Po EP rinkimų sustiprėjo Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerės G. Meloni pozicijos

„Ačiū!“ – įraše socialiniuose tinkluose rašė Italijos ministrė pirmininkė kartu su nuotrauka, kurioje ji rodo pergalės ženklą „V“.

Pirmadienį, suskaičiavus 97 proc. visų balsų, paaiškėjo, kad G. Meloni postfašistinė partija „Italijos broliai“ gavo 28,82 proc. balsų. Tai daugiau nei 26 proc. balsų, gautų per nacionalinius rinkimus 2022-ųjų rugsėjį.

Savaitgalį įvykusius Europos Parlamento rinkimus G. Meloni pavadino referendumu dėl jos lyderystės ir paprašė rinkėjų balsavimo biuleteniuose įrašyti „Giorgia“.

Trumpai kalbėdama žiniasklaidai apie 2 val. vietos laiku G. Meloni teigė, kad „nepaprastai didžiuojasi“ rezultatu, pasiektu likus kelioms dienoms iki Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimo Apulijoje.

„Didžiuojuosi, kad ši šalis G-7 ir Europoje pasirodo turėdama stipriausią iš visų vyriausybių“, – sakė ji.

Per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Italijoje G. Meloni partija gavo tik 6 proc. balsų.

Tačiau šių rinkimų naktis buvo sunki keletui G. Meloni kolegų ES lyderių, visų pirma Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui). Šis sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus po to, kai jo centristų aljansas pralaimėjo Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam sambūriui (RN).

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicija taip pat patyrė skaudų pralaimėjimą, o Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistus įveikė dešinioji Liaudies partija (PP).

Italijoje rinkėjų aktyvumas buvo 49,69 proc. – mažiausias per visą šalies istoriją.

Didžiuojuosi, kad ši šalis G-7 ir Europoje pasirodo turėdama stipriausią iš visų vyriausybių.

„Politinė galia“

Dabar dėmesys krypsta į tai, ką G. Meloni darys su savo padidėjusia įtaka Briuselyje.

Ją viliojo ir centro dešiniųjų Europos liaudies partijai (ELP) priklausanti Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri pretenduoja į antrąją Europos Komisijos pirmininkės kadenciją, ir M. Le Pen.

„Po kelių valandų Giorgia Meloni gali būti geriausias pozicijas turinti premjerė ES pagal politinę galią“, – aiškėjant rezultatams socialiniame tinkle „X“ pažymėjo Romoje įsikūrusio universiteto LUISS politikos analitikas Lorenzo Castellani (Lorencas Kastelanis).

Dalyvaudama rinkimų kampanijoje G. Meloni teigė, kad norėtų atvesti kraštutinius dešiniuosius į pergalę Europoje, panašią į tą, kokią ji pasiekė Italijoje.

Tačiau tarp jos ir M. Le Pen, priklausančių skirtingoms grupėms Europos Parlamente, tvyro tam tikra įtampa.

„Nemanau, kad G. Meloni nori vėl dirbti su tokiais kaip Le Pen“, – sakė Daniele Albertazzi (Danielė Albertacis), vienas iš analitinio centro „Centre for Britain and Europe“ vadovų.

„Ji turės mažiau europarlamentarų nei Le Pen, bet ji yra ministrė pirmininkė“, – teigė jis.

„Manau, kad dabar ji ir toliau stengsis žaisti žaidimą su didžiaisiais veikėjais ir sutelks dėmesį į ELP“ beir derybas dėl kito Europos Komisijos vadovo, naujienų agentūrai AFP sakė D. Albertazzi.

Prieš daugiau nei metus pradėjusi vadovauti labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų į politinę dešinę nutolusiai Italijos vyriausybei, G. Meloni kruopščiai balansuoja tarp politinių jėgų.

Per rinkimų kampaniją ji žadėjo atkurti Italijos nacionalinį pasididžiavimą ir skatinti ekonomiką, saugoti šalies krikščioniškąją kultūrą ir tradicines šeimos vertybes bei mažinti nelegalią imigraciją.

Tačiau, nepaisant to, kad pasisakė prieš ES „superstruktūrą“, ji taip pat glaudžiai bendradarbiavo su U. von der Leyen ir sulaukė Vašingtono palaikymo dėl savo tvirtos paramos Ukrainai.

G. Meloni džiaugėsi visos savo vyriausybės sėkme per balsavimą, tačiau parama jos jaunesniajai koalicijos partnerei,  Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų antiimigracinei „Lygai“, ženkliai smuko.

2019 metų Europos Parlamento rinkimuose M. Salvini triumfavo surinkęs 34 proc. balsų, tačiau vėliau jį nustelbė G. Meloni ir, kaip rodo neoficialūs pirmadienio rezultatai, jo partija gavo tik 9,12 proc. balsų.

Taip pat paaiškėjo, kad „Lygos“ lyderį aplenkė ir dešinioji partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), kurią įkūrė buvęs premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis). Ši partija gavo 9,72 proc. balsų.

Rinkimų naktis buvo palanki pagrindinei G. Meloni opozicinei centro kairės Demokratų partijai. Ji, remiantis preliminariais rezultatais, surinko daugiau nei 25 proc. balsų – daugiau nei prognozuota.

Palaikymas buvusio premjero Giuseppe Conte (Džiuzepės Kontės) Penkių žvaigždučių judėjimui (it. Movimento Cinque Stelle, M5S) nesiekia 10 procentų.

G. Meloni pati dalyvavo rinkimuose, bet į Briuselį nevyks, nes EP nario mandatas nesuderinamas su nacionalinėmis politinėmis pareigomis.