J.M.Barroso ragina kurti „Jungtines Europos Valstijas“

Krizės krečiamai Europos Sąjungai ieškant „naujos krypties“, jos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos vadovas Jose Manuelis Barroso trečiadienį paragino atlikti esminį šuolį didesnės integracijos link ir įkurti „Jungtines Europos Valstijas“.

„Tam prireiktų naujos sutarties“, - pažymėjo jis.

Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso per savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui sakė, jog dabar reikalinga „valstybių federacija“, siekiant „laimėti kovą su nacionalistais arba kraštutiniais populistais“.

Pareiškęs, kad šis tikslas turėtų tapti ES „politiniu horizontu“, J.M.Barroso aiškino, jog jaučiama būtinybė „“dalytis suverenumu tokiu būdu, kad kiekviena šalis ir kiekvienas pilietis galėtų geriau kontroliuoti savo likimą".

J.M.Barroso yra vienas iš keturių aukščiausių ES pareigūnų, siūlančių iki gruodžio parengti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos planus.

Jis taip pat planuoja kandidatuoti per Europos Parlamento rinkimus 2014 metų birželį.

Pasak Europos Komisijos vadovo, naujai pateikti pasiūlymai dėl visiškos ES bankininkystės ir biudžetų sąjungos, įskaitant bendros bankų sektorių reguliuojančios institucijos statuso suteikimą Europos centriniam bankui (ECB), būtų pirmasis žingsni kelyje į naują politinį darinį.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Michelis Barnier vėliau trečiadienį turėtų pateikti daugiau detalių apie šiuos planus - tarp jų dėl pasiūlymo perduoti ECB daugelį pareigų, kurias šiuo metu pavydžiai sergsti kai kurios galingosios Bendrijos šalys.

„Dabartinė ES privalo vystytis“, - sakė buvęs premjeras J.M.Barroso, teigdamas, kad Bendrijai „reikia judėti į valstybių federaciją“.

Jo nuomone, naujas reikalingas naujas integracijos lygmuo, nes „šiais nerimo laikais būtų klaida palikti šalis nacionalizmo ir populizmo malonei“.

Tokios federacijos įkūrimui „būtų reikalinga nauja sutartis“, kurią turėtų suderinti visos ES partnerės, pridūrė jis.

Ekspromtu atsakinėdamas į įstatymų leidėjų komentarus, J.M.Barroso pareiškė: „Tikiuosi, kad neįsitrauksime į semantines diskusijas“, pabrėždamas būtinybę rinktis „federacijos kelią“, kuris, anot jo, esąs „vienintelis realistinis būdas pasiekti pažangą Europoje“.

Europos Komisijos pirmininkas akcentavo, jog toks kelias turi būti pasirinktas, siekiant „būtent laimėti kovą su nacionalistais arba kraštutiniais populistais“, nors vėliau jo pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, kad J.M.Barrosu niekur nepaminėjo, kurias politines jėgas turi omenyje.

„Populistai manipuliuoja pykčio jausmais“, - sakė jis, žvelgdamas į Didžiosios Britanijos euroskeptiškosios Nepriklausomybės partijos lyderį europarlamentarą Nigelą Farage'ą.

„Nežiūrėkite į mane taip“, - pridūrė jis, sakydamas, kad „tie, kas sako, jog demokratija negali būti transnacionalinė, tik nacionalinė, nesupranta“.

N.Farage'as pareiškė nepakankamai įvertinęs J.M.Barroso „fanatizmo“ mastą.

J.M.Barroso aiškino, kad XXI amžiaus valstybių ribas peržengiančios rinkos suteikė pamokų Europos piliečiams, reikalingų per jau trejus metus besitęsiančią skolų krizę, kai Bendrija vėl žengia į recesiją.

„Ar realistiška toliau tęsti tai, ką darėme?“, - klausė jis.

„Mums reikia daugiau Europos vienybės, integracijos, demokratijos“, - aiškino

J.M.Barroso, pridūręs, kad reikalingi „konkretūs žingsniai, tačiau su politine sąjunga horizonte“.

„Kai esate laive per audrą, absoliutus lojalumas yra mažiausia, ko reikalaujate iš kitų keleivių“, - sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad be bendro finansinio gelbėjimo fondo ir bankų apsaugos priemonių „su laiku“ prireiks ir „tikrojo skolų subendrinimo“ - vadinamųjų euroobligacijų.

Kaip ir daugelis pasisakiusių įstatymų leidėjų, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas perspėjo, kad turėti „daugiau Europos su mažiau parlamentinės demokratijos yra neįmanoma“.