- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai staiga atkreipė dėmesį į Balkanuose vykstančius procesus. Neseniai vykusiame ES viršūnių susitikime pabrėžta, kad ES turi aktyviau siekti užtikrinti regiono stabilumą ir mėginti apriboti Rusijos įtaką jame, interneto svetainėje project-syndicate.org rašo buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras ir garsus tarptautinės politikos veikėjas Carlas Bildtas.
Tačiau geopolitinė padėtis Balkanų regione neturėtų stebinti. Juk įtampos šaltiniai, kurie susiformavo prieš šimtą metų išnykus senosioms imperijoms, jau ne kartą tapo regioninio ir pasaulinio nestabilumo šaltiniu.
Kai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugo Habsburgų ir Otomanų imperijos, Balkanuose buvo pamėginta sukurti modernias nacionalines valstybes, nepaisant regiono nacionalinės ir kultūrinės įvairovės. Nuo tada nacionalizmas pakartotinai kirtosi su sudėtinga regiono visuomeninio gyvenimo tikrove, o tai provokavo vieną konfliktą po kito, rašo C. Bildtas.
Jugoslavijos suirimas XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje paskatino nuožmių Balkanų karų dešimtmetį. Kai buvo sukurtos septynios naujos dažnai tarpusavyje konfliktuojančios valstybės, tapo akivaizdu, kad regioninis stabilumas turės remtis nauja struktūra, t. y. Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į savo sėkmingą patirtį sprendžiant kitus ilgalaikius nacionalinius konfliktus, ES įsipareigojo padėti įveikti įsisenėjusius nacionalinius nesutarimus ir etninius konfliktus.
2003 m. Salonikuose surengtame ES vadovų susitikime buvo iškilmingai įsipareigota į ES priimti visas Balkanų šalis. Pasak C. Bildto, šį pažadą bus taip pat sunku ištesėti, kaip jį buvo sunku prisiimti. Kai įtampa Balkanuose gerokai sumažėjo, ES lyderiai padarė prielaidą, kad jie regione sugebėjo užtikrinti taiką. Toks požiūris į Balkanus iš esmės reiškė, kad toliau buvo tiesiog palaikomas susiklostęs status quo.
Po to, kai 2014 m. Europos Komisijos pirmininku tapo Jeanas-Claude`as Junckeris, jis patvirtino tą status quo ir pareiškė, kad per jo penkerių metų kadenciją ES nesiplės. J.-C. Junckerio pareiškimas techniškai buvo tikslus, bet politiškai pragaištingas, mano C. Bildtas. Kai reformas ir integracijos pastangas skatinusio tikslo nebeliko, regione neišvengiamai ėmė kelti galvą nacionalizmas. O ES pernelyg susitelkė į savo pačios finansines problemas, tokias kaip valstybių narių skolos krizė.
Prieš Bosnijos karą straipsnio autorius praleido daug laiko Balkanuose. Jis buvo ES specialusis pasiuntinys buvusioje Jugoslavijoje, po to vienas iš Deitono taikos konferencijos pirmininkų, ES vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje, o galiausiai – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Balkanuose.
Praėjusiais metais, kai C. Bildtas sugrįžo į Bosniją kaip turistas, kažkas jo paklausė, ar regione nekils naujas karas. Iš pradžių į klausimą jis teigia beveik neatkreipęs dėmesio, nes, jo nuomone, tai yra neįmanoma. Tačiau šis klausimas buvo užduodamas vėl ir vėl; kai to paties buvo paklausta penktą kartą, C. Bildtas sunerimo.
Pasak C. Bildto, galima tvirtai teigti, kad XX a. dešimtojo dešimtmečio karai nebesugrįš, nes dabartinės sąlygos yra visiškai kitokios, nei buvo tuomet. Tačiau, kaip jau buvo ne kartą, pavieniai karštuoliai gali sukelti gaisrus, kuriuos paskui sunku užgesinti. Kartą Sarajeve toks Gavrilo Principas nužudė Austrijos erchercogą Franzą Ferdinandą ir sukėlė pasaulinį karą. Šiandien regionas palaipsniui kaista, ir vėl kas nors gali įskelti kibirkštį.
Tad ko galima imtis? C. Bildto nuomone, vienintelis variantas Europai – demonstruoti sulaikymo galią, kartu paspartinant ir Europos integraciją. Siekiant atsižvelgti į Balkanuose kylančius pavojus, ES turėtų pademonstruoti, kad ji turi valios ir pajėgumų imtis veiksmų, pvz., į regioną nusiųsti ES karinius junginius, kurie ten surengtų karines pratybas. Tai būtų aiški žinia, kad Europos Sąjungos karinės pajėgos nėra popieriniai tigrai ir kad bloko galia neapsiriboja žodžiais.
