“.

Londono mitinge dalyvavo aktorius Peteris Capaldi (Piteris Kapaldis), kuris televizijos laidoje „Daktaras Kas“ ((Dr Who) vaidina laiku keliaujantį mokslo didvyrį.

Demonstracijas už mokslą šeštadienį taip pat planuoja Brazilija, Kanada, Japonija, Meksika, Nepalas, Nigerija, Pietų Korėja.

Didžiausio dalyvių skaičiaus tikimasi Vašingtone. Amerikoje organizatoriai sakė, kad planuojamos demonstracijos yra nepartinės, bet pripažįsta, kad D.Trumpo respublikonų administracija „katalizavo“ šį judėjimą.

Mokslininkai sukruto

Nepriklausomos mokslininkų ir žurnalistų organizacijos „Climate Central“ vadovas Paulas Hanle'as (Polas Hanlas) šią savaitę laiške spaudai rašė, kad „matydami faktais paremtos mąstysenos puolimą mokslininkai pajuto energijos antplūdį“.

Kai kurie „Žygio už mokslą“ dalyviai sakė, jog mokslininkams kaip niekada svarbu bendrauti ir siekti atmosferos taršos mažinimo.

„Šeštadienį žygiuosiu Londone, ne tiek dėl mokslo vėliavos iškėlimo, nors ir manau, kad tai verta daryti, bet todėl, jog galvoju, kad šiais įtemptais politiniais laikais, kai susiduriame su išties pasauliniais iššūkiais, mokslininkams kaip niekad svarbu eiti į viešumą“, – sakė Imperijos koledžo Londone struktūrinės biologijos profesorius Stephenas Curry (Stivenas Karis).

Edinburgo universiteto profesorius Davidas Reay (Deividas Rejas) sakė, kad mokslininkai „negarsėja bičiulyste“. „Mes išmokyti klausti, kritikuoti ir, kai reikia, ginčyti vieni kitų darbus“, – sakė jis.

„Tai, kad dabar žygiuojame drauge, liudija, kokią grėsmę jaučia mūsų ... bendruomenė“, – pridūrė D.Reay.