Pasisakė už referendumą ir vyriausybės atleidimą

Krymo Aukščiausiosios Rados deputatai ketvirtadienį pritarė referendumo dėl pusiasalio ateities rengimui ir Antolijaus Mohyliovo vadovaujamos vyriausybės paleidimui, pranešama tinklalapyje http://zn.ua/

Krymo parlamentas neeiliniame plenariniame posėdyje ketvirtadienį nusprendė surengti respublikinį (vietos) referendumą dėl Krymo Autonominės Respublikos statuso ir galiojimų patobulinimo, pranešė Aukščiausios Rados atstovė Olga Sulnikova.

Pasak jos, už šį dokumentą balsavo 61 iš 64 parlamento deputatų.

Taip pat nuspręsta, kad referendumas vyks 2014 metų gegužės 25 dieną. Rinkėjams teks pažymėti tokį biuletenį: „Autonominė Krymo Respublika turi valstybinį savarankiškumą ir įeina į Ukrainos sudėtį sutarčių ir susitarimų pagrindu“ (Taip ar Ne).

Krymo Aukščiausioji Rada paleido Ministrų tarybą

Krymo Aukščiausioji Rada ketvirtadienį neeiliniame plenariniame posėdyje priėmė sprendimą pareikšti nepasitikėjimą Krymo Ministrų taryba ir jos įgaliojimų nutraukimą, pranešė Krymo Aukščiausios Rados informacinės ir analitinės valdybos sekretoriato viršininkė Olga Sulnykova.

Pasak jos, už šį pasiūlymą balsavo 55 iš 64 Krymo parlamentarų.

Po tokio sprendimo Krymo Aukščiausioji Rada pripažino, kad Ministrų tarybos darbas, remiantis 2013 metų ataskaita, yra nepatenkinamas, ir dėl to išreiškė nepasitikėjimą Krymo vyriausybe.

Tuo pačiu sprendimu buvo panaikinti Krymo Ministrų tarybos įgaliojimai.

Pagal Ukrainos konstitucijos 136 straipsnį Rada atleido Anatolijų Mohyliovą iš Ministrų tarybos pirmininko pareigų.

Dokumentas įsigaliojo iš karto nuo jo priėmimo.

JAV ir NATO perspėja Rusiją vengti „nesusipratimų“ Kryme

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai.

Ch.Hagelio pareiškimas nuskambėjo ketvirtadienį, kai Kremlių palaikantys ginkluoti asmenys užėmė regiono administracinius pastatus, o Maskva nurodė patikrinti savo kariuomenės kovinę parengtį ir pradėjo pratybas šios buvusios sovietų respublikos pasienyje.

„Aš atidžiai stebiu Rusijos karines pratybas... Tikiuosi, kad jų veikla bus skaidri“, – kalbėjo Ch.Hagelis.

„Raginu juos nedaryti jokių žingsnių, kurie galėtų būti klaidingai suprasti arba sukelti nesusipratimų“, – Ch.Hagelis sakė spaudos konferencijoje, baigiantis NATO gynybos ministrų dviejų dienų susitikimui.

Svarbiausias susitikimo klausimas buvo padėtis Ukrainoje, paskutinę minutę į darbotvarkę buvo įtrauktas NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas.

Vašingtonas nerimauja dėl paskutinių įvykių, ypač Kryme, ir toliau „kalbasi su Rusijos kolegomis“ apie jų ketinimus, sakė gynybos sekretorius.

Kiek anksčiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, jog nemato Rusijos galbūt planuojamos karinės intervencijos ženklų, nors ir pats perspėjo Maskvą nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų.

„Neturime jokios informacijos, rodančios, kad Rusija turi karinio įsikišimo planų“, – sakė jis.

Paklaustas apie karines pratybas NATO vadovas atsakė: „Rusai mus apie tai informavo ir aiškiai leido suprasti, kad šios pratybos neturi nieko bendra su įvykiais Ukrainoje“.

Tačiau tokios karinės pratybos „nepalengvina“ padėties, pridūrė A.F.Rasmussenas.

NATO vadovas paragino visas šalis daryti viską, kad padėtis taptų ramesnė.

„Mums reikia sprendimų, kurie nuramintų padėtį, ir visų dalyvaujančių šalių atsakomybės“, – kalbėjo jis.

NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.

Pasak A.F.Rasmusseno, po šio pareiškimo „Ukraina yra svarbiausia saugumo problema šiandien Europoje“.