Be to, straipsnio autorius mano, kad būtina užtikrinti tolesnę ES plėtrą. Kol kas į ES įstojo tik Slovėnija ir Kroatija, ir akivaizdu, kad prireiks nemažai laiko, kol Europos Sąjungos narėmis galės tapti visos likusios Balkanų šalys. Tačiau reformos, kurios būtinos, kad šios šalys taptų kandidatėmis, gali ir turėtų būti paspartintos; be kita ko, reikėtų imtis pereinamojo laikotarpio priemonių, kuriomis pasitikėtų regiono žmonės.
Pavyzdžiui, remiantis ES Rytų partnerystės modeliu, reikėtų inicijuoti Balkanų partnerystę, kartu regiono šalims išsaugant narystės perspektyvą. Be to, anot C. Bildto, ES regione turėtų imtis aktyvesnio politinio vaidmens. Ji gali pradėti nuo tarpininkavimo sprendžiant smulkius sienos konfliktus, kad jie nebekeltų problemų.
ES kylančių iššūkių pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo; taip pat padaugėjo ir jiems spręsti skirtų aukščiausiojo lygio susitikimų. Tačiau Europos lyderiai Balkanuose turi aiškų pasirinkimą: padėti spręsti problemą arba laukti, kol tai taps ir jų problema, tvirtina C. Bildtas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos valdžia paragino gyventojus savo rūsius paversti slėptuvėmis nuo oro antskrydžių7
Latvijos valdžia paragino gyventojus pasinaudoti kasmetine tradicine „Didžiojo švarinimosi diena“ ir savo rūsius paversti oro antskrydžių slėptuvėmis, nes daugelis šalies gyventojų baiminasi, kad jie gali tapti kitu Rusijos ta...
-
D. Tuskas: viena iš Rusijos raketų nukrito 15 kilometrų nuo Lenkijos sienos
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad viena iš Rusijos raketų, paleistų šeštadienio naktį per masinį agresorės smūgį Ukrainai, nukrito už 15 kilometrų nuo Lenkijos sienos. ...
-
TOK vadovas: Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonija Senos upėje taps simboliu1
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pažadėjo, kad Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonija Senos upėje bus nepamirštama, nors esama susirūpinimo tokio renginio po atviru dangumi saugumu. ...
-
Bakingamo rūmai įvardijo, kada karalius sugrįš į darbus2
Britų karalius Charlesas III (Karolis III) po trijų mėnesių pertraukos, kai gydėsi vėžį, nuo kitos savaitės vėl imsis kai kurių viešų pareigų, penktadienį paskelbė Bakingamo rūmai. ...
-
D. Trumpo kandidatė į viceprezidentus papasakojo, kad nušovė savo šunį ir nugalabijo ožį1
Pietų Dakotos gubernatorė respublikonė Kristi Noem parašė knygą, kuri iš dalies yra autobiografija, iš dalies – ataka prieš demokratus, o iš dalies – jos politinės platformos išdėstymas. ...
-
Turkų pareigūnas: gegužės 9-ąją numatytas R. T. Erdogano susitikimas su J. Bidenu atidėtas
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimas su JAV kolega Joe Bidenu (Džo Baidenu) buvo atidėtas, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė turkų pareigūnas. ...
-
Ispanija teigia siųsianti „Patriot“ oro gynybos sistemas Ukrainai
Ispanų gynybos ministrė Margarita Robles penktadienį pareiškė, kad Ispanija nusiųs JAV gamybos priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai, kuri paprašė daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti Rusijos atak...
-
Vyriausybė: Londone dėl „piktybinės veiklos JK žemėje“ iškviestas Rusijos ambasadorius3
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų biuras penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad šis pasiaiškintų dėl kaltinimų, neva Maskva „suorganizavo piktybinę veiklą JK žemėje“, po to, kai vos prieš...
-
Karalius Karolis, nors tebegydomas nuo vėžio, po truputį vėl grįžta į savo pareigas4
Britų valstybės vadovas karalius Karolis III kitą savaitę ketina po truputį grįžti į viešąsias pareigas, nes gydytojai pareiškė, kad jo vėžio gydymo pažanga juos „labai nudžiugino“. ...
-
R. T. Erdoganas tikisi, kad naujasis NATO vadovas imsis spręsti Turkijos terorizmo problemas2
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, penktadienį susitikęs su pagrindiniu kandidatu į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pareiškė, kad tikisi, jog būsimasis Aljanso vadovas teiks pirmenybę su terorizmu susijusioms Turkijos problem...