Rinkimai į Europos Parlamentą: ryškėja pirmieji rezultatai Europoje

Europai dabar labai svarbus metas. Senasis žemynas susiduria su gausybe problemų: Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje ir pramonėje, kurią lemia JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia klimato kaitos situacija ir Vakarams tenkančia užduotimi prisitaikyti prie potencialaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į valdžią JAV.

Sekmadienį vykstantis balsavimo maratonas užbaigia keturias dienas trukusį rinkimų ciklą, kuris ketvirtadienį prasidėjo Nyderlanduose.

Oficialūs rinkimų rezultatai negali būti paskelbti, kol neužsidarys paskutinės balsavimo apylinkės visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Italijoje jos užsidarys 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19.15 val. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Nuo pastarųjų EP rinkimų 2019 metais populistinės arba kraštutinių dešiniųjų partijos vadovauja vyriausybėms trijose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, o kai kuriose kitose šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir netrukus Nyderlandus, jos yra valdančiosios koalicijos dalis.

Apklausų rezultatai dešiniesiems suteikia pranašumą Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Ketvirtadienį atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.

Jei ši tendencija išliks, ES įstatymų leidėjams bus sunkiau priimti teisės aktus ir sprendimus.

Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.

Nors prognozuojama, kad centristinės pagrindinės partijos užims didžiąją dalį iš 720 vietų būsimajame Europos Parlamente, apklausos rodo, kad jas susilpnins sustiprėjusios kraštutinių dešiniųjų, stumiančių bloką ultrakonservatizmo link, pozicijos.

Daugelį ES rinkėjų, kuriuos slegia didelės pragyvenimo išlaidos ir kurie mano, kad imigrantai didele dalimi atsakingi už socialines problemas, vis labiau įtikina dešiniųjų retorika.

Vengrija

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“ sekmadienį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose pelnė pergalę, tačiau, remiantis preliminariais duomenimis, jos pozicijos susilpnėjo.

Partijos rezultatas yra prasčiausias per 14 metų trunkantį valdymą.

Suskaičiavus beveik 90 proc. balsų buvo paskelbta, kad „Fidesz“ parėmė 44 proc. balsavusiųjų. Tai gerokai mažiau nei 52 proc. balsų, gauti per praėjusius 2019 metų Europos Parlamento rinkimus.

Rinkėjų aktyvumas Vengrijoje buvo rekordiškai didelis – apie 60 procento.

Peterio Magyaro (Pėterio Madjaro), kuris tapo pagrindiniu V. Orbano varžovu, partijai „Tisza“ pavyko surinkti apie 30 proc. balsų.

EP rinkimai vyko tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Pavadinęs balsavimą „visos Europos rinkimais už taiką arba už karą“, V. Orbanas tvirtino, kad vengrai „aiškiai pasiuntė žinią, jog nori taikos“.

61-erių metų nacionalistų premjeras vis labiau kursto baimę, kad gali kilti Vakarų ir Rusijos karas, ir dėl to kaltina Briuselį ir NATO.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą būdamas artimiausias Maskvos sąjungininkas ES, V. Orbanas atsisakė siųsti ginklų Kyjivui ir blokavo Europos karinę pagalbą.

„Šiandien mes nugalėjome senąją opoziciją, šiandien mes nugalėjome naująją opoziciją ir [...] nugalėsime juos vėl ir vėl“, – sakė V. Orbanas palaikytojams Budapešte.

Tačiau jo 43 metų oponentas P. Magyaras, vasarį nutraukęs savo narystę „Fidesz“, taip pat džiaugėsi sekmadienio rezultatais.

„Akivaizdu, kad tai yra Orbano valdžios fabriko Vaterlo [mūšis], pabaigos pradžia“, – teigė jis palaikytojams.

Neseniai surengtuose mitinguose P. Magyaras pritraukė didžiules minias žmonių, protestuodamas prieš „sistemą“, kurią tvirtai kontroliuoja V. Orbanas, ilgiausiai Europos Sąjungoje valdantis bet kurios šalies lyderis.

P. Magyaras išgarsėjo šių metų pradžioje, kilus V. Orbano vyriausybę sukrėtusiam skandalui dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla.

Šeštadienį V. Orbanas sakė, kad jo partijai atėjo laikas „okupuoti Briuselį“.

