L. Donskis: negali užmerkti akių, kai žlunga valstybės

"Viskas bus gerai, bet visiškos ramybės ir rojaus jau niekada nebebus", – apie pabėgėlių krizę kalba filosofas, humanistas  prof. Leonidas Donskis. Jo manymu, Europa susiduria su rimtais išbandymais, tačiau apokaliptinio scenarijaus nepripažįsta.

Ekonominė migracija – senos naujienos?

"Tai didelis iššūkis visai tarptautinių santykių sistemai vien todėl, kad mūsų akyse žlunga valstybės. O kai žlunga tokios valstybės kaip Libija ar Sirija, didžiulė našta tenka išsivysčiusioms šalims, kurios negali užmerkti akių matydamos humanitarinę katastrofą", – neabejoja L.Donskis.

Filosofas įsitikinęs, kad karo pabėgėlių nereikėtų maišyti su ekonominiais migrantais. Kentę nuo karo, jie bėga nuo siaubo ir žlugusių valstybių. Pasak profesoriaus, tokiems žmonėms lieka tik du pasirinkimai: arba stoti į džihadistų "Islamo valstybės" gretas, arba tarnauti Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgose, o šie žmonės nenori nei vieno, nei kito.

"Aš manau, kad pirmiausia reikia skirti tuos dalykus. Jei kalbama apie ekonominę migraciją – tai senos naujienos, migracija tik didės ir tai yra šiuolaikinės globalinės ekonomikos dalis", – sako jis.

Atskirti teroristus nuo pabėgėlių

Pasak L.Donskio, susidariusi situacija neturėtų kelti mums panikos, nes Europa yra integravusi didesnius žmonių srautus. "Nelaimei, ši krizė sutampa su teroro aktais, o tokie dalykai visada sukelia masinę isteriją. Visiškai pagrįstas žmonių noras gyventi saugiau, tačiau reikėtų atsilaikyti prieš pagundą visiškai neteisingai siūlyti koreliaciją tarp teroro įvykių ir karo pabėgėlių. Tai tikrai netiesa. Terorizmas yra sena problema ir mes puikiai žinome, kad šios teroristinės organizacijos susijusios su nelegaliais verslais, yra be galo turtingos, korumpuotos, susijusios ir su juodąja ekonomika", – teigia L.Donskis ir primena, kad teroristinės organizacijos dažnai yra tarsi sukurtos kitų valstybių, kaip nutiko "Al-Quaedos" atveju.

"Žinoma, viskas pasaulyje yra susiję – bent kažkiek, bet tiesioginio ryšio tarp pabėgėlių ir teroristų tikrai nematau. Gali būti, kad kažkokia dalis teroristų yra infiltruota tarp pabėgėlių, greičiausiai taip ir yra, bet negalima teigti, kad pabėgėliai kelia išlikimo problemą Europai", – tiki profesorius.

Trūksta solidarumo

Daugumos Rytų ir Vidurio Europos regionų valstybių vadovai pasisako prieš migrantų priėmimą. "Nenoriu moralizuoti, bet akivaizdu, kad šis politinis elitas laikosi tam tikros retorikos, kad neprarastų pasitikėjimo. Klausimas, kaip šis elitas apibrėžia valstybės interesus. Man atrodo truputėlį simptomiška, kad pamirštama, kad Europos visuomenės yra senstančios, joms reikalinga imigracija. Imigracija reikalinga tam, kad būtų palaikomas tas pats ekonomikos lygis, gimstamumas, pagaliau, būkime atviri, kad neišnyktų pačios tautos ir šaknys", – tikina L.Donskis.

Jis mano, kad susidariusią problemą sukėlė du esminiai faktoriai. Pirma, nepasitikėjimas ES, o antra – solidarumo stoka. "Mes turime turėti bendrą koordinuotą politiką ir suprasti, kad ranka ranką plauna. Jei mūsų sąjungininkės Italija ar Graikija turi didelių problemų, turime ne tik šaipytis iš šių valstybių, bet ir parodyti savo solidarumą. Blogiausia, kad susiformavo selektyvus požiūris į ES. Mes šaukiamės jos, kai mums jos reikia, bet vanojame, kai reikia laimėti rinkimus nacionalinėse valstybėse, – tai yra politinė problema", – situacijos priežastis aiškina profesorius.