Tuo tarpu Strasbūre Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią kuo greičiau suteikti trumpalaikę finansinę pagalbą skolų slegiamai Ukraina taip pat ir ilgalaikį paketą būtinoms reformoms įgyvendinti.

Europarlamentarai taip pat paragino Europos Sąjungą imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinei donorų konferencijai surengti, kad būtų surinkta lėšų.

Jie dar pažymėjo, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Kaip tik dėl V.Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti šią sutartį lapkritį ir prasidėjo protestai Ukrainoje. Tačiau, anot europarlamentarų, tai nėra „galutinis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslas“, vadinasi, Kijevo narystė Europos bloke galima ir vėliau.

Ukraina prašo NATO paramos užtikrinant teritorinį vientisumą 

Ukraina NATO ministrų prašė paramos užtikrinant teritorinį vientisumą, Krymo valdžios pastatus užėmus prorusiškiems ginkluotiems asmenims.

NATO ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička žurnalistams sakė, kad tai buvo vienintelis prašymas iš Ukrainos pirmojo gynybos viceministro Oleksandro Oliynyko (Oleksandro Olijniko), kuris ketvirtadienį dalyvavo NATO - Ukrainos komisijos posėdyje.

„Konkrečios priemonės buvo tai, jog NATO, kaip organizacija, pripažįsta, jog Ukrainos teritorija yra nedaloma ir neskaidoma į jokias dalis ir tai šiandien yra vienintelis jų prašymas, kuris buvo išsakytas“, - teigė M.Velička.

Ukrainos ambasadorius NATO Ihoris Dolhovas savo ruožtu žurnalistams ketvirtadienį pasibaigus ministrų susitikimui išreiškė viltį, kad Rusijai išsakyti tarptautinės bendruomenės raginimai dėl Ukrainos bus efektyvūs.

"Mes tikimės, kad visos šalys, ypač kai situacija yra tokia sudėtinga, veiks pagal tarptautines normas. Nėra tokios tarptautinės teisės, kuri leistų interferenciją, ypač karinę, į kitos šalies vystymąsi. Todėl mes kliaunamės tarptautinėmis normomis ir taip pat tikimės, kad raginimai, kuriuos galime girdėti ne tik iš Briuselio, bet ir kitų vietų Rusijos valdžiai, duos rezultatų", - kalbėjo ambasadorius.

Rusija turi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, pareiškė britų premjeras 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad reikia gerbti Ukrainos suverenumą, kai kyla įtampa krizės apimtuose Ukrainos pietuose – Krymo pusiasalyje, kuriame daugumą gyventojų sudaro rusai.

„Bet kuri šalis turi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – pasakė D.Cameronas po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

„Rusija yra prisiėmusi įsipareigojimų, tad svarbu, kad Rusija laikytųsi žodžio“, – pabrėžė jis.

Sevastopolyje ant valstybinių pastatų neliko Ukrainos vėliavų

Sevastopolyje nuo miesto tarybos pastato ketvirtadienį buvo nuleista Ukrainos vėliava. Lenino gatvėje, kurioje yra savivaldybė, susirinkę žmonės šį įvykį sutiko džiaugsmingai.

Kol kas virš pastato plevėsuoja vieniša Sevastopolio vėliava.

Anksčiau Ukrainos valstybinė vėliava buvo nuimta nuo Sevastopolio valstybinės administracijos pastato. Ketvirtadienį miesto centre ant valstybinių pastatų neliko nė vienos vėliavos.

Miesto tarybos atstovai kol kas atsisako kalbėtis su žurnalistais apie šiuos įvykius.

Rengs referendumą dėl didesnių autonominių įgaliojimų 

Krymo Aukščiausiosios Rados prezidiumas inicijuoja referendumą dėl „autonomijos statuso patobulinimo bei įgaliojimų išplėtimo“ ir padarė atitinkamą pareiškimą, informavo Krymo Aukščiausiosios Rados (KAR) pirmininko atstovė Oksana Kornijčuk.

Kaip pranešė vietos žiniasklaida, kreipimesi sakoma, jog ramybei Kryme iškilo pavojus dėl „nekonstitucinio valdžios perėmimo Ukrainoje, kurį įvykdė radikalūs nacionalistai, palaikomi ginkluotų nusikaltėlių grupuočių“.

„Tokiomis sąlygomis Krymo Aukščiausioji Rada kaip Krymo autonominio regiono aukščiausia valdžios institucija, remdamasi ją išrinkusių Krymo gyventojų valia, prisiima visą atsakomybę už Krymo likimą“, – sakoma pareiškime.