Per rinkimus keliose Europos šalyse kraštutiniai dešinieji pasiekė įspūdingų laimėjimų.

Vokietija

Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratai lieka treti, rodo sekmadienį paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai.

Krikščionių demokratų CDU ir CSU gali surinkti 30 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – apie 16 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) atsilieka su 14 proc. balsų, rodo visuomeninių televizijų ARD ir ZDF apklausos.

Tokie SPD rezultatai būtų prasčiausi bet kokiuose Vokietijos visuotiniuose rinkimuose.

„Mums tai labai skaudus rezultatas“, – sakė SPD generalinis sekretorius Kevinas Kuehnertas (Kevinas Kiuhnertas) ir pridūrė, kad partija turės išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip mobilizuojant rinkėjus.

Remiantis apklausomis, O. Scholzo koalicijos partneriai federalinėje vyriausybėje žalieji surinko apie 12 proc., o liberalioji FDP – 5 proc. balsų.

Jei rezultatai pasitvirtins, likus keliems mėnesiams iki regioninių rinkimų keliose rytinėse Vokietijos žemėse, kuriose AfD, kaip prognozuojama, užims pirmąją vietą, dar labiau padidės spaudimas O. Scholzo koalicijai.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2021 metų gruodį O. Scholzo vyriausybei tenka susidurti su viena krize po kitos.

Jai teko susidurti su Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to kilusia energetikos krize, kuri Vokietiją įstūmė į recesiją.

Nors šiuo metu ekonomikoje pasirodo geresnių naujienų, atsigavimas tebėra trapus.

Rinkėjų nepasitenkinimas tebėra didelis dėl įvairių klausimų: nuo klimato įstatymų iki išlaidų mažinimo, o nusikalstamumas ir imigracija kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą.

Prancūzija

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) stovyklą, rodo balsavusiųjų apklausos.

28-erių Jordano Bardellos (Žordano Bardelos) vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys.

RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Prezidento E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer (Valeri Hajė), užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.

Vienintelė paguoda valdančiajai partijai buvo tai, kad jai pavyko išlaikyti antrąją vietą aplenkiant socialistus, kurie su 13–14 proc. balsų lieka treti, rodo apklausos.

Kraštutinė kairioji partija „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) turėtų surinkti apie 9 proc. balsų, tradiciniai dešinieji respublikonai – 7 proc., o pagrindinė Prancūzijos žaliųjų partija EELV – 5 procentus.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijoje buvo maždaug 51 procentas. Jis šiek tiek didesnis nei 2019 metais, kai siekė 50,12 procento.

Vėliau sekmadienį į tautą dėl rinkimų rezultatų rengiasi kreiptis E. Macronas, nurodė Eliziejaus rūmai.

Tuo metu J. Bardella, kreipdamasis į šalininkus, sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E. Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

„Prezidentas negali likti kurčias prancūzų žinutei, – sakė J. Bardella. – Mes prašome, kad jis atsižvelgtų į šią naują politinę situaciją, grįžtų prie Prancūzijos žmonių ir surengtų naujus parlamento rinkimus.“

Šie rezultatai yra smūgis E. Macronui, kuris ilgą laiką save vaizdavo kaip ramstį prieš kraštutinius dešiniuosius Europoje. Prezidento rinkimuose jis du kartus įveikė RN atstovę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

E. Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.

Rinkimų rezultatai taip pat žymi svarbų momentą, žvilgsniams krypstant į 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimus. E. Macronas nebegalės kandidatuoti, o M. Le Pen tikisi turėti geriausius šansus patekti į Eliziejaus rūmus.

V. Hayer. Scanpix nuotr.

Belgija

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota.

Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Prieš rinkimus kelis mėnesius tirti rinkėjų ketinimai rodė, kad „Vlaams Belang“ turi tapti didžiausia Flandrijos partija, laimėjusi daugiausiai mandatų 150 vietų federaliniame parlamente. Tačiau pirminiai rezultatai parodė, kad pirmauja Flandrijos valdančiajai koalicijai vadovaujanti N-VA. Po pastarųjų rinkimų 2019 m. kalbiškai padalytai šaliai prireikė 493 dienų, kad suburtų septynių partijų valdančiąją koaliciją.

