Katalonų separatistai prieš regiono rinkimus neranda bendros pozicijos

Gruodžio 21-osios balsavimas rengiamas Ispanijai išgyvenant didžiausią pastarųjų dešimtmečių politinę krizę, kilusią Katalonijos parlamentui po uždrausto referendumo paskelbus regiono nepriklausomybę.

Madrido atsakas – Katalonijos parlamento ir vyriausybės atleidimas, regiono autonomijos sustabdymas ir naujų rinkimų organizavimas – išprovokavo virtinę demonstracijų šiame 7,5 mln. gyventojų turinčiame regione.

Tačiau katalonai ir toliau labai nesutaria dėl nepriklausomybės. Kelios apklausos rodo, kad nepriklausomybės šalininkų partijoms gali būti sunku užsitikrinti pakankamai vietų naujai regiono vyriausybei formuoti.

„Nuo šiol iki gruodžio 21-osios ginčai nepriklausomybės šalininkų stovykloje didės, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Oriolis Bartomeusas. – Jie gali atverti nesantaiką, sutrukdysiančią jiems susigrąžinti bendrą daugumą.“

2015 metais nepriklausomybės šalininkų partijos laimėjo 47,8 proc. balsų, sudarė aljansą su kraštutinių kairiųjų CUP ir suformavo didžiausią bloką regiono parlamente.

Tačiau naujausios apklausos rodo, kad separatistus šiuo metu palaiko maždaug 45 proc. rinkėjų. Tokiu atveju jiems gali nebepavykti užsitikrinti daugumos.

Nesutarimai

Katalonijos – turtingo, bet daug įsiskolinusio regiono, generuojančio penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) – parlamentas spalio 27 dieną balsavimu už atsiskyrimą nuo Ispanijos sudrebino visą Europą.

Toks sprendimas buvo priimtas po uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės, kuris, pasak separatistų, suteikė mandatą nepriklausomybei ir kurį Ispanijos teismai paskelbė neteisėtu.

Ispanijos konservatorių premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) vyriausybė žengė precedento neturintį žingsnį ir pasinaudojo konstitucine galia sustabdyti Katalonijos autonomiją ir atleisti jos lyderius.

Keli buvę regiono parlamentarai buvo sulaikyti dėl kaltinimų antivyriausybine veikla, maištu ir netinkamu valstybės lėšų panaudojimu. Kaltinimai yra susiję su šių deputatų vaidmeniu pastaruosius dvejus metus rengiant regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Nušalintasis Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) pabėgo į Belgiją ir priešinasi Ispanijos prašymui jį išduoti.

Jo buvęs pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas), viliasi, kad pagal populiarumą pirmaujanti jo partija ERC gruodžio 21-ąją pasieks pergalę. Vis dėlto šias viltis aptemdė pirmadienį priimtas Aukščiausiojo Teismos sprendimas nepaleisti jo už užstatą.

ERC kandidatai dalyvauja atskirais nuo C. Puigdemont'o sąrašais, abiem partijoms varžantis dėl hegemonijos separatistų bloke.

ERC sako, kad nenustatys konkrečios nepriklausomybės datos, ir priežastimi nurodo visuomenės susiskaldymą šiuo klausimu, o CUP kritikavo C. Puigdemont'ą už tai, kad jis, partijos nuomone, dėl atsiskyrimo padarė nepakankamai.

Baigties numatyti neįmanoma

C. Puigdemont'as, kuris net ir būdamas užsienyje kandidatuoja rinkimuose, savo kampaniją praėjusį mėnesį iš Briuselio pradėjo virtine pasirodymų žiniasklaidai ir reikalavimu sudaryti sąlygas jam grįžti kaip teisėtam Katalonijos prezidentui.

„Nuo to laiko ... maždaug 200 tūkst. potencialių rinkėjų perėjo nuo ERC prie Puigdemont'o“, – sakė O. Bartomeusas.

M. Rajoy ir kiti Katalonijos nepriklausomybės priešininkai viliasi rekordinio rinkėjų aktyvumo gruodžio 21 dieną, kuris sugrąžintų vienybei su Ispanija pritariantį parlamentą.

Tačiau nepriklausomybės oponentai yra susiskaldę. M. Rajoy Liaudies partija, jo liberalūs sąjungininkai „Ciudadanos“ ir pagrindinė opozicinė jėga socialistai nesugeba parengti vieningo kandidatų sąrašo.

„Nematau trijų nepriklausomybei (pritariančių) partijų aljanso pasikartojimo, bet nematau ir vyriausybės, suformuotos iš trijų nepriklausomybės priešininkų partijų“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Metroscopia“ atstovas Jose Pablo Ferrandizas (Chosė Pablas Ferandizas)

Susidarius tokiai padėčiai, kai rinkimų rezultatų numatyti neįmanoma, jėgų pasiskirstymą galbūt galėtų nulemti populiari Barselonos merė Ada Colau (Ada Kolau), partijos „Barcelona en Comu“ („Barselona bendrai“) atstovė. Ši partija nepritaria nepriklausomybei, bet norėtų deramai organizuoto referendumo, kad nuspręstų rinkėjai.