„Įsitikinę, kad tik Krymo referendumo organizavimas dėl autonomijos statuso patobulinimo ir jos įgaliojimų išplėtimo leidžia Krymo gyventojams patiems, be jokio išorinio spaudimo ir diktatūros, nulemti autonomijos ateitį“, – nurodoma jame.

Rusija žada laikytis susitarimų su Ukraina dėl Juodosios jūros laivyno bazių

Rusija laikysis sutarčių su Ukraina, apibrėžiančių jos Juodosios jūros laivynų bazavimąsi Krymo regione, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kai Kijevo naujieji lyderiai perspėjo Maskvą laikyti savo karius jų bazėse.

„Kalbant apie pranešimus, jog Rusija pažeidžia susitarimus dėl Juodosios jūros laivyno, skelbiame, kad esant dabartinei sudėtingai padėčiai Rusijos Juodosios jūros laivynas griežtai laikosi minėtų sutarčių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovo pareiškimą.

Britanija "labai susirūpinusi" dėl padėties Kryme

Didžioji Britanija ketvirtadienį pareiškė esanti "labai susirūpinusi" dėl padėties Ukrainos pietiniame autonominiame Krymo regione, kai dešimtys prorusiškai nusiteikusių ginkluotų asmenų kareiviška apranga užėmė parlamentą ir vyriausybės pastatus.

Rusijos trečiadienio pranešimas apie karinių pajėgų kovinės parengties patikrinimą ir karines pratybas prie Ukrainos sienos taip pat nebuvo "naudingas žingsnis", kai buvusi Sovietų Sąjungos valstybė išgyveną krizę po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, sakoma Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

"Mes esame labai susirūpinę dėl padėtis Kryme", - ministerijos atstovas pareiškė naujienų agentūrai AFP.

"Mes žinome apie pranešimus, kad šį rytą ginkluoti asmenys užėmė vietos vyriausybės pastatus Ukrainos Krymo regione. Atidžiai stebime įvykius", - nurodoma pranešime.

Krymo sostinėje Simferopolyje virš parlamento ir vyriausybės pastatų, kuriuos paryčiais užėmė iki 50 ginkluotų asmenų, ketvirtadienį plevėsuoja Rusijos vėliavos.

Krymo parlamentas ketvirtadienį svarstys autonomijos išplėtimą, sako šaltinis

Krymo parlamentas ketvirtadienį 14 val. turi pradėti sesiją, kurioje svarstys klausimą dėl autonomijos išplėtimo, agentūrai „Interfax“ sakė parlamentui artimas šaltinis.

Jokių kitų detalių šaltinis nepateikė.

Kaip jau pranešta, parlamento pastate jau yra prezidiumo nariai. Žurnalistai taip pat matė, kaip į parlamento pastatą įėjo partijos  „Rusų vienybė“ lyderis Sergejus Aksionovas.

Prie Krymo parlamento atėjo iki 400 vyrų su Rusijos ir Krymo vėliavomis

Nuo 300 iki 400 žmonių praėjo pro milicijos kordonus ir prisiartino prie Krymo parlamento pastato Simferopolyje.

Kaip pranešė korespondentai, tie žmonės, daugiausia – jauni vyrai su Rusijos ir Krymo vėliavomis, stovi aikštėje už 30-40 m nuo parlamento.

Jie skanduoja „Rusija, Rusija!“, bet tolesnių veiksmų nesiima.

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl „teroristinio“ Krymo administracijos pastatų užgrobimo

Ukrainos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl „teroristinių veiksmų“, kai pietiniame Krymo regione prorusiški ginkluoti veikėjai užėmė vietos parlamento ir vyriausybės pastatus, sakoma generalinio prokuroro pranešime.

Regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, prokurorai pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „teroro aktų“, kai dešimtys ginkluotų vyrų užėmė Krymo vyriausybinius pastatus.

NATO perspėjo Rusiją vengti padėties eskalavimo Kryme

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų per Ukrainą krečiančią krizę.

„Esu susirūpinęs dėl įvykių Kryme, – sakoma A.F.Rasmusseno pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. – Raginu Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie gali padidinti įtampą arba sukelti nesusipratimų.“

A.F.Rasmussenas šias pastabas išsakė tuo metu, kai Ukrainos laikinoji valdžia iškvietė Maskvos pasiuntinį Kijeve ir perspėjo, kad Rusija privalo gerbti šalies teritorinį vientisumą, kai prorusiški ginkluoti užpuolikai užėmė autonominio Krymo regiono vyriausybės ir parlamento pastatus.

NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.

L. Linkevičius: Krymo valdžios pastatų užgrobimas yra provokacija

Į Ukrainą atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį provokacija pavadino Krymo parlamento ir vyriausybės pastatų užgrobimą.

Vizitą pradėjęs ministras taip pat pasveikino naujos Ukrainos vyriausybės suformavimą ir pareiškė palaikantis kuo skubesnį Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymą.

L.Linkevičius paragino Rusiją reaguoti laikytis tarptautinių įsipareigojimų gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

"Krymo parlamento ir vyriausybės užgrobimas ir Rusijos vėliavų iškėlimas yra provokacija, į kurią turėtų reaguoti ir tos valstybės, kurios vėliavos iškeltos, atstovai", - trečiadienį BNS telefonu iš Kijevo sakė ministras.

L.Linkevičius priminė, kad Rusija 1994 metų sutartimi įsipareigojo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą

"Šita provokacija neturėtų išsiplėsti į regioninį konfliktą", - teigė ministras.

L.Linkevičius sakė manantis, kad ES galėtų pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina dar iki gegužę planuojamų prezidento rinkimų.

"Aš asmeniškai manau, kad tai yra įmanoma. Tai priklausys nuo pačios Ukrainos apsisprendimo ir mūsų kolegų ES pozicijos", - trečiadienį BNS telefonu iš Kijevo sakė ministras. Jis pabrėžė, kad sutarties pasirašymas ir išankstinis taikymas padėtų Ukrainai spręsti ekonomines problemas.

Krymo Aukščiausiosios Tarybos vadovybė įėjo į parlamento pastatą

Krymo premjeras Anatolijus Mohyliovas pareiškė, kad šios autonominės respublikos vyriausybės ir Aukščiausiosios tarybos pastatus užėmę žmonės nenori derėtis ir aiškinti savo veiksmų priežasčių.

Kaip pranešė „Interfax“ korespondentas, esantis prie Krymo parlamento pastato, premjeras sakė, jog dabar į pastato vidų įėjo Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nariai su parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu priešakyje, kad surengtų prezidiumo posėdį.

Ukraina iškvietė Rusijos pasiuntinį ir pareikalavo derybų su Maskva

Autonominiame Krymo regione prorusiškiems ginkluotiems užpuolikams užėmus vietos parlamento ir vyriausybės pastatus, Ukrainos URM ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį Kijeve ir pareikalavo nedelsiant surengti konsultacijas su Maskva, vadovaujantis 1997 metų dvišale bendradarbiavimo sutartimi.

Ministerijos pranešime nurodoma, kad pasiuntiniui Andrejui Vorobjovui buvo įteikta nota, kurioje reikalaujama, kad Krymo uostamiestyje Sevastopolyje laikinai veikiančios Rusijos jūrų pajėgų bazės kariai liktų bazės teritorijoje.

„Atskirai buvo pažymėta, kad Rusijos Federacija, esanti šalis garantė pagal 1994 metų gruodžio 5-osios Budapešto memorandumą, yra įsipareigojusi gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas“, – informavo URM.

Rusija atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Kijeve, kai Ukrainos parlamentas praeitą šeštadienį nušalino prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Tuo tarpu ketvirtadienį paryčiais nežinomi ginkluoti užpuolikai užėmė Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus Simferopolio mieste, ant kurių iškėlė Rusijos vėliavą, todėl tikėtina, kad jie yra rusų separatistai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras baiminasi regioninio konflikto

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sunerimęs dėl situacijos Kryme, nes ji gali išprovokuoti regioninio mastelio konfliktą.

Vyriausybės įstaigų užėmimą Kryme R.Sikorskis pavadino radikaliu sprendimu.

„Tai – radikalus žingsnis. Noriu perspėti tuos, kas jam ryžosi, taip pat – tuos, kas suteikė jiems atitinkamą galimybę, kad būtent nuo tokių įvykių ir prasideda regioniniai konfliktai“, - sakė ministras per spaudos konferenciją.

„Tai labai pavojingas žaidimas“, - pridūrė jis.

Per mitingus Kryme nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 35

Krymo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žmonių, nukentėjusių per masinį susibūrimą prie šio autonominio regiono Aukščiausiosios Rados, skaičius iki vasario 27 dienos 9 val. ryto padidėjo iki 35 ir kad šeši iš tų žmonių buvo paguldyti į ligonines.

„Du žmonės mirė. Traumos: kaukolės ir smegenų traumos, daugybinės traumos, buku (daiktu padarytos) pilvo traumos“, - sakoma ketvirtadienį paskelbtame Krymo ministerijos pranešime.

Nukentėjusiesiems teikiama visa būtina medicininė pagalba.

Anksčiau buvo pranešama apie 30 nukentėjusių žmonių.

Rusijos naikintuvai prie šalies vakarinių sienų patruliuoja kovinės padėties režimu

Rusijos naikintuvams prie šalies vakarinių sienų buvo nurodyta patruliuoti koviniu režimu, naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį citavo Gynybos ministerijos pranešimą.

„Naikintuvai nuolat patruliuoja pasienio regionų oro erdvėje, – sakoma pranešime. – Nuo pat momento, kai buvo gautas aukščiausio lygio karinės padėties signalas, Vakarų karinės apygardos aviacija persidislokavo į operatyvinius aerodromus.“

Ukrainos lyderis perspėja Rusiją nepradėti „karinės agresijos“ Kryme

Ukrainos laikinasis lyderis ketvirtadienį perspėjo Kryme bazuojamas Rusijos karines jūrų pajėgas likti savo bazėse, kai prorusiški ginkluoti aktyvistai užėmė administracinius pastatus to autonominio regiono sostinėje Simferopolyje.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas paragino Rusijos kariškius nesiųsti savo karių už karinių bazių ribų, nustatytų atitinkamomis sutartimis.

„Bet koks kariškių judėjimas už tų teritorijų ribų bus laikomas karine agresija“, – O.Turčynovas sakė parlamentui.

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje įsikūrusi pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

„Kreipiuosi į Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno vadovybę, reikalaudamas, kad visi kariškiai turi likti teritorijose, kurių ribos yra apibrėžtos sutartyse“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

Jis pridūrė davęs nurodymą saugumo pajėgoms panaudoti visas priemones, kad būtų apsaugoti Krymo gyventojai ir išvaduoti ginkluotų užpuolikų užimti pastatai Simferopolyje.

„Pastatus užėmė nusikaltėliai, dėvintys karines uniformas ir turintys automatinių ginklų“, – pareiškė O.Turčynovas.

Laikinasis prezidentas taip pat perspėjo, kad „Ukrainos priešai nemėgintų destabilizuoti padėties, nesikėsintų į mūsų nepriklausomybę, suverenumą ir teritoriją“. Jis taip pat paragino „nedelsiant pradėti formuoti vyriausybę, kuri turi užtikrinti ukrainiečių saugumą, atkurti tvarką ir įstatymų laikymąsi“.

Pasak O.Turčynovo, ketvirtadienį Aukščiausioji Rada posėdžiaus, kol bus patvirtinta naujoji vyriausybė.

„Ukraina sugebės apginti savo nepriklausomybę, suverenumą, savo teritorijos neliečiamumą“, – pažadėjo jis.

O.Turčynovas taip pat pareiškė įsakęs imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas piliečių saugumas Kryme, taip pat išvaduoti Simferopolyje užimti vyriausybiniai pastatai.

Laikinasis prezidentas per parlamento plenarinį posėdį nurodė „imtis visų priemonių, kad būtų apsaugoti piliečiai ir pagal įstatymus būtų nubausti kaltieji dėl (pastatų) užgrobimo, taip pat būtų išvaduoti pastatai. Raginus visus ukrainiečius išlaikyti ramybę, patriotus – ginti administracinius pastatus nuo provokatorių ir ekstremistų. Bet kokie mėginimai užimti administracijos pastatus bus vertinami kaip nusikaltimas prieš Ukrainos valstybę“.

Ukrainos milicijoje ir VRM pajėgų daliniuose buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis, kai dešimtys ginkluotų prorusiškų aktyvistų ketvirtadienį paryčiais užėmė pietinio autonominio Krymo regiono administracijos pastatus, užblokavo jų įėjimus ir iškėlė ant pastatų Rusijos vėliavas.

Įtampa strategiškai svarbiame pusiasalyje, kuriame įsikūrusi pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, padidėjo tuo metu, kai įstatymų leidėjai Kijeve turėtų patvirtinti naują vyriausybę, kai prorusiškai prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš sostinės po tris mėnesius šalį krėtusių audringų protestų.

Tuos neramumus, pareikalavusius dešimčių žmonių gyvybių, išprovokavo valstybės vadovo sprendimas nepasirašyti svarbios sutarties su Europos Sąjungą (ES) ir grįžti prie tradiciškai glaudesnių ryšių su Rusija.