Psichologiškai nepasiruošę

Lietuvos politikai migrantų atžvilgiu laikosi nuosaikesnės nuomonės nei Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ar Slovakijos politikai, tačiau visuomenę persmelkusios nepasitikėjimo  nuotaikos. L.Donskis tokią situaciją aiškina tuo, kad Lietuvos visuomenė priimti imigrantus nėra pasiruošusi psichologiškai. Jo manymu, nesame rasistai ar ksenofobai, bet tiesiog esame kitokia visuomenė – neturime tokios patirties, kokią turi olandai ar britai.

"Niekada nebuvome kolonijinė valstybė ir niekada kitaip atrodantys žmonės masiškai nebuvo tapę mūsų kultūros dalimi. Buvo laikai, kai Lietuva turėjo didelę žydų bendruomenę, dideles tautines mažumas, bet XXI a. Lietuva yra gana homogeniška valstybė. Gali kilti baimių, kad gal iš tikrųjų daug savo piliečių svetur išleidžiančios šalys, kaip Lietuva, praras tautiškumą. Bet aš tuo netikiu, aš manau, kad problema – psichologinis nepasirengimas", – teigia filosofas.

L.Donskis teigiamai vertina Lietuvos, kaip solidžios, santūrios ir nedidelės šalies, kuriamą įvaizdį. Jis primena, kad atėjo laikai, kai visi turime suvokti, jog nesame izoliuoti.

"Vienos valstybės žlugimas atsiliepia ir kitoms valstybėms tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Leiskite paklausti, o jei klimatas taip pasikeis, kad Užsachario Afrikoje nebeliks vandens, kaip mes sulaikysime milijonus žmonių, kurie tiesiog nebeturės vandens? Kad to išvengtume, turi būti kažkas daroma, kad ten būtų galima gyventi, priešingu atveju padarinių sulauksime mes patys. Pasaulis yra tarpusavyje susijęs ir rūpinimasis kitų gerove yra rūpinimasis savo gerove", – nuogąstavimų neslepia filosofas.

Žmogus yra žmogus

Paklausus, ar L.Donskis į žmogų žiūri pirmiausia kaip į tam tikros kultūros atstovą, ar tiesiog kaip asmenybę, jis nedvejodamas atsakė, kad žmogus yra žmogus. Bet tai nereiškia, kad kultūros neturi įtakos integraciniams procesams. Geriausias priešnuodis – teisingai integruoti kitos kultūros žmones.

"Yra buvę, kad integracijos procesai nepavyko, bet svarbiausia – imtis tinkamų veiksmų. Aš netikiu rasizmu. Kai kurie žmonės mano, kad neramumus ir terorą sukelia vien tik musulmonai arba svetimšaliai, bet leiskite paklausti, kokiu būdu tiek nusikaltimų padaro tos pačios kultūros žmonės? Dažnai persiritančios nusikalstamumo bangos neturi nieko bendra su imigracija. Ir manyti, kad nusikalstamumas didėja tik dėl imigrantų, yra tiesiog nerimta", – mano profesorius, bet pabrėžia, jog integracija yra būtina, kad neatsirastų getų ir kad atskirtyje šie žmonės nepuoselėtų idėjos socialiniam revanšui.

L.Donskio manymu, jei atvykėliai turi savo šeimas, jie turi ir labai stiprų motyvą integruotis. Lieka esminis klausimas: kaip imigrantus priimanti šalis yra pasirengusi priimti atvykėlius? "Gali būti, kad 100 tūkst. pabėgėlių Švedijoje kels mažesnę problemą nei 1 000 Lietuvai. Kai ekonomika yra labai galinga ir šalis pasitiki savimi, ji į šiuos žmones žiūri kitaip. Neigiamą nuomonę dažnai sukelia neigiamos asociacijos, manant, kad su imigrantais kartu ateina tik skurdas ir negerovės. Jau daugiau nei 100 metų, kaip imigracija yra ekonomikos augimo priežastis", – tikina jis.

