Ispanijos premjeras atstatydina Katalonijos vyriausybę ir skelbia regiono rinkimus

Šių drastiškų priemonių Ispanijos centrinė vyriausybė nusprendė imtis reaguodama po anksčiau penktadienį įvykusio Katalonijos parlamento balsavimo, per kurį buvo išreikštas palaikymas regiono nepriklausomybei.

Po nepaprastojo kabineto posėdžio, per kurį buvo aptarta, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų sustabdytas maištingojo regiono vienašališkas atsiskyrimas, M. Rajoy pareiškė oficialiai pašalinantis iš pareigų Katalonijos separatistų lyderį Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną) ir jo vyriausybę, taip pat inicijuojantis kitas priemones „normaliai padėčiai atkurti“.

Regiono lyderių atstatydinimas tikriausiai sulauks įnirtingo pasipriešinimo Katalonijoje, kur tūkstančiai žmonių išėjo į gatves švęsti nepriklausomybės paskelbimo.

Anksčiau penktadienį Ispanijos Senatas suteikė centrinei vyriausybei mandatą nušalinti regiono vyriausybę ir suvaržyti Katalonijos parlamento galias.

Mat Katalonijos parlamentarai pritarė siūlymui įkurti naują, nuo Ispanijos nepriklausomą Katalonijos Respubliką.

Opozicija šį balsavimą boikotavo.

Tūkstančiai nepriklausomybės šalininkų Barselonoje džiaugsmingai sutiko šią žinią.

Katalonijos lyderiui - kaltinimai sukilimo organizavimu

 Ispanijos prokuratūra kitą savaitę Katalonijos separatistų lyderiui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) pateiks kaltinimus sukilimo organizavimu, Katalonijos parlamentui penktadienį nubalsavus už vienašališką nepriklausomybės paskelbimą.

Teismas tuomet svarstys ar priimti kaltinimus C. Puigdemont'ui. Pagal Ispanijos įstatymus už „sukilimo organizavimą“ gali būti baudžiama iki 30 metų laisvės atėmimu.

„Prokurorai kitą savaitę Carlesui Puigdemont'ui pateiks kaltinimus sukilimo organizavimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė prokuroro atstovas. Jis pridūrė, kad panašūs kaltinimai gali būti pateikti kitiems Katalonijos autonominės vyriausybės ir parlamento nariams.

Penktadienį Katalonijos regioninis parlamentas Barselonoje priėmė rezoliuciją, kuria skelbiama „Katalonijos Respublika, nepriklausoma ir suvereni valstybė“.

Siūlymui pritarė 70 parlamento narių, 10 balsavo prieš, du susilaikė. Katalonijos opozicijos parlamentarai prieš balsavimą išėjo iš 135 vietų parlamento salės, protestuodami prieš nepriklausomybės deklaraciją, nepripažįstamą nei Madrido, nei tarptautinės bendruomenės.

Atsakydama į nepriklausomybės paskelbimą Ispanijos centrinė vyriausybė ruošiasi perimti tiesioginį pusiau autonominio regiono valdymą.

54 metų buvęs žurnalistas C. Puigdemontas gynė balsavimą parlamente balsavimą ir sakė, kad regiono valdžiai „prie balsadėžės buvo suteiktas mandatas“ paskelbti nepriklausomybę.

Separatistų partijos Katalonijos parlamente pirmą kartą 2015 metų rugsėjį surinko nežymią persvarą. Nors jos gavo kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų – 47, 6 proc. – laimėjęs aljansas rinkėjų pasirinkimą suprato kaip netiesioginį palaikymą nepriklausomybės siekiui.

Katalonijos vyriausybė po rinkimų ėmėsi ruoštis nepriklausomybės referendumui. Jis galiausiai buvo surengtas šių metų spalio 1-ąją, nors Ispanijos teismai ir centrinė vyriausybė paskelbė išvadą, kad toks plebiscitas prieštarauja konstitucijai.

Separatistų vadovybė sako, kad referendume dalyvavę rinkėjai milžiniška persvara išreiškė palaikymą atsiskyrimui nuo Ispanijos. Vis dėlto balsavo tik 43 proc. tokią teisę turinčių katalonų, nes dauguma norėjusiųjų likti Ispanijos sudėtyje į referendumą paprasčiausiai neatvyko.

