B. Obama: NATO įsipareigojimas gynybai yra tvirtas ir amžinas

NATO įsipareigojimai gynybai yra nepajudinami ir amžini, o Estija niekada nebus palikta viena, trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), patikindamas Europos valstybes, susirūpinusias dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

„Kaip NATO sąjungininkai turime penktojo straipsnio įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Šis įsipareigojimas yra nesulaužomas, nepajudinamas ir amžinas. Estija niekada nebus palikta viena“, – per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidentu Toomas Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) sakė JAV lyderis.

Stovėdamas šalia Estijos prezidento, B.Obama sakė, kad Emario karinių oro pajėgų bazė šioje šalyje yra ideali vieta dislokuoti tas papildomas pajėgas, NATO ruošiantis sustiprinti greitojo reagavimo pajėgas šiame regione.

„Šiandien galiu paskelbti, kad ši iniciatyva apims papildomus oro pajėgų dalinius, lėktuvą mokymo pratyboms čia, Šiaurės-Baltijos regione. Taip pat sutinkame su mūsų sąjungininkais estais, kad ideali vieta įkurdinti ir aprūpinti tas pratybas būtų Emario bazė čia, Estijoje“, – nurodė jis.

JAV lyderis sakė atvykęs į Taliną, nes Estija yra pavyzdinga sąjungininkė, pridūręs, kad Estija yra geriausias sėkmės istorijos pavyzdys tarp šalių, atgavusių nepriklausomybę pasibaigus Šaltajam karui.

„Estijos pajėgos narsiai ir profesionaliai vykdė misiją Irake bei Afganistane, o mes pagerbiame karius, kurie sudėjo didžiausią auką Afganistane, įskaitant devynis drąsius estus“, – pažymėjo B.Obama.

Pasak jo, Estija yra puikus pavyzdys, kaip kiekviena karinio aljanso narė turėtų tinkamai prisidėti visų 28 NATO šalių kolektyvinės gynybos.

„Estija prisideda visa savo dalimi – visais 2 procentais BVP (bendrojo vidaus produkto) – prie mūsų aljanso gynybos. Kitaip tariant, Estija vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino B.Obama.

Maskvai palaikant prorusiškus separatistus rytų Ukrainoje, NATO sąjungininkėm, tarp jų Estija, baiminasi galinčios tapti tolesniu taikiniu, o B.Obamos vienos dienos vizitas šioje šalyje turi pademonstruoti JAV įsipareigojimus ginti savo sąjungininkes bei griežtinti atsaką dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų.

Tačiau tuojau po to, kai B.Obama atvyko į Europą, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kanceliarija paskelbė, jog jis pasiekė susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl ugnies nutraukimo. Ši netikėta žinia dar labiau padidino netikrumą B.Obamos susitikimams su regiono lyderiais.

B.Obama sakė, kad dar per anksti spėlioti, ką reiškia tas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Jis atkreipė dėmesį į ankstesnius nesėkmingus mėginimus sustabdyti kraujo liejimą ir abejojo, ar prorusiški separatistai laikysis bet kokio paliaubų susitarimo.

„Matėme daug tolesnių įvykių po vadinamųjų paliaubų paskelbimų, – sakė B.Obama. – Kita vertus, jeigu Rusija iš tikrųjų pasiruošusi sustabdyti (separatistų) finansavimo, ginklavimo, mokymo – daugeliu atvejų dalyvaujant Rusijos kariams – veiksmus Ukrainoje ir yra rimtai nusiteikusi dėl politinio sprendinio – tai būtent to mes visi tikimės.“

T.H.Ilvesas, reaguodamas į žinią apie paliaubas, kreivai šyptelėjo: „Tiesiog viliuosi, kad tai suveiks.“

Estijos lyderis perspėjo, kad paliaubos būtų sėkmingos tik tuo atveju, jeigu Rusija pripažintų savo dalyvavimą tame konflikte, o Maskva tokio žingsnio iki šiol vengė. Po praeitą savaitę įvykusio susitikimo su P.Porošenka V.Putinas pareiškė, jog Rusija nėra to konflikto šalis.

„Tai yra agresija, – pažymėjo T.H.Ilvesas. – Rusija pribalo pripažinti esanti to konflikto šalis.“

Jis ragino užtikrinti „stiprų ir matomą sąjungininkų dalyvavimą čia, Estijoje“, aiškindamas, kad toks angažavimasis būtų geriausias būdas atgrasyti bet kokius potencialius agresorius regione – aiškiai turėdamas omenyje Rusiją.

JAV prezidentas trečiadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad gali būti atlikta pakeitimų sutartyje dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų.

„Jeigu esant dabartinei saugumo padėčiai dėl pažeidimų iš Rusijos pusės kai kurios tos sutarties dalys neveikia, tuomet reikia kažką keisti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Taline.

B.Obama pažymėjo, kad sudarius tą sutartį 1997 metais „saugumo padėtis pasikeitė, tačiau NATO uždavinys tebėra užtikrinti, kad (Vašingtono sutarties) 5-asis straipsnis nebūtų dviprasmiškas“.

JAV lyderis pridūrė, kad klausimas dėl sutarties su Rusija bus viena iš temų, kurios bus svarstomos ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Tačiau svarbiau negu tas dokumentas – patvirtinti, kad nėra jokio dviprasmiškumo 5-ajame straipsnyje, susijusiame su sąjungininkais. Mes padidinome savo dalyvavimą (Aljanso pajėgų) rotacijoje ir norime tuo pasiųsti stiprią žinią“, – sakė jis.

B.Obama pareiškė, kad būtina stiprinti NATO narių gynybinius pajėgumus.

„NATO turi išnagrinėti savo galimybes, įsitikinti, kad jos modernizuotos ir turi atitinkamų išteklių“, – sakė jis.

JAV vadovas pabrėžė, jog „tai, kas vyksta Ukrainoje, yra tragedija“.

„Tačiau tai mums suteikia galimybę naujai pažvelgti į padėtį, kad suprastume, ką būtina padaryti – taip pat įsitikinti, kad mes vykdome savo įsipareigojimus NATO“, – pridūrė B.Obama.

B.Obama tapo jau antruoju Estijoje apsilankiusiu pareigas einančiu Amerikos prezidentu po George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), kurio vizitas įvyko 2006 metais. Įžengęs į prezidentūrą, B.Obama parašė svečių knygoje, kad jam garbė aplankyti „šalį, rodančią, ką laisvi žmonės gali kartu pasiekti.“