Rusijos prezidento rinkimai: V. Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją

  • Teksto dydis:

Rusijoje sekmadienį vyko prezidento rinkimai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus.

V. Putinas, vadovaujantis šaliai beveik du dešimtmečius, kovo 18-osios rinkimuose surinko rekordinį skaičių – 76,6 proc. – rinkėjų balsų.

Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,39 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys. Trečias lieka ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, gavęs 6,34 procento balsų.

Apklausos antrąją vietą prognozavo milijardieriui

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto (VCIOM) duomenimis, V. Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų, tačiau rinkimus temdo opozicijos pareiškimai apie galimo sukčiavimo atvejus.

Institutas prognozuoja, kad antrąją vietą sekmadienio balsavime iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, surinkęs 11,2 proc. balsų, trečiąją – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,7 proc. balsų.

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procentus.

Apklausoje sudalyvavo 162 tūkst. 601 respondentas iš 1,2 tūkst. Rusijos rinkimų apylinkių.

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui buvo uždrausta siekti prezidento posto, argumentuojant jo teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad šis sprendimas buvo politiškai motyvuotas.

Daugelis analitikų neabejojo V. Putino pergale sekmadienio balsavime. Ekspertai teigia, kad Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.

Rusijos centrinė rinkimų komisija nurodė, kad balsavime dalyvavo apie 60 proc. šalies piliečių, valdžiai rinkimų aktyvumą skatinus lazdos ir meduolio principu.

Asmenukių čempionatai, dovanos, maisto šventės ir vaikų linksmintojai pasitikdavo  rinkėjus apylinkėse, siekiant sukurti šventinę atmosferą.

Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai vis pranešdavo patiriantys spaudimą balsuoti, o studentams buvo grasinama problemomis per jų egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jeigu šie neateis prie balsadėžių.

Prieš šešerius metus šalies vadovo rinkimuose aktyvumas siekė 64 procentus.

Rinkimai sekmadienį vyko vis dar tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Ją dar labiau sustiprino buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje.

G. Javlinskis: vertinu parodytą palaikymą

Maskva, kovo 18 d. ("Interfax"-BNS). Centristinės partijos "Jabloko" kandidatas į Rusijos prezidentus Grigorijus Javlinskis sakė, kad per sekmadienį vykusį balsavimą gavo "milijoną balsų" ir kad tai – "nemažai ir brangiai kainuoja".

"Dėkojame visiems Rusijos rinkėjams, balsavusiems už tiesą, alternatyvą, permainas. Milijonas mūsų gautų balsų - nemažai, ir tai brangiai kainuoja", - sakoma naujienų agentūros "Interfax" gautame G. Javlinskio pareiškime.

"Milijonas žmonių pasakė, kad archaiška politinė sistema, kur kiekviena diena beviltiškai panaši į ankstesnę, (ir) atsilikusi naftos ekonomika turi likti praeityje. Mes atstovaujame šių žmonių balsams politikoje. Kartu su milijonu Rusijos žmonių reikalaujame permainų. Nenuleidžiame rankų – toliau kovosime už orią ateitį, už pokyčius šalyje. Ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mes nugalėsime", - pabrėžė kandidatas.

Jis taip pat perspėjo, kad "šalis eina prie pavojingos prarajos – priešakyje blogi laikai, o galimybių tai pakeisti liko mažiau"

"Dalyvavome šioje kampanijoje, kad priverstume (prezidentą Vladimirą) Putiną pakeisti politiką: likviduoti skurdą, baigti karą ir Rusijos izoliaciją. Norėjome išgelbėti ekonomiką, užkirsti kelią ginklavimosi lenktynėms ir dideliam karui. Pasakėme viską, ką norėjome, ir padarėme viską, ką galėjome. Nesvarbu, kiek mažai procentų dabar paskelbs man, ir kiek daug – Putinui. Svarbu, kas dabar nutiks šaliai", - sakė G. Javlinskis.

V. Žirinovskis: kandidatams buvo nevienodos sąlygos

Rusijos ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė esąs nepatenkintas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose jis kandidatavo, rezultatais ir tvirtino, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.

Kai balsavimui pasibaigus per internetu transliuojamą rinkimų nakties laidą žurnalistų buvo paprašytas pakomentuoti rinkimų procesą, V. Žirinovskis pareiškė: „Ne, (rinkimų rezultatais) nesu patenkintas... Sąlygos absoliučiai nelygios, debatų nebuvo, visi skandalai – dirbtiniai, specialiai išprovokuoti dėmesiui atkreipti.“

Jis skundėsi, kad Rusijoje „nėra demokratijos, nėra konkurencijos, tik vienas Kremliaus kandidatas, o visi kiti – šunyčiai“.

„Realiai turėjo būti mažiau procentų (balsavusių) už Putiną. Manau, realus europinis (rodiklis) – ne daugiau kaip 40 procentų“, – sakė V. Žirinovskis.

Kryme V. Putinas surinko 90 proc. balsų

Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas surinko daugiau kaip 90 proc. balsų, rodo pirmieji balsalapių skaičiavimo duomenys iš šio Juodosios jūros pusiasalio.