D. Tuskas: mūsų pašnekovas - Madridas

 ES prezidentas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Madridas „išlieka vienintelis mūsų pašnekovas“, Katalonijos įstatymų leidėjams nubalsavus už nepriklausomybę nuo Ispanijos, kuri patiria didžiausią per kelis dešimtmečius politinę krizę, keliančią grėsmę jos, svarbios narės Bendrijoje, stabilumui.

ES ir jos narės tvirtai palaikė Madridą, kai priešpriešą eskalavo spalio 1 dieną Katalonijoje surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Kai padėtis dar labiau eskalavosi, Katalonijos Asamblėjai balsavus už nepriklausomybės deklaraciją, o Madridui pasiryžus neleisti tam regionui atsiskirti, D. Tuskas ragino laikytis rimties.

„Europos Sąjungoje niekas nepasikeitė, Ispanija išlieka mūsų vienintelė pašnekovė. Tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė pasirinks argumentų jėgą, o ne jėgos argumentą“, – po balsavimo Katalonijoje socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Tuskas.

Anksčiau vienas aukšto rango ES pareigūnas pažymėjo, kad krizės Katalonijoje sprendimas yra esminis visai Europai, nors pakartojo, kad Bendrija tvirtai palaiko ministro pirmininko Mariano Rajoy'aus (Mariano Rachojaus) vyriausybę.

„Turime gerbti konstituciją, ir tai yra nepaprastai svarbu Europai, nes tai nėra Ispanijos klausimas, tai yra Europos klausimas“, – sakė žurnalistams Europos Komisijos narys Carlosas Moedasas (Karlosas Moedasas), atsakingas už tyrimus, mokslą ir inovacijas.

„Mes, Europos Sąjunga, turime ginti konstitucinę Ispanijos tvarką“, – pridūrė jis.

Briuselis jau kelias savaites vis tvirtino, kad aklavietė Katalonijoje yra ES narės Ispanijos vidaus reikalas, ir nepalaikė Katalonijos pastangų, jog ši problema būtų sprendžiama tarptautiniu mastu. ES palaikė Madrido požiūrį, kad referendumas Katalonijoje buvo neteisėtas.

Vokietija ir JK nepripažįsta Katalonijos nepriklausomybės

Vokietija nepripažįsta Katalonijos vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės, pareiškė penktadienį vyriausybės atstovas, ragindamas abi puses imtis dialogo.

„Federalinė (Vokietijos) vyriausybė nepripažįsta tokio nepriklausomybės deklaravimo“, – parašė tviteryje vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

„Ispanijos suverenumas ir teritorinis vientisumas yra ir visuomet bus neliečiamas“, – pridūrė jis.

„Viliamės, kad visi suinteresuotieji pasinaudos visomis prieinamomis dialogo ir deeskalavimo galimybėmis“, – pažymėjo.

Politinė krizė staiga eskalavosi, Katalonijos Asamblėjai balsavus už nepriklausomybės deklaraciją, o Madridui pasiryžus „atkurti teisėtumą“ ir neleisti tam regionui atsiskirti.

St. Seiberto pastabos atitinka Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko požiūrį; pastarasis ragino laikytis rimties ir Madridą vadino Bendrijos „vieninteliu pašnekovu“.

ES ir jos narės tvirtai palaikė Madridą, kai priešpriešą eskalavo spalio 1 dieną Katalonijoje surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

St. Seibertas dar sakė, kad Vokietijos vyriausybinė „susirūpinusi“ stebi naujausius įvykius.

Britanija taip pat „nepripažįsta ir nepripažins“ vienašališko Katalonijos regioninio parlamento nepriklausomybės paskelbimo, pranešime penktadienį sakė šalies premjerės Teresa May (Terezos Mei) atstovas spaudai.

„Nepriklausomybės paskelbimas pagrįstas balsavimu, kuris Ispanijos teismo buvo pavadintas neteisėtu. Mes norime matyti, kad yra laikomasi teisinės valstybės įstatymų, gerbiama Ispanijos konstitucija ir išlaikytas Ispanijos teritorinis vientisumas“, – sakė atstovas.