Smarkiai apribota antro pagal dydį Latvijos banko veikla, vadovas – jau laisvėje

Pasak priežiūros institucijos atstovės atstovės Ievos Uplėjos, toks sprendimas priimtas per skubų Finansų ir kapitalo rinkos komisijos posėdį vasario 18-ąją, vykdant Europos centrinio banko (ECB) nurodymą. Jame teigiama, jog tokia priemonė būtina ABLV padėčiai veiklai stabilizuoti.

Kaip skelbta anksčiau, Jungtinių Valstijų iždo departamentas antram pagal turto vertę Latvijos komerciniam bankui ABLV įvedė sankcijas, pareiškęs, kad šis bankas užsiėmė pinigų plovimu, sudarė sąlygas neteisėtiems atsiskaitymams ir korupcijai. JAV finansų įstaigoms uždrausta atidaryti ir tvarkyti ABLV korespondentines sąskaitas. Tai iš esmės reiškia, kad šis Latvijos bankas netenka galimybės vykdyti finansines operacijas JAV doleriais.

1993-aisiais veiklą pradėjusio ABLV pagrindiniai akcininkai yra Olegas Filis, Ernestas ir Nika Berniai, tiesiogiai ir netiesiogiai valdantys 87,04 proc. akcijų. ABLV obligacijos kotiruojamos Rygos "Nasdaq" biržoje.

ABLV, kaip ir kiti du didieji Latvijos bankai - "Swedbank" ir SEB, yra tiesiogiai prižiūrimi Europos centrinio banko.

Ragina atsistatydinti

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius turėtų atsistatydinti, kad nenukentėtų šalies kreditavimo reitingas ir finansų sistemos reputacija, mano Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis.

Tai būtų garbingas I. Rimševičiaus poelgis net ir tuo atveju, jeigu jis nelaiko savęs kaltu; šį žingsnį jis turi žengti dėl Latvijos finansų sektoriaus stabilumo, naujienų agentūrai BNS sakė A. Latkovskis.

Pagal įstatymą Saeima pirma laiko atleisti centrinio banko vadovą gali tik jam įteikus atsistatydinimo prašymą.

Korupcijos prevencijos biuras (KNAB) sekmadienio naktį sulaikė I. Rimševičių, kuris dabar yra policijos tardymo izoliatoriuje.

I. Rimševičius savo sulaikymą vadina neteisėtu.

KNAB tikrina informaciją, kad buvęs nemokumo administratorius Maris Sprūdas ir vienas finansų sektoriaus aukšto rango pareigūnas reikalavo kyšių iš „Norvik banka“ didžiausio akcininko Grigorijaus Guselnikovo.

Reikalavo 100 tūkst. eurų kyšio?

Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius įtariamas didelio masto kyšininkavimu, pirmadienį pranešė kovos su korupcija pareigūnai.

Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) vadovas Jekabas Straumė per spaudos konferenciją sakė, kad su šiuo baudžiamuoju procesus susiję du įtariamieji: aukšto rango Latvijos banko pareigūnas ir vienas fizinis asmuo. Byla yra susijusi mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšiu.

Vis dėlto ši byla nėra susijusi su Latvijoje veikiančiomis kredito įstaigomis ir JAV Iždo departamento pareiškimais apie įtariamus pažeidimus banke ABLV, nurodė J. Straumė.

Pasak pareigūnų, baudžiamasis procesas buvo pradėtas sekmadienį.

Penktadienį Latvijos centrinio banko namuose ir biure buvo atliktos kratos ir sulaikė verslininką Marį Martinsoną, o šeštadienio vakarą KNAB pareigūnai sulaikė I. Rimševičių.

M. Martinsonas buvo paleistas sekmadienį vakare, o už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šia sumą į valstybės iždą jau sumokėjo vienas šio pareigūno "geras draugas", sakė I. Rimševičiaus advokatas Saulvedis Varpinis.

I. Rimševičius savo sulaikymą vadina neteisėtu.

Anksčiau buvo skelbta, kad KNAB tikrina informaciją, kad buvęs nemokumo administratorius Maris Sprūdas ir vienas finansų sektoriaus aukšto rango pareigūnas reikalavo kyšių iš „Norvik banka“ didžiausio akcininko Grigorijaus Guselnikovo.

Premjeras Maris Kučinskis pirmadienį po nepaprastojo vyriausybės pasitarimo nurodė, kad nustatant kardomąsias priemones I. Rimševičiui bus mažų mažiausiai uždrausta eiti pareigas.

Vyriausybės vadovas pridūrė, kad KNAB pradėtas tyrimas, dėl kurio buvo sulaikytas I. Rimševičius, nėra susijęs su ABLV arba kitomis finansų įstaigomis. Pasak M. Kučinskio, KNAB pradėjo „negailestingą kovą su machinacijomis finansų sektoriuje“.

Lietuvos bankas: ABLV krizė nepaveiks Lietuvos

Europos centriniam bankui (ECB) įšaldžius trečio pagal dydį Latvijos komercinio banko ABLV mokėjimus bei Latvijos priežiūros institucijai apribojus šio banko klientų debeto operacijas, Lietuvai įtakos tai neturės, sako Lietuvos bankas.

„Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų. Apskritai Lietuvos finansų sistema pastaraisiais metais tapo labai savarankiška - bankai tiek skolina, tiek ir veiklą finansuoja bei indėlius renka vidaus rinkoje“, - Eltai teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Pasak jo, visos Latvijos bankų indėlių ir paskolų dalis yra labai menka, taigi, kaimyninės valstybės banko veiklos ribojimai įtakos nedaro.

„Lietuvoje veikiančiuose bankuose paskolos ne Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims tesudaro tik 1,7 proc. visų paskolų, o indėliai - 2,3 proc., Latvijos subjektų paskolos ir indėliai sudaro atitinkamai 0,3 proc. paskolų, ir 0,1 proc. visų indėlių. Taigi, net tarp nerezidentų indėlių ir paskolų Latvijos dalis yra mažoji“, - aiškino V. Valvonis.

Komiteto pirmininkė: neturima duomenų apie masinį pinigų nutekėjimą iš ABLV

Neturima duomenų apie masinį lėšų nutekėjimą iš banko ABLV prieš sustabdant jo mokėjimus, pirmadienį žurnalistams sakė Latvijos Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė Inesė Lybinia-Egnerė.

Jos teigimu, Latvija turėtų sugebėti vykdyti savo įsipareigojimus dėl apdraustų banko indėlių, jeigu kiltų tokia būtinybė. O klausimai dėl praktinių šio įsipareigojimo aspektų turėtų būti užduodami Finansų ministerijai ir Iždo institucijai, sakė parlamentarė.

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė taip pat kategoriškai atmetė galimybę, kad valstybės lėšos gali būti panaudotos stabilizuoti ABLV padėtį. Kadangi dauguma banko klientų nėra Latvijos rezidentai, anot pirmininkės, būtų „gryna neatsakingumas naudoti mokesčių mokėtojų pinigus“ šiam tikslui.

I. Lybinia-Egnerė neatmetė galimybės, kad žmonės gali panorėti atsiimti pinigus iš bankų dėl susidariusios nestabilios padėties. Ji taip pat pranešė, kad daugiau informacijos apie kitus Europos Centrinio Banko žingsnius ABLV atžvilgiu gali būti paskelbta trečiadienį, vasario 21 d.

Premjeras: vyksta derybos dėl Latvijos atstovo ECB taryboje

Šiuo metu vyksta derybos dėl to, kas atstovaus Latvijai Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio pranešė Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis.

Šiuo metu Latvijai taryboje atstovauja centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius, kurį neseniai buvo sulaikę Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) pareigūnai. Anot premjero, finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola ir Finansų bei kapitalo rinkos komisija šiuo metu aptaria geriausia problemos sprendimo būdą.

Latvijos centrinio banko vadovas paleistas į laisvę

Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius pirmadienio vakarą buvo paleistas į laisvę.

Jis savo kaltės nepripažįsta ir situaciją pakomentuoti ketina antradienį per spaudos konferenciją. Už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šia sumą į valstybės iždą sumokėjo vienas šio pareigūno „geras draugas“, sakė I. Rimševičiaus advokatas Saulvedis Varpinis.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis agentūrai BNS pareiškė, kad šalies centrinio banko vadovas turi atsistatydinti, kad sumažintų neigiamas pasekmes ne tik šalies finansų sektoriui, bet ir visos valstybės reputacijai.

„Mūsų tikslas – teisės viršenybė. Todėl teisėsaugos institucijos ir finansinės priežiūros tarnybos turi tęsti pradėtą darbą nepriklausomai, principingai ir operatyviai, kad kiekvienas Latvijos gyventojas būtų įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo statuso, pareigų ir įtakos, korupcinė ir įstatymu baudžiama veikla yra nepriimtina, ir kaltieji bus patraukti atsakomybėn“, – pareiškė Latvijos prezidentas.

Šalies finansų sektoriuje vykstantys įvykiai bus detaliai aptarti šią savaitę Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, pranešė valstybės vadovas.