„Vlaams Belang“ siekia, kad Flandrija būtų nepriklausoma. Kitos Flandrijos partijos, įskaitant N-VA, yra susitarusios neįsileisti kraštutinių dešiniųjų į regiono vyriausybę. Su jais bendradarbiauti nacionaliniu mastu atsisako ir kitos šalies partijos.

Atėjęs balsuoti, „Vlaams Belang“ lyderis Tomas van Griekenas sakė: „Belgija yra praeitis, Flandrija – ateitis“. Gana stiprus jo partijos pasirodymas atitinka platesnį kraštutinių dešiniųjų laimėjimų visoje Europoje modelį, pernai kaimyniniuose Nyderlanduose pergalę šventė ir jo sąjungininkas Geertas Wildersas.

Panašu, kad dabartinei ministro pirmininko Alexandero De Croo septynių partijų valdančiajai koalicijai nepavyks išlaikyti daugumos parlamente. Balsuodamas A. De Croo žurnalistams sakė, kad Belgija ir Europa yra „kryžkelėje“. Jis paliko atviras duris potencialiam ryšiui su N-VA, kuriai greičiausiai būtų sunku įveikti kairiąsias prancūzakalbes partijas, prieštaraujančias jos pastangoms apriboti pašalpas bedarbiams.

Pagrindinį vaidmenį sudarant bet kokią koaliciją greičiausiai vaidins prancūzakalbiai Reformistų judėjimo (MR) liberalai ir centristai iš „The Engaged“, sustiprinę savo pozicijas, kaip rodė apklausos.

Balsavimas Belgijoje yra privalomas.

Sekmadienį rinkėjai rinko ir Belgijos įstatymų leidėjus, dirbsiančius Europos Parlamente, o taip pat atstovus regioniniuose Flandrijos, Valonijos, Briuselio regiono ir nedidelės vokiškai kalbančios bendruomenės parlamentuose. Flandrijos visuomeninės televizijos tinklas VRT pranešė, kad A. De Croo partija „Open VLD“ Flandrijos parlamente neteks devynių iš 16-os turėtų vietų. „Vlaams Belang“ pridės dar aštuonis įstatymų leidėjus prie 23, tad iš viso turės 31 atstovą – mažiau nei 32 mandatus laimėjusi N-VA.

Austrija

Europos Parlamento rinkimus Austrijoje laimėjo dešinioji Laisvės partija (FPÖ). Preliminariais rezultatais, dešinieji populistai gavo 25,5 proc. balsų. Konservatyvi Žmonių partija (ÖVP) surinko 24,7 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPÖ) – 23,3 proc.

Tai pirmas kartas, kai dešinieji populistai Austrijoje užėmė pirmąją vietą visuotiniuose rinkimuose. Partija per rinkimų kampaniją, kurios moto buvo „Sustabdyti ES beprotybę“, ne kartą pabrėžė savo skeptiškumą ES ir Bendriją Ukrainos konflikte vadino karą kurstančia jėga.

FPÖ lyderis Herbertas Kicklas dabar galimai priartėjo prie savo tikslo tapti kitu šalies kancleriu. Kitas etapas yra federalinio kanclerio postas, sakė jis partijos rinkimų vakarėlyje. Rudenį Austrijoje vyks naujo parlamento rinkimai.

Slovakija

Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kairioji nacionalistinė partija „Smer-SD“ sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose į Europos Parlamentą opoziciniams liberalams.

Rinkimai vyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai R. Fico buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą nužudyti.

„Smer-SD“ savo „Facebook“ puslapyje išreiškė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai „Progresyviajai Slovakijai“ ir naujiesiems Europos Parlamento nariams“.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Smer-SD“ yra pagrindinė rinkimų favoritė, o tai buvo laikoma ženklu, kad pasikėsinimas padidino paramą jo partijai.

Anot slovakų žiniasklaidos, sekmadienį vykusiuose rinkimuose „Progresyvioji Slovakija“ (PS) gavo 27,81 proc. balsų, o tai reiškia šešias vietas Europos Parlamente.

„Smer-SD“ surinko 24,76 proc. balsų ir turėtų gauti penkias vietas 720 narių turinčiame EP.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Republika“ liko trečia su 12,53 proc. balsų ir dviem mandatais, rodo rezultatai.