Nacionalistai Prancūzijoje – tik pradžia

Profesorius sutinka su nuomone, kad ES šiandien išgyvena labai sudėtingą laikotarpį ir jai reikia stipresnės sienų apsaugos.

"Labai svarbu turėti aiškią imigracijos politiką, nes jeigu jos nėra, kiekvieną kartą – šokas. Dėl to susitarti turi ir visuomenė, ir politinės jėgos. Negali būti taip, kad su rinkimais ateinanti nauja politinė jėga nubraukia ankstesnį darbą ir pradeda iš naujo. Matome ir Prancūzijos rinkimus, ultradešiniųjų sėkmę, ir aš manau, kad tai yra grandininės reakcijos pradžia", – teigia L.Donskis ir priduria, kad imigracijos objektyviai išvengti neįmanoma, o ilgalaikiai imigrantų tikslai tikrai bus ne Baltijos valstybės, bet Švedija, Norvegija, Vokietija – atviros, liberalios ir ekonomiškai už mus turtingesnės šalys. Filosofo nuomone, Lietuva savo patrauklumu artės Suomijos link: nors nebus tokia turtinga šalis, bet savo atsargia imigracijos politika bus panaši į šią valstybę.

Šiomis dienomis svarstoma, ar dėl susidariusios migrantų krizės nereikėtų bent jau laikinai panaikinti Šengeno zonos, tačiau L.Donskis mano, kad toks sprendimas sukeltų didžiulį visuotinį šoką ir vargu ar tai padėtų.

"Jeigu mes dėl laikino saugumo problemos aukotume Šengeno zoną, tai būtų didelis smūgis Europos idėjai. Pirmiausia reikia kalbėti apie išorines Bendrijos sienas, bet ne vidines", – neabejoja jis.

ES nežlugs?

Kodėl ES, būdama tokia galinga, iki šiol nesugebėjo imtis tinkamų veiksmų, kad būtų išvengta susidariusios padėties? L.Donskis atsako, kad ES sienų problema iškilo dėl regioninės politikos ignoravimo. Bendrija manė, kad Artimųjų Rytų problemos nepasieks Europos, tačiau klydo.

"Kaip negalime nusisukti nuo Ukrainos, Moldovos, negalime nusisukti ir nuo kitų regionų. Klaida – ignoruoti užsienio politiką. Kita klaida, kad nebuvo vidinės koordinacijos. ES buvo ir yra labai sėkminga kaip ekonominis projektas, bet silpnybė yra politinės ir gynybos sistemos. Gerai, kad yra NATO kaip kietoji galia. Pripažinkime, ES stiprybės visada buvo minkštoji galia, bet su kietąja galia problemų neišvengta", – situaciją identifikuoja prof. Leonidas Donskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rupintojelis

rupintojelis portretas
jei zmogus per akinius nemato kaip zlunga lietuva tegu paziuri per ziuronus gal pamatys musu bedas o ne rupinsis kitu gerumu

vartotojas

vartotojas portretas
nu idomus tas donskis, sneka viena o kita daro. Tai ka jis daro tam ES parlamente, tegu nesa subine i Lietuva ir gelbeja, kur tau taigi ES parlamente didesnes algos, taip kad nereikia pasaku pries rinkimus nes jusu daugiau niekas nerinks

Šitas sudzydis

Šitas sudzydis portretas
su kitais komisijos buduliais patvirtino niekam vertą skulptorių, sukūrusi Vilniaus vamzdį Nacionalinei premijai gauti!!!Toks sprendimas yra pasityčiojimas iš visos Lietuvos kultūros, netikęs tos srities neišmanėlių-nemokšų veiksmas ir aiškus signalas visiems neturintiems jokio talento tinginiams, kad mūsų šalyje galima bet kokį šlamštą pristatyti kaip aukšto lygio meną.Dabar galite Landzbergio bet kurią lietuvių koliojimų knygą pristatyti kaip Konstituciją-nenustebsiu.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių