Kodėl pasaulio valstybės vis labiau gina savo rinkas?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas protekcionizmą apibūdino kaip šalies rinkos apsaugą importą ribojančiomis priemonėmis. Paprastai taip siekiama apsisaugoti nuo išorės konkurencijos.

Tiesa, kaip pastebėjo R.Vilpišauskas, Lietuva protekcionistinių priemonių vykdyti negali, nes jų taikymą riboja šalies narystė ES. Tad protekcionizmas Lietuvoje dažniau pastebimas šalies viduje, o ne tarptautinėje politikoje.

"Vienas iš vidinio protekcionizmo pavyzdžių Lietuvoje yra diskusija dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kitų ES šalių piliečiams. Protekcionizmas šiuo atžvilgiu buvo ne importo, bet investicijų kapitalo judėjimo atžvilgiu. Taip pat yra paplitęs atvykstančios darbo jėgos iš užsienio kontroliavimas – turime gana daug reguliacinių kliūčių, kurios numato įvairius procedūrinius apribojimus, jeigu Lietuvos įmonės nori priimti į darbą Baltarusijos arba Rusijos piliečius", – pabrėžė politologas.

"Tačiau Lietuva, būdama ES nare, negali taikyti apribojimų prekėms iš kitų Bendrijos šalių, o prekyboje su trečiosiomis šalimis turi laikytis bendros ES išorės prekybos politikos. Todėl galime tik siekti įvairių bendrų prekybos apsaugos priemonių taikymo, tokių kaip antidempingo muitų iš Kinijos atvežamoms prekėms ar pan. Vis dėlto prekybos prekėmis srityje tokių pavyzdžių Lietuvoje nedaug", – pridūrė R.Vilpišauskas.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis netiki, kad pati Lietuva kam nors galėtų individualiai taikyti protekcionistines priemones, mat mūsų šalies ekonomika – itin atvira, o bet kokie pritaikyti apribojimai iš karto sukeltų atsakomuosius veiksmus iš tos šalies, kuriai tie apribojimai būtų pritaikyti.

"Abipusiai prekybos suvaržymai Lietuvai nebūtų naudingi, kadangi didelė dalis mūsų mažos šalies ekonomikos yra orientuota į eksportą. Turime labai mažą vidaus rinką, dėl to reikia, kad mūsų prekių eksporto niekas neribotų, o tokiu atveju negalime riboti ir importo. Taigi jokių ryškių protekcionizmo veiksmų iš Lietuvos pusės aš nesitikiu, nebent tai būtų susieta su politiniais veiksmais. Tarkime, pradėtume kažką taikyti Rusijai dėl to, kad mes iš jos jaučiame tam tikras politines grėsmes. Nors nemanau, kad iki to nukeliausime – tiesiog esame per daug įsijautrinę dėl galimos Rusijos grėsmės", – sakė ekonomistas.

Augo eksportas

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. bendras prekių eksportas per metus augo 16,9 proc., sparčiausiai nuo 2012 m., kai lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) padidėjo 12,8 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį pernai sudarė naftos produktų, lietuviškų baldų (12,2 proc.), plastikų ir jų gaminių (13 proc.), pieno ir pieno produktų (31,4 proc.) eksportas. 2017 m. buvo stebima sparti lietuviškos kilmės eksporto plėtra į Jungtines Valstijas (2017 m., palyginus su 2016 m., eksportas į JAV išaugo 10,7 proc. ir sudarė 1,23 mlrd. eurų), Turkiją, Singapūrą, Jungtinius Arabų Emiratus, Ukrainą ir Kiniją.

Naujų rinkų atvėrimas tapo dar aktualesnis reikšmingai sumenkus lietuviškos kilmės prekių eksportui į Rusiją dėl taikomų prekybos suvaržymų.

Nors trumpuoju laikotarpiu Vakarų sankcijos Rusijai ir šios šalies įvestos atsakomosios priemonės turėjo neigiamą poveikį Lietuvos maisto, turizmo ir transporto sektoriams, vidutinėje perspektyvoje Lietuvos verslas turėjo galimybę diversifikuoti eksportą į ES ir trečiųjų šalių rinkas.

Nepaisant to, remiantis statistika, didžiausias bendras 2017 m. Lietuvos eksportas vis tiek buvo į Rusiją ir siekė 3,9 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Rusija išlieka viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių.

2017 m., palyginti su 2016 m., prekybos apyvarta tarp abiejų šalių išaugo 18,4 proc. Bet, vertėtų pažymėti, kad Lietuvos eksporte į Rusiją dominuoja reeksportas, o lietuviškos kilmės prekių eksportas 2017 m. tesudarė 306,1 mln. eurų, arba 7,8 proc. viso eksporto į Rusiją. Kita vertus, 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją taip pat augo – apie 12,9 proc.

R.Rudzkis pažymėjo, kad nors Rusija išlieka svarbi Lietuvos eksporto kryptis, net ir visiškai nutrūkęs eksportas į šią šalį Lietuvos ekonomikos nesužlugdytų.

Įdomu tai, kad lietuviai aktyviausiai agitavo sankcijų Rusijai taikymą, nors būtent mes labiausiai nuo jų ir nukentėjome.

"Rusija buvo ir tebėra svarbi mums eksporto rinka. Žinoma, jos vaidmuo jau nebėra toks reikšmingas, koks buvo prieš penkiolika metų, kai beveik pusė mūsų eksporto keliaudavo į Rusiją. Nors gauname didžiausią pelną ten perparduodami prekes, tačiau pačios Lietuvos gamybos prekių parduodame tikrai nedaug. Nepaisant to, pakartosiu, kad Rusija išlieka svarbus mūsų ekonomikos partneris, nors jokiu būdu ne pagrindinis ar lemiamas. Manau, kad Lietuvos ūkis nežlugtų, net jeigu staiga įvyktų visiškas prekybinių santykių įšaldymas su Rusija. Žinoma, tai kažkiek neigiamai atsilieptų mūsų ekonomikos augimui", – pripažino R.Rudzkis.

Kad Rusija vis dar yra svarbi Lietuvos rinka, sutiko ir R.Vilpišauskas. Pasak jo, nors eksportas į Rusiją sumažėjo, kai ši šalis, reaguodama į Vakarų sankcijas po Krymo aneksijos įvedė apribojimus prekybai žemės ūkio ir importuojamiems maisto produktams iš Vakarų, Lietuvos įmonės sugebėjo kažkiek tuos praradimus kompensuoti išaugusiu pardavimu kitose eksporto rinkose.

Pavyzdžiui, pieno produktų eksportas gerokai išaugo į Lenkiją, Vokietiją ir Italiją, o nuo 2017 m. Lietuvos įmonės pieno produktus pradėjo eksportuoti ir į Kiniją.

Vakarai ir Rusija

Europos Komisija (EK) Rusiją įvardija kaip daugiausia kliūčių prekybai sukuriančią šalį Europoje. Politologas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad protekcionizmas Rusijoje neatsirado iš niekur, o buvo nulemtas Vakarų pasaulio, kuris pirmasis pradėjo įvedinėti sankcijas.

"Šioje situacijoje iš dalies vyksta prekybos karas: Rusija reaguoja į tas sankcijas, kurias ES yra įvedusi ir kurias kas šešis mėnesius vis atnaujina. Nėra taip, kad tos kliūtys atsirado iš dangaus. ES aiškina, esą jos sankcijos yra politinės, bet jos turi ir ūkinį poveikį, tad į tas sankcijas Rusija reaguoja", – teigė K.Girnius.

Ekonomistas R.Rudzkis taip pat pažymėjo, kad Rusija šiuo atveju tiesiog bando atsikirsti sankcijoms iš Vakarų.

"Iš Rusijos tikrai nedaryčiau kažkokio politinio baubo. Tiesiog šiuo metu yra pašliję politiniai santykiai tarp viso Vakarų pasaulio ir Rusijos. Vakarai suvokia, kad vienintelis realus būdas paveikti Rusiją – ekonominių apribojimų taikymas, todėl ekonominės sankcijos ir yra taikomos, o rusai į tai reaguoja atsakomaisiais veiksmais. Manau, kad jeigu išsispręstų politiniai nesutarimai, tai ir šis protekcionizmas dingtų iš abiejų pusių, nes rusams šis ekonominis konfliktas vargu ar yra labai naudingas. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad į dabartinę nemalonią ekonominių santykių situaciją Rusija pirmiausia pateko dėl Krymo istorijos", – kalbėjo R.Rudzkis.

"Visa ES nedaug nukentėjo nuo šių ekonominių apribojimų, o Lietuvai maisto produktų embargo nulemti praradimai buvo daug didesni. Įdomu tai, kad lietuviai aktyviausiai agitavo sankcijų Rusijai taikymą, nors būtent mes labiausiai nuo jų ir nukentėjome", – pridūrė ekonomistas.

Amerika – pirma!

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sausio pabaigoje paskelbė apie didinamus importo mokesčius skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms iš Kinijos bei Pietų Korėjos. Daugelis ekspertų mano, kad JAV dėl tokių veiksmų trumpuoju laikotarpiu gal ir gali išlošti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sumažės JAV tarptautinis konkurencingumas.

R.Rudzkio teigimu, prekybos kliūtys trukdo pasaulio ekonomikai, tačiau tai nereiškia, kad šalis, bandanti saugoti savo rinką, negali laimėti.

"D.Trumpas atėjo į valdžią su šūkiu susigrąžinti prarastą gamybą, kuri iš JAV buvo iškelta į kitas valstybes. Kai kuriems amerikiečių gamintojams šie apribojimai skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms gali būti naudingi, kadangi tam tikrose prekių gamybos srityse Amerika iš tiesų pralaimi konkurencinę kovą prieš Kiniją. Už apribojimus pasisakė ir patys Amerikos gamintojai. Kita vertus, įvesti tarifai saulės baterijoms iš Kinijos stipriai palies įmones toje šalyje, kurių savininkai yra tie patys amerikiečiai, nors tai ir sudaro palankesnes sąlygas dalį darbo vietų kai kuriose pramonės prekių gamybos srityse plėtoti pačiose JAV", – aiškino ekonomistas.

"Protekcionizmas palengvina gamybos augimą, tačiau tai būna trumpalaikė nauda, o ilgalaikę naudą patiria tie, kurie sugeba konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Taigi trumpam Jungtinės Valstijos gal ir gaus naudos iš tokių veiksmų, bet anksčiau ar vėliau tarifinius apribojimus joms būtų naudinga panaikinti", – pridūrė R.Rudzkis.

K.Girniaus nuomone, iki šiol D.Trumpas yra daugiau grasinęs nei kažką padaręs, o šis atvejis – pirmasis, kai realiai priimtas sprendimas.

"Manau, yra galimybė, kai tai kartosis. Nors dauguma prezidento patarėjų iš tiesų mano, kad tokia politika – ūkiškai pragaištinga, gali sukelti prekybos karus, ir Jungtinės Valstijos galiausiai pralaimės", – pastebėjo politologas.

Be to, K.Girnius pridūrė, kad šios priemonės nepadės geriau gyventi amerikiečių darbininkams, kuriais D.Trumpas taip stengiasi rūpintis, mat korporacijos dėl įvestų naujų muitų tarifų jau planuoja produkcijos kainas kelti apie 10 proc.

"Brexit" motyvai

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas – vienas iš aktyviausių "Brexit" šalininkų – neseniai dar kartą išdėstė šalies išstojimo iš ES priežastis ir sukritikavo stambųjį šalies verslą, pasisakantį už vadinamąjį švelnesnį "Brexit".

R.Vilpišauskas įžvelgė dviprasmiškumą ir nenuoseklumą kalbose tų, kurie ragino britus išstoti iš ES. Jis pastebėjo, kad protekcionizmą galima įžvelgti tiek iš Didžiosios Britanijos, tiek ir iš ES perspektyvų.

"B.Johnsono pasisakymuose yra du prieštaringi teiginiai. Jis sako, kad ES vykdo pernelyg protekcionistinę politiką, riboja valstybių narių, įskaitant ir Britanijos iniciatyvas atverti savo rinkas užsienio prekėms. Beje, šis argumentas buvo labai dažnai kartojamas "Brexit" referendumo kampanijos metu. Kita vertus, taip pat kalbama apie kontrolės susigrąžinimą ir ypač apie išstojimą iš ES vieningos rinkos, nepaisant to, kad ji yra labai svarbi šalies verslui", – sakė R.Vilpišauskas.

"Jeigu galiausiai bus sutarta dėl laisvos prekybos tarp ES ir Didžiosios Britanijos principų, kurie nesukurs daug naujų apribojimų tarpusavio prekybai, tai galbūt britų noras laisviau prekiauti su pasauliu ir bus įgyvendintas", – pridūrė politologas.

R.Vilpišauskas prognozavo, kad vos įgyvendinusi "Brexit", Didžioji Britanija turėtų imtis sudaryti laisvos prekybos sutartis su Kinija, Indija, Australija ar JAV – su tomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, su kuriomis ES neturi laisvos prekybos sutarčių.

K.Girnius spėjo, kad išstojus iš ES Didžiosios Britanijos ūkis nukentės, kadangi britams nebus taip lengva rasti naujų prekybos partnerių, galinčių atsverti nuostolį, kurį Britanija patirs nebegalėdama laivais prekiauti su ES.