Gegužės 15 dieną į 59-erių R. Fico, nepalaikantį karinės paramos Ukrainai siuntimui, buvo keliskart šauta iš arti, kai po vyriausybės posėdžio jis bendravo su šalininkais.

Įtariamas šaulys, kurį Slovakijos žiniasklaida įvardijo kaip 71 metų poetą Jurajų Cintulą, apkaltintas tyčiniu pasikėsinimu nužudyti. Jis tebėra suimtas.

Trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše R. Fico kaltino savo oponentus skatinant neapykantą, lėmusią išpuolį.

Politikos analitikas Danielis Kerekesas teigė, kad išpuolis sutelkė balsuoti tiek PS šalininkus, tiek „Smer-SD“ palaikančius slovakus.

„Išpuoliu pasinaudojo ne tik „Smer-SD“. Opozicinės partijos, ypač PS, kurios rinkėjai nerimauja dėl padėties Slovakijoje, taip pat padarė didelę pažangą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

PS pirmininkas Michalas Šimečka, buvęs Europos Parlamento vicepirmininkas, sakė, kad rinkėjai pasiuntė „labai svarbią žinią šiai vyriausybei: sulėtinkite tempą, nes negalite daryti, ką norite“.

Rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei per ankstesnius EP rinkimus šalyje ir siekė beveik 35 procentus.

Bulgarija

Šeštuose Bulgarijos parlamento rinkimuose per trejus metus konservatyvioji ekspremjero Boiko Borisovo partija užėmė pirmąją vietą, rodo sekmadienį paskelbti apklausų rezultatai.

B. Borisovo partija GERB surinko 26–28 proc. balsų ir aplenkė reformistinę koaliciją PP-DB, kuri, apklausų duomenimis, gaus maždaug 15 proc. balsų.

Analitikai įžvelgia nemažą tikimybę, jog didžiausi politiniai neramumai šalyje nuo pat komunizmo pabaigos tęsis ir rudenį įvyks dar vieni pirmalaikiai rinkimai.

Tuo pat metu bulgarai rinko ir savo atstovus Europos Parlamente. Šiame balsavime tikimasi panašių rezultatų

GERB partnerė galėtų būti turkų mažumos partija MRF, kuriai vadovauja 43 metų įstatymų leidėjas ir buvęs verslininkas Delianas Pejevskis, kuriam Jungtinės Valstijos ir Britanija yra pritaikiusios sankcijas už korupciją.

Prieš rinkimus darytų apklausų duomenimis, šią partiją remia apie 15 proc. rinkėjų.

Tačiau analitikai mano, kad oficialus partijos prisijungimas prie ministrų kabineto gali išprovokuoti protestus ir pakenkti šalies įvaizdžiui.

Kita vertus, analitikų teigimu, GERB ir MRF užkulisinė partnerystė jau tęsiasi ne vienerius metus.

Malta

Mažiausioje ES šalyje Maltoje valdančioji Darbo partija patyrė didelių nuostolių Europos Parlamento rinkimuose, rodo pirmieji daliniai rezultatai.

Nepaisant to, ministras pirmininkas Robertas Abela sekmadienį sostinėje Valetoje kalbėjo apie „tvirtą“ pergalę. Maždaug 500 tūkst. gyventojų turinti Viduržemio jūros salų valstybė Europos Parlamente turi šešias vietas.

Remiantis popiet pasirodžiusiomis prognozėmis, trys iš šių vietų atiteks darbiečiams. Konservatyvi opozicinė Nacionalistų partija gali tikėtis dar dviejų-trijų vietų.

Dabartinė EP pirmininkė Roberta Metsola iš Nacionalistų partijos taip pat užsitikrino vietą naujos kadencijos parlamente.

Darbo partijos rinkimų kampaniją aptemdė korupcijos skandalas, į kurį buvo įtrauktas buvęs Maltos ministras pirmininkas Josephas Muscatas.

2019 metais EP rinkimuose darbiečiai vis tiek pirmavo maždaug 42 tūkst. balsų. Remiantis sekmadienio popietės prognozėmis, tikėtina, kad šįkart persvara Nacionalistų partijos atžvilgiu sumažėjo iki maždaug 10 tūkst. balsų.

R. Abela pažadėjo, kad nuo pirmadienio ryto pasiraitojęs rankoves imsis darbo, kad sukurtų geresnę Darbo partijos versiją.

