Po olimpiados atidarymo ceremonijos Prancūzija gali lengviau atsikvėpti

Olimpiados atidarymo ceremonija Senos upėje, o ne pagrindiniame žaidynių stadione buvo teatrališkas gestas, gerai atspindintis prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) natūrą, bet buvo susijusi ir su reikšminga rizika.

Diena taip pat toli gražu nebuvo ideali. Penktadienis prasidėjo nuo naujienų apie tris išpuolius prieš Prancūzijos geležinkelių tinklo signalinę infrastruktūrą, sukrikdžiusius keliones kelioms artimiausioms dienoms. Gali būti, kad tai buvo koordinuotas kol kas nežinomų asmenų bandymas sužlugdyti olimpiadą.

Gamtos jėgos taip pat susimokė prieš organizatorius ir žiūrovus: šiam metui laikui nebūdinga liūtis merkė atlikėjus, sportininkus ir smalsuolius, galėjusius gintis tik menkais plastikiniais pončais.

Bet šou įvyko.

Ceremonija truko net keturias valandas, o įspūdingą kulminaciją pasiekė tą akimirką, kai olimpinė ugnis pakilo į dangų aukure, kurį kėlė didžiulis balionas, o Celine Dion (Selin Dion) dainavo Paryžiui Edith Piaf (Edit Piaf) dainą nuo Eiffelio (Eifelio) bokšto.

Thomas Jolly (Toma Žoli) režisuotas eklektiškas šou patiko ne visiems: britų laikraštis „The Times“ pavadino jį siurrealiu žlugimu, bet niekas negalėjo abejoti jo originalumu ir drąsa.

Ir visų svarbiausia, kad visas didžiulis renginys praėjo saugiai, be jokių incidentų. Paryžiečiai ir miesto svečiai dabar vėl galės lankytis beveik visose miesto vietose be būtinybės rodyti QR kodus prie policijos užtvarų, kurios Senos krantus pastarosiomis dienomis buvo pavertusios griežta saugumo zona.

„Dėl sabotažo aktų prieš geležinkelio infrastruktūrą ryte ir smarkaus lietaus vakare olimpiados atidarymo diena buvo chaotiška, bet baigėsi grandiozine ceremonija, sulaužiusia visas taisykles“, – šeštadienį pirmajame puslapyje rašė prancūzų dienraštis „Liberation“.

„Kūrybos genijus“

Policijos snaiperiai ant stogų aiškiai priminė nuolatinę grėsmę saugumui, su kuria susiduria Prancūzija. Nuo 2015 metų šalyje buvo įvykdyta virtinė islamo ekstremistų išpuolių.

Olimpiados atidarymo ceremonija taip pat suteikė postūmį E. Macronui po dviejų neramių mėnesių, per kuriuos jis sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus. Vienu metu net atrodė, kad juos laimės bei naują vyriausybę formuos kraštutiniai dešinieji. Taip neįvyko, bet šalyje tęsiasi politinis paralyžius, o prezidentas, dar valdysiantis trejus metus, bendrai laikomas susilpnėjusia figūra.

„Ačiū Thomas Jolly ir jo kūrybos genijui už šią grandiozinę ceremoniją. Ačiū artistams už šią unikalią ir magišką akimirką. Ačiū policijai ir gelbėjimo tarnyboms, agentams ir savanoriams“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.

„Ačiū visiems, kas tikėjo. Ir po 100 metų apie tai kabėsime! Mums pavyko!“ – sakė jis.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pridūrė: „Mums pavyko! Po ketverių intensyvaus darbo metų rengiantis didžiausiam pasaulyje sporto renginiui dar niekad taip nesididžiavome savo saugumo pajėgomis.“

Istorinis paradas

Istorinis laivų paradas Senos upėje pademonstravo prancūzišką dvasią ir pagerbė prancūzų kultūrą, istoriją bei meną, tačiau moderniai ir su specifiniu humoru. Th. Jolly taip pat pagerbė šiuolaikinę Prancūzijos įvairovę, pakviesdamas iš imigrantų kilusių atlikėjų.

Maždaug 300 tūkst. žmonių buvo susirinkę prie upės krantų pasveikinti armados, plukdžiusios sportininkus pro Paryžiaus simbolius: Eiffelio bokštą, ant kuriuo švietė penki olimpiniai žiedai, Luvrą, Dievo Motinos katedrą.