Rusija sakė abejojanti naujosios Ukrainos valdžios teisėtumu ir kaltino ją neįstengiant suvaldyti radikalų, kurie grasina rusakalbiams, sudarantiems didžiąją gyventojų dalį šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą.

Krymo regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus užėmę asmenys kol kas nepaskelbė jokių reikalavimų, tačiau susprogdino kurtinamąją granatą, kai žurnalistai mėgino juos klausinėti.

Tie vyrai buvo prisisegę juodos ir oranžinės spalvos kaspinus – Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare simbolį – o prie užimtų pastatų iškėlė plakatą su užrašu „Krymas yra Rusija“.

Vienas iš prorusiškų aktyvistų, vardu Maksimas, sakė, kad jis ir kiti aktyvistai budėjo protesto stovykloje prie Krymo parlamento regiono sostinėje Simferopolyje, kai pastatą iki dantų ginkluoti vyrai, dėvintys neperšaunamas liemenes. Be kitų ginklų, užpuolikai turėjo automatų, raketinių granatsvaidžių ir snaiperių šautuvų.

„Mūsų aktyvistai ten ramiai praleido visą naktį, statydami barikadas, – pasakojo Maksimas. – Apie 5 val. (vietos ir Lietuvos) laiku pasirodė nežinomi vyrai ir priėjo prie pastato. Jie įžengė į kiemą ir suguldė visus ant žemės.“

„Jie klausinėjo, kas mes tokie. Kai pasakėme, kad giname rusų kalbą ir Rusiją, jie pareiškė: „Nebijokite, mes su jumis.“ Tuomet jie pradėjo šturmuoti pastatą ir išlaužė duris, – pridūrė aktyvistas. – Jie neatrodė kaip savanoriai ... jie buvo profesionalai. Buvo aišku, kad tai gerai organizuota operacija. Jie užėmė pastatą, išvijo miliciją – viduje buvo maždaug šeši milicininkai.“

„Kas jie tokie? Niekas nežino. Jų apie 50-60; tie žmonės ginkluoti iki dantų“, – sakė Maksimas.

Kryme besivystantys įvykiai dar kartą pademonstravo šalies susiskaldymą į prorusišką ir provakarietišką stovyklas, kuris dar labiau pagilėjo per pastaraisiais mėnesiais Ukrainą krėtusius politinius neramumus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė kariuomenei paskelbti nepaprastąją padėtį daugumoje Vakarų karinės apygardos dalinių. Kariškiai taip pat pranešė padidinę saugumo parengtį Kryme esančioje Juodosios jūros laivyno bazėje.

Šiuose manevruose dalyvaus apie 150 tūkst. karių, 880 tankų, 90 lėktuvų ir 80 karo laivų. Šiais veiksmais siekiama „patikrinti pajėgų kovinę parengtį veiksmams per kritines situacijas, keliančias grėsmę šalies kariniam saugumui“, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė pranešime, kurį išplatino šalies naujienų agentūros.

Prie Krymo regiono sostinės artėja Rusijos šarvuočiai

Ukrainos pietinio autonominio Krymo regiono sostinės Simferopolio apylinkėse pasirodė šarvuočiai, veikiausiai priklausantys tame regione besibazuojančioms Rusijos pajėgoms, ketvirtadienį pranešė vienas saugumo šaltinis.

Šarvuotųjų transporterių kolonos važiavo į Simferopolį plentais nuo šiaurinio Ukromnojės priemiesčio ir pietvakarinio Čistenkojės priemiesčio, šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

„Jie tikriausiai išvažiavo palaikyti asmenų, užėmusių administracinius pastatus Simferopolyje“, – pridūrė agentūros pašnekovas.

Pasak jos, šiuo metu Ukrainos teisėsaugos struktūros ruošiasi užkirsti kelią šarvuočiams įvažiuoti į miestą.

Rusija „bekompromisiškai“ gins visų rusų teises, sako URM

Rusija „tvirtai ir bekompromisiškai“ gins visų rusų teises, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, padidėjus įtampai Kryme, kuris yra vienintelis aiškią etninių rusų daugumą turintis Ukrainos regionas.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija toliau gins tarptautinėje arenoje savo tėvynainių teises; tvirtai ir bekompromisiškai reaguos, jeigu jos bus pažeidžiamos“, – sakoma URM žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Twitter“.

Ministerija pridūrė esanti susirūpinusi dėl „didelio masto žmogaus teisių pažeidimų“ Ukrainoje.

Mėgins tartis su administracijos ir parlamento pastatus užėmusiais asmenimis

Ukrainos autonominio Krymo regiono premjeras Anatolijus Mohyliovas mėgins tartis su asmenimis, užėmusiais regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus, pranešama vietos vyriausybės tinklalapyje.