Suomija

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų.

Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.

Dešinieji populistai, kuriems apklausose buvo prognozuojami geri šansai, su 7,6 proc. balsų liko tik šešti, nusileidę žaliesiems. Trečia stipriausia jėga tapo socialdemokratai.

Šį kartą Suomija į Europos Parlamentą rinko 15 parlamentarų. Per rinkimus 2019-aisiais jų buvo 13.

Kroatija

Kroatijos valdančioji konservatorių partija Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) aiškiai laimėjo Europos Parlamento rinkimus, rodo po balsavimo visuomeninės televizijos HRT atlikta apklausa.

Premjero Andrejaus Plenkovičiaus vadovaujama partija gavo šešias iš 12-os šaliai priklausančių vietų Europos Parlamente, rodo HRT apklausa. Jos duomenimis, opozicijoje esantys socialdemokratai (SDP) laimėjo keturias vietas. HRT parlamente veikia Europos liaudies partijoje (ELP).

Dešiniųjų populistinis Tėvynės judėjimas, įeinantis į valdančiąją koaliciją, ir kairysis žaliųjų judėjimas „Mozemo“ laimėjo po vieną vietą.

Prieš du mėnesius Kroatijoje buvo išrinktas parlamentas. Tėvynės judėjimas yra pati dešiniausia partija, įėjusi į Kroatijos vyriausybę po Jugoslavijos subyrėjimo.

Lenkija

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį paskelbė savo centristinės partijos pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą.

TVP, TVN ir „Polsat“ užsakymu atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) gavo 38,2 proc. balsų.

Antra lieka pernai iš nacionalinės valdžios išstumta „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija su 33,9 proc. balsų.

Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ su 11,9 proc. balsų.

Centro dešinioji partija „Trečiasis kelias“, priklausanti D. Tusko valdančiajai koalicijai, liko ketvirta su 8,2 proc. balsų.

D. Tuskas rinkimus į EP apibūdino kaip egzistencinį pasirinkimą tarp jo vyriausybės ir PiS.

Remiantis apklausa, rinkėjų aktyvumas Lenkijoje siekė 39,7 procento.

D. Tuskas. Scanpix nuotr.

Graikija 

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja valdančioji konservatorių Naujosios demokratijos partija (ND). Remiantis preliminariais daliniais rezultatais, suskaičiavus daugiau kaip 45 proc. balsų, premjero Kyriakoso Mitsotakiso partija surinko 27,6proc. balsų. Tai reiškia, kad ji į Europos Parlamentą tikriausiai deleguos septynis savo atstovus.

Antroje vietoje smarkiai atsilikęs nuo ND yra kairysis aljansas „Syriza“. Jis, gavęs 14,6 proc. balsų, turės keturis europarlamentarus. Toliau eina socialdemokratų partija „Pasok“ su 13,4 proc. balsų ir trimis EP mandatais.

Kraštutinio dešiniojo ir kairiojo spektrų partijos, priešingai nei prognozuota, pasirodė palyginti prastai. Nacionalistinė partija  „Graikų sprendimas“ („Elliniki Lysi“) gavo kiek mažiai nei 10 proc. balsų ir turės nuo dviejų iki trijų atstovų Europos Parlamente. Komunistų partija KKE su 9,31 proc. balsų taip pat turės du arba tris parlamentarus. Krikščionių ortodoksų partija „Niki“ gavo 4,4 proc. rinkėjų pasitikėjimą ir tikriausiai džiaugsis vienu mandatu.

Rinkėjų aktyvumas, kaip ir tikėtasi, buvo mažas: savo balsą atidavė tik kiek daugiau nei 38 proc. rinkėjų. Per EP rinkimus 2019 m. aktyvumas dar siekė beveik 59 proc.

Ispanija

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri, surinkusi 34,2 proc. balsų, turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai su 30,2 proc. balsų turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su 9,6 proc. balsų ir šešiais mandatais.

Per ankstesnius 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Ispanijos socialistai užėmė pirmąją vietą su didele persvara ir gavo 21 vietą, o PP turėjo 13 mandatų.

Nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija „Se Acabo la Fiesta“ („Vakarėlis baigėsi“), kurią įkūrė prieštaringai vertinamas „YouTube“ turinio kūrėjas, debiutavo tvirtai – surinko apie 4,6 proc. balsų ir pateks į Europos Parlamentą su trimis vietomis.

Sekmadienio balsavimas įvyko praėjus beveik metams po to, kai Ispanijoje įvyko aiškaus nugalėtojo neišaiškinę rinkimai.

Nors PP juose užėmė pirmąją vietą, ji neužsitikrino parlamentinės paramos vyriausybei suformuoti, todėl P. Sanchesui liko atviras kelias į valdžią. Jis užsitikrino daugumą, remiamas kraštutinių kairiųjų ir regioninių partijų, įskaitant Katalonijos separatistus.

Kampaniją prieš Europos Parlamento rinkimus aptemdė kaltinimai P. Sancheso žmonai. Teismas pradėjo preliminarų tyrimą dėl kyšininkavimo, o praėjusią savaitę pranešė, kad kito mėnesio pradžioje iškvies ją liudyti.

Dešinioji opozicija pareikalavo, kad ministras pirmininkas atsistatydintų, tačiau jis pats tvirtino, kad tyrimas nepagrįstas ir yra tik politinis bandymas jį nušalinti.

Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kurį pateikė su kraštutiniais dešiniaisiais susijusi grupė.

Portugalija

Portugalijoje, remiantis pirmosiomis prognozėmis, rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja socialistai (PS), aplenkę valdantįjį konservatorių Demokratinį aljansą (AD). Kovą vykusiuose nacionaliniuose parlamento rinkimuose AD tapo stipriausia jėga, įveikusia tuometinę valdančiąją partiją PS.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose socialistai gavo 31,4 proc. balsų, o AD – 30,6 proc.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Chega“, kuri per balsavimą kovą gavo daugiau kaip 18 proc. rinkėjų pasitikėjimą, dabar tesurinko 9,2 proc. balsų. Tuo tarpu gerai pasirodė liberali partija „Iniciativa Liberal“ (IL), kuri su 9,8 proc., anot prognozių, yra trečia.

Danija

Danijoje, remiantis prognozėmis, liberali „Venstre“ partija rinkimuose į Europos Parlamentą neteko daug balsų. Per rinkimus 2019 m. pergalę šventusi partija prarado beveik 9,4 procentinius punktus, sekmadienio vakarą, remdamasis prognozėmis, pranešė Danijos transliuotojas DR.

Jei prognozės pasitvirtins ir „Venstre“ surinks 13,9 proc. balsų, partija praras dvi iš keturių vietų, kurias iki šiol turėjo Europos Parlamente.

Socialistų Liaudies partija, anot prognozių, užsitikrino 18,4 proc. balsų. Pagal šį rodiklį ji turėtų tris mandatus, vietoj dabar buvusių dviejų. Socialdemokratai, kuriems priklauso ministrė pirmininkė Metė Frederiksen, išlaikė tris mandatus.

Danijos dešinieji populistai, remiantis prognozėmis, gavo 6,5 proc. balsų ir tai yra maždaug 4,3 procentinio punkto mažiau nei per ankstesnius rinkimus.

Danija Europos Parlamente turės 15 mandatų.

Italija

Italijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutiniai dešinieji „Italijos broliai“, rodo balsavusiųjų apklausos.

Remiantis keliomis apklausomis, kurias skelbia transliuotojai RAI ir „Mediaset“ bei televizijos kanalai „La7“ ir „SkyTG24“, Italijos valdančioji partija rinkimuose į EP sulaukė 27–31 proc. rinkėjų palaikymo.

G. Meloni pergalė buvo plačiai prognozuojama atsižvelgiant į jos sėkmę 2022 metų rugsėjį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose, kai „Italijos broliai“ surinko 26 proc. balsų, ir jos neblėstantį populiarumą.

Per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Italijoje jos neofašistinių šaknų turinti partija buvo užsitikrinusi tik 6 proc. balsų.

Apklausų duomenimis, antroje vietoje liko kairioji Demokratų partija, surinkusi 21–25,5 proc. balsų, o trečia vieta atiteko „Penkių žvaigždučių judėjimui“, sulaukusiam 10–14 proc. rinkėjų palaikymo.