Kai kuriems žiūrovams nuotaikos netemdė nė lietus. „Man sukilęs adrenalinas. Tai labai jaudinama“, – sakė iš Meksikos atvykusi 42 metų Selene Martinez (Selenė Martines).

Tačiau kai kas iš ceremonijos išėjo anksčiau, ieškoti pastogės. Kai kuriems žiūrovams nepatiko, kad lietus ir minios trukdė stebėti renginį, bet Th. Jolly koncepcija, regis, buvo pritaikyta pirmiausia milijonams televizijos žiūrovų visame pasaulyje.

„Puiki mintis. Pasirodymai nuostabūs. Tik norėčiau, kad nelytų“, – sakė 69-erių Pauline Brett (Polin Bret), su šeima atvykusi iš Čikagos.

Kaip diktuoja tradicija, garbė vadovauti flotilei teko delegacijai iš Graikijos – šiuolaikinio olimpinio judėjimo lopšio.

Maždaug 7 tūkst. sportininkų plaukė upe 85 baržomis ir laiveliais.

Renginyje susiliejo ir didingi olimpiniai praeities momentai, ir Prancūzijos kultūra bei istorija: nuo Mulen Ružo kankano iki šokio ant Dievo Motinos katedros pastolių.

Keturi Prancūzijos oro pajėgų lėktuvai Meilės miesto danguje „išpiešė“ didžiulę rožinę širdį.

Lyčių lygybė

Lady Gaga (Leidi Gaga) pridėjo pasaulinių muzikos žvaigždžių galios. Taip pat pasirodė prancūzų ir maliečių ritmenbliuzo žvaigždė Aya Nakamura (Aja Nakamura) – nepaisant kraštutinių dešiniųjų politikų kritikos, kad jos pasirodymas esą pažemins Prancūziją.

Ceremonija prasidėjo vaizdo įrašu, kaip prancūzų futbolo legenda Zinedine'as Zidane'as (Zinedinas Zidanas) neša olimpinį deglą Paryžiaus katakombomis.

JAV komandos vėliavą laikė krepšinio legenda LeBronas Jamesas (LeBronas Džeimsas) ir tenisininkė Coco Gauff (Koko Gof).

Paryžiaus olimpiada pirmą kartą istorijoje gali pasigirti lyčių lygybe. 1924-ųjų Paryžiaus olimpiadoje moterys sudarė tik 4 proc. visų sportininkų.

Žaidynių lygybės žinią perteikė ir tai, kad olimpinį aukurą drauge uždegė prancūzų sprinto legenda Marie-Jose Perec (Mari Žozė Perek) ir triskart olimpinis dziudo čempionas Teddy Rineris (Redi Rineris).

C. Dion užbaigė šou iš pirmojo Eiffelio bokšto aukšto. Tai buvo pirmas jos viešas pasirodymas po pranešimo, kad ji serga reta liga.

Tačiau per ceremoniją nebuvo pamirštas ir pasaulio chaosas – skambant Johno Lennono (Džono Lenono) dainiai „Imagine“ miestas paskendo tamsoje ir buvo pakviestas susimąstyti.

Prieš žaidynes nepavyko išvengti nepageidaujamo geopolitikos įsikišimo. Izraelio sportininkams teko skirti papildomą apsaugą, o palestiniečių komanda ragino išvis pašalinti Izraelį iš olimpiados dėl karo Gazos Ruože.

Rusijos sportininkams uždrausta dalyvauti olimpiadoje dėl karo Ukrainoje, o galimos Rusijos pastangos destabilizuoti kurstė nuogąstavimus prieš žaidynes.

Tačiau Paryžiaus olimpiada galiausiai prasidėjo ir 10,5 tūkst. sportininkų dabar galės siekti savo gyvenimo svajonių.

Paplūdimio tinklinis prie Eiffelio bokšto, breikas Santarvės aikštėje, jojimas prie Versalio rūmų: 100 metų nuo praėjusio karto, kai olimpiada buvo surengta Paryžiuje, miestas pasiūlys pribloškiamą foną sportui.

„Skelbiu Paryžiaus žaidynes (...) pradėtas“, – sakė prezidentas E. Macronas.