„Šiandien apie 4 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ginkluoti asmenys užėmė Krymo Ministrų Tarybos ir Aukščiausiosios Rados pastatus. Kol kas negalime pasakyti, kas tie žmonės; derybos su jais prasidės 9 valandą. Aš dalyvausiu derybose. Operatyviai informuosime Krymo gyventojus apie visus įvykius, kurie klostysis šiandien. Padėtis kontroliuojama; vyksta derybų procesas“, – A.Mohyliovas sakė Krymo radijui ir televizijai.

Ministrų Tarybos pirmininkas nurodė, kad užpuolikai išvedė į lauką žmones, kurie buvo tuose pastatuose, kai jie buvo užimti. Prieš tuos žmones nebuvo smurtaujama.

Pastatus saugojusiems teisėsaugos pareigūnams užpuolikai grąžino tarnybinius ginklus. Dėl susiklosčiusios padėties Simferopolyje buvo paskelbta nedarbo diena. Siekiant sureguliuoti šią padėtį, Krymo valdžios pareigūnai įkūrė specialų štabą.

A.Mohyliovas paragino gyventojus nesiartinti prie užimtų pastatų ir išlaikyti ramybę, o visas politines jėgas – užtikrinti, kad mieste neprasiveržtų smurtas.

„Mums svarbiausia užkirsti kelią konfliktams, kurių buvo vakar (per demonstrantų susirėmimus) prie Krymo Aukščiausiosios Rados pastato. Dėl to (raginu) išlaikyti ramybę; esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad Krymo valdžia sureguliuos šią padėtį be padarinių mūsų piliečiams“, – sakė regiono vyriausybės vadovas.

Krymo parlamento pastatą užėmę asmenys atsisakė bendrauti su žiniasklaida

Ukrainos pietinio autonominio Krymo regiono parlamento pastatą ketvirtadienį paryčiais užėmę nežinomi ginkluoti asmenys nepanoro bendrauti su žiniasklaida.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, grupė žurnalistų priėjo prie regioninio parlamento pagrindinio įėjimo ir paprašė užpuolikų išdėstyti savo reikalavimus bei atskleisti, kas jie tokie.

Tačiau pastatą kontroliuojantys asmenys nieko neatsakė ir pareikalavo, kad žurnalistai pasitrauktų nuo įėjimo.

Demonstruodami, kad yra ryžtingai nusiteikę, jie taip pat susprogdino kurtinamąją granatą. Žurnalistai skubiai atsitraukė, o pastatą apsupę milicijos pareigūnai nuvedė juos toliau už savo užtvarų.

Parlamento pastato vestibiulyje matėsi sudaužytos stiklinės pertvaros ir suręsta improvizuota barikada. Įėjimas buvo užblokuotas.

Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį paryčiais Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus užėmė nežinomi gerai ginkluoti asmenys, kurie iškėlė ant pastatų Rusijos vėliavas.

Kaltina Rusiją kišantis

Trys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka – pareiškė, kad  Rusija tiesiogiai kišasi į politinį Krymo gyvenimą.

"Rusija, kuri visą laiką kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus vadino mūsų tarptautinių partnerių bandymus sureguliuoti situaciją politiniu būdu, dabar pati griebėsi tiesioginio kišimosi į Krymo politinį gyvenimą", – sakoma bendrame trijų buvusių prezidentų pareiškime, kurio tekstą naujienų agentūrai "Interfax" perdavė V.Juščenkos spaudos sekretorė Irina Vanikova.

Buvusių šalies lyderių nuomone, "pavojingus receptus" siūlantys politikai atitinkamos veiklos aktyvavimo atveju turi pajusti Ukrainos saugumo tarnybos ir Ukrainos generalinės prokuratūros reakciją į separatizmo apraiškas.

Buvusių prezidentų pareiškimas pasirodė po to, kai Kryme apsilankė grupė Rusijos Valstybės Dūmos deputatų. Šie pareiškė, kad Dūma svarstytų Krymo prašymą prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Politikams ir apžvalgininkams papildomą nerimą vakar sukėlė netikėtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas Gynybos ministerijai skubiai surengti šalies ginkluotųjų pajėgų kompleksinį kovinės parengties patikrinimą Vakarinėje ir Centrinėje karinėse apygardose, kurios ribojasi su Ukraina.

Kilo muštynės

Dvi demonstracijos šią savaitę vyko prie Krymo regiono parlamento, kur turėjo būti surengti debatai dėl dramatiškų politinių permainų, nuvertusių prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Plačiai pasklido kalbos, kad parlamentas rengia atskirti Krymą nuo Ukrainos, nors parlamento galva Vladimiras Konstantinovas tai neigė. Vienaip ar kitaip, debatus parlamentarai nusprendė atšaukti.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia – totorių, kurie yra autochtonai iš esmės prorusiškame Krymo pusiasalyje, susirinko prie parlamento paremti Euromaidano judėjimo.

Šalia vykusio prorusiško mitingo dalyvių nebuvo ir tūkstančio. Abi stovyklas skyrė šimtai milicininkų, jie nebuvo ginkluoti, neturėjo nei lazdų, nei šalmų, nei skydų.

Muštynių ir grumtynių išvengti nepavyko. Priešininkai stumdėsi, talžė vieni kitus kumščiais ir vėliavų kotais, keliasdešimčiai žmonių prireikė medikų pagalbos. Iš vienos stovyklos į kitą lėkė akmenys ir lazdos, kai kas į darbą paleido dujų balionėlius.

Be to, vieną vyrą minioje ištiko širdies smūgis, atvykę medikai nustatė jo mirtį.

Ginasi nuo "fašistų"

Netoli, kitoje milicijos gretų pusėje, 52-ejų Antonas Liachovas mojavo Rusijos vėliava. "Tik Rusija gali apginti mus nuo fašistų Kijeve ir islamo radikalų Kryme", – sakė jis.

17-metis Aleksejus iš prorusiškos minios, kuris veidą slėpė po skara ir kuprinėje nešėsi beisbolo lazdą, sakė: "Totoriai dabar yra mūsų priešai. Jie susideda su banditais Kijeve."

"Mums reikia apsiginti, kitaip bus chaosas", – sakė jis.

Krymo regiono saugumo pajėgose paskelbta nepaprastoji padėtis

Ukrainos pietiniame Krymo regione VRM pajėgų daliniuose ir milicijoje ketvirtadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kai nežinomi ginkluoti asmenys užėmė šios autonominės teritorijos parlamento ir vyriausybės pastatus.

Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus ketvirtadienį apie 4 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užėmė apie 30 žmonių grupė. Krymas, autonominė rusakalbė respublika Pietų Ukrainoje, yra pusiasalis, skiriantis Juodąją ir Azovo jūras.

Krymas yra linkęs į separatistinę įtampą, kuri ėmė didėti praėjusią savaitę nušalinus V.Janukovyčių.

Rusijos išėjimas prie Juodosios jūros 

Krymas turi strateginę reikšmę, nes jame, Sevastopolio uostamiestyje, yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Kai tik Sovietų Sąjunga 1991 m. subyrėjo, šio laivyno klausimas tapo dirgikliu Kijevo ir Maskvos santykių srityje. Nepriklausoma Ukraina reikalauja dalies šio buvusio sovietinio laivyno.

2010 m., po daug metų trukusių nesutarimų šiuo klausimu, Rusijos ir Ukrainos parlamentai 25-iems metams pratęsė Rusijos nuomojimąsi Sevastopolio uoste, mainais į Rusijos gamtinių dujų kainos sumažinimą 30 proc.

Krymas, vynininkystės ir žemės ūkio regionas su didelėmis tabako plantacijomis, taip pat yra populiarus turistinis regionas – dėl subtropinio klimato ir daugybės pajūrio kurortų, kurių garsiausias yra Jalta.

Dovana Ukrainai

• Krymo plotas yra maždaug 27 tūkst. kv. km
• 1239 m. Krymą užėmė totoriai, kurie šiandien sudaro 12 proc. iš 2 mln. gyventojų. Krymas yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusai.
• 1475 m. šį pusiasalį užkariavo Osmanų turkai, o 1783 m. po 1768-1774 m. karo su Osmanų imperija jį prisijungė Rusija.
• Po Rusijos revoliucijos valdant komunistams, Krymą 1954 m. tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas perdavė Ukrainai ir jis ilgą laiką buvo laikomas potencialiu konflikto šaltiniu.
• Totoriai, kurie valdant Josifui Stalinui, buvo deportuoti į Sibirą ir centrinę Aziją, po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Ukrainos nepriklausomybės 1991 m.s ėmė grįžti į Krymą.
• Jie aktyviai rėmė tris mėnesius trukusias demonstracijas prieš V.Janukovyčių.
• 1992 m. Krymas tapo autonomine respublika Ukrainos sudėtyje.