Prognozuojama, kad G. Meloni koalicijos sąjungininkai – Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešinioji partija „Forza Italia“ – gaus 7–12 proc. balsų.

M. Salvini pirmavo 2019 metų Europos Parlamento rinkimuose, surinkęs 34 proc. balsų.

G. Meloni šių metų rinkimus į EP laikė referendumu dėl jos asmeninio vadovavimo, prašydama rinkėjų balsavimo biuleteniuose parašyti tiesiog „Giorgia“.

Ji pati dalyvavo rinkimuose, bet į Briuselį nevyks, nes EP nario mandatas nesuderinamas su nacionalinėmis politinėmis pareigomis.

Jei rezultatai bus patvirtinti artimiausiomis valandomis, bus atsigręžta į tai, ką G. Meloni darys su savo išaugusia įtaka Briuselyje.

Ją palankiai vertina ir centro dešiniųjų Europos Liaudies Partijos (ELP) frakcijos atstovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri siekia antros kadencijos Europos Komisijos pirmininkės poste, ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Prognozuojama, kad M. Le Pen „Nacionalinis sambūris“ (RN) rinkimuose laimės apie 33 proc. balsų, pranokdamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristų aljansą. Tokie rezultatai paskatino jį paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

G. Meloni partija priklauso vienai iš dviejų pagrindinių kraštutinių dešiniųjų politinių šeimų Europos Parlamente – Europos konservatorių ir reformuotojų (EKR) frakcijai. Jos gretose taip pat yra Ispanijos „Vox“.

M. Le Pen priklauso Identiteto ir demokratijos grupei, tarp kurios narių taip pat yra M. Salvini „Lyga“.

Nyderlandai

Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus. Prieš penkerius metus PVV vietų neiškovojo, tačiau gavo vieną mandatą, kai po „Brexito“ buvo perskirstomi britų mandatai.

Nyderlanduose rinkimai vyko ketvirtadienį. Dabar paskelbti rezultatai atitinka rinkimų vakaro prognozes. Kadenciją baigiančio premjero Marko Ruttės dešiniųjų liberalų partija VVD patyrė nedidelių nuostolių ir turės keturias vietas.

Prieš rinkimus apklausos rodė, kad G. Wilderso partija laimės EP rinkimus. Kraštutinis dešinysis su savo antiislamiška partija lapkritį netikėtai šventė pergalę nacionaliniuose parlamento rinkimuose ir dabar valdys su dar trimis dešiniosiomis partijomis. Tačiau, kad būtų suburta ši koalicija, jis turėjo atsisakyti premjero pareigų. G. Wildersas įšaldė ir savo reikalavimą dėl Nyderlandų išstojimo iš ES.

Estija

Estijoje daugiausiai vietų – po du mandatus – Europos Parlamente užsitikrino Socialdemokratų partija (SDE) ir konservatoriai „Isamaa“ („Tėvynė“).

Po vieną mandatą atiteko Reformų, Centro ir kraštutinių dešiniųjų EKRE partijų atstovams.

Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369 426 rinkėjai, arba 37,7 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4 proc. – užfiksuotas Tartu mieste.

Čekija

Per Europos Parlamento rinkimus Čekijoje daugiausiai balsų iškovojo populistinė opozicinė partija ANO. Buvusio premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo partija surinko 26,1 proc. balsų ir turės septynis mandatus. Tai yra vienu mandatu daugiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

ANO partija ES lygiu priklauso liberaliai frakcijai „Renew Europe“. Antrojoje vietoje liko vyriausybės vadovo Petro Fialos konservatyvus rinkimų aljansas „Spolu“ („Drauge“). Jis su 22,3 proc. balsų turės šešias vietas EP.

Į Europos Parlamentą savo atstovus siųs dar dvi valdančiosios partijos. STAN iškovojo du mandatus, o Piratų partija neteko dviejų, tačiau vieną apgynė. Koalicijos partijos EP priklauso skirtingoms frakcijoms. Netikėtai po du mandatus laimėjo buvusio policininko Roberto Slachtos dešinioji protesto partija „Prisaha“ („Priesaika“) ir naujas kairysis aljansas „Stacilo!“ („Užteks“).

Rinkėjų aktyvumas Čekijoje siekė 36,5 proc. ir buvo didesnis nei per visus ankstesnius EP rinkimus šalyje.