Suskaičiavus 2,49 proc. balsalapių Krymo rinkimų apygardoje paaiškėjo, kad už V. Putiną balsavo 91,69 proc. balsavusių rinkėjų. Tuo metu pagrindiniame pusiasalio mieste Sevastopolyje už prezidentą savo balsus atidavė 91,52 proc. atėjusių rinkėjų, rodo 1,1 proc. balsalapių skaičiavimo duomenys.

Precedento neturintys pažeidimai

Opozicijos veikėjas A. Navalnas savo šalininkus ragino boikotuoti, anot jo, netikrą balsavimą ir stebėti rinkimų išsiuntė 33 tūkst. stebėtojų. Politikas nurodė, kad jie užfiksavo „precedento neturinčių pažeidimų“.

A. Navalno teisininkas Ivanas Ždanovas tvirtino, jog 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, kai apylinkės užsidarė Maskvoje, rinkimų aktyvumas šalies mastu buvo 55 procentai.

Šio politiko opozicinis judėjimas ir nevyriausybiniai „Golos“ stebėtojai pranešdavo apie pakartotinius balsavimus, balsų klastojimą arba atvejus, kai V. Putino šalininkai balsuoti būdavo vežami autobusais.

Vienas rinkimų komisijos darbuotojas Dagestane naujienų agentūrai AFP nurodė, kad vienu metu apie 50 vyrų atvyko į balsavimo apylinkę, jį užgauliojo, o galiausiai įgrūdo į urną pluoštą balsalapių.

Tačiau centrinė rinkimų komisija atmetė daugelį priekaištų ir tvirtino, kad stebėtojai kartais neteisingai interpretuoja tai, ką mato.

Herojumi Rusijoje vadinamas V. Putinas prezidentu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais. Nuo tada jis visiškai konsolidavo didžiausios pasaulio šalies valdžią, užmovė antsnukį opozicijai ir nacionalizavo televiziją.

65-ių buvęs KGB pareigūnas per savo kampaniją pabrėžė Rusijos kaip pasaulio galybės vaidmenį ir gyrė jos „neįveikiamus“ naujus branduolinius ginklus.

Sekmadienį Maskvoje balsavęs prezidentas tvirtino, kad būtų patenkintas bet kokiu rezultatu, suteikiančiu jam teisę toliau vadovauti šaliai.

„Esu tikras, kad programa, kurią siūlau, yra teisinga“, – sakė V. Putinas.

Daugelis su AFP bendravusių rinkėjų nurodė balsavę už dabartinį šalies lyderį. Žmonės gyrė jį už stabilumo ir nacionalinio pasididžiavimo sugrąžinimą po Sovietų Sąjungos griūties.

„Žinoma, aš už Putiną, jis yra lyderis“, – sakė 65-ių buvusi ekonomistė Olga Matiunina.

„Po to, kai jis sugrąžino Krymą, jis tapo mano herojumi“, – pridūrė ji.

Sekmadienį sukako ketveri metai, kai V. Putinas pasirašė sutartį, skelbiančią, kad Krymas tampa Rusijos dalimi. Vėliau Maskva ėmėsi remti prosusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, o šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

Balsavimas kosmose

Prieš prezidento rinkimus Rusijos ir Vakarų santykiuose kilo nauja krizė, kai Jungtinė Karalystė apkaltino V. Putiną buvusio dvigubo šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimu sovietų sukurta nervus paralyžuojančia medžiaga.

Londonas po šio įvykio paskelbė išsiųsiantis Britanijoje dirbusius 23 Rusijos diplomatus, o Maskva atsakė tuo pačiu. Be to, šią savaitę Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Rusijai už kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus.

Pastaroji V. Putino kadencija buvo pažymėta susidorojimu su opozicija po didžiulių jo protestų, konfliktu Ukrainoje, įsitraukimu į karą Sirijoje ir paskelbtomis sankcijomis Vakarų šalims, dėl kurių suprastėjo pačių rusų gyvenimo kokybė.

V. Putinas tvirtino, kad per savo ketvirtąją kadenciją stengsis išspręsti daug vidaus politikos problemų, tokių kaip plačiai paplitęs skurdas ar prasta sveikatos apsauga.

Prieš rinkimus valstybinės apklausų bendrovės prognozavo, kad dabartinis prezidentas surinks apie 70 proc. balsų. Tuo tarpu nepriklausomas Levados centras prognozių neskelbė.

Rinkimų komisijų nariai sekmadienį skraidė į tolimus šalies regionus, kad surinktų balsus iš atokių vienkemių. Vienintelis Tarptautinėje kosminėje stotyje šiuo metu dirbantis rusas Antonas Škaplerovas savo balsą perdavė per įgaliotinį.

Tuo tarpu vienoje Maskvos gatvėje vietiniai galėjo pamatyti tarsi balsavimo biuletenį atrodantį lapą. Ant jo buvo parašyta „Dar šešeri vergovės metai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rolandas

rolandas portretas
manau kad a kubilius buvo geras premjeras ir protingas zmogus

rolandas

rolandas portretas
vatnykai

rolandas

rolandas portretas
kas jums visiems darosi cia jus taip paveikia sovietmetis-
VISI KOMENTARAI 68
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių