- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį paskelbė, kad šalis traukiasi iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, grąžindamas Teheranui griežtas sankcijas, kurių taikymas buvo atidėtas.
D. Trumpas, paskelbdamas didžiausią poveikį turėsiantį savo užsienio politikos sprendimą, pažymėjo, jog padarys pasaulį saugesnį. Tačiau šis žingsnis neabejotinai padidins Amerikos lyderio izoliaciją tarptautinėje arenoje ir iš naujo pakurstys abejones dėl jo šalies patikimumo.
2015 metais pasirašytas susitarimas, tarp kurio signatarių taip pat yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija Kinija ir Rusija, buvo parengtas JAV prezidento poste dirbant Barackui Obamai (Barakui Obamai). Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
D. Trumpas, dar savo prezidento rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavęs šį susitarimą, antradienį per televizijos transliuotą kreipimąsi iš Baltųjų rūmų pareiškė, kad jis „iš esmės yra ydingas“.
JAV sąjungininkės Europoje dėjo daug pastangų, kad įtikintų D. Trumpą nesitraukti iš svarbaus susitarimo, o šiam paskelbus savo sprendimą, reiškė dėl to apgailestavimą. Irano lyderis savo ruožtu įspėjo, kad jo šalis gali „imtis sodrinti uraną labiau nei anksčiau“.
Sankcijomis siekiama nubausti Iraną už jo branduolinę programą, apribojant jo galimybes parduoti naftą ar palaikyti verslo ryšius su užsieniu. Sankcijos nukreiptos prieš įvairius Irano ekonomikos sektorius ir atskirus asmenis.
Skaudžių padarinių gali pajusti ir didžiosios JAV bei Europos kompanijos. Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad bus panaikintos JAV lėktuvų gamintojos „Boeing“ ir Europos orlaivių gamybos milžinės „Airbus“ licencijos parduoti Iranui milijardus dolerių kainuojančius didelius komercinius lėktuvus. Bus deramasi dėl tam tikrų išimčių, tačiau S. Mnuchinas atsisakė nurodyti, kokiems produktams tai galėtų būti taikoma.
Iždo sekretorius sakė, kad dėl sankcijų bus smarkiai apkarpyti Irano naftos pardavimai. Šiuo metu šiitiška respublika užima penktą vietą pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis. S. Mnuchinas sakė neprognozuojantis staigaus naftos kainų augimo, nes jos gavybą turėtų padidinti kitos šalys.
Dabar Irano vyriausybei reikės nuspręsti, ar pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo, ar visgi kartu su europiečiais mėginti jį išsaugoti. Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pranešė siunčiantis savo užsienio reikalų ministrą į kitas susitarimą pasirašiusias šalis, tačiau įspėjo, kad nėra daug laiko deryboms.
Skelbdamas savo sprendimą D. Trumpas sakė: „Jei nieko nedarysime, gerai žinome, kas nutiks. Per trumpą laiką pagrindinė terorizmo rėmėja pasaulyje priartės prie tikslo įgyti pavojingiausių pasaulyje ginklų“.
JAV administracija nurodė, kad Iranui bus nedelsiant grąžintos sankcijos, tačiau įmonėms bus skirta laiko baigti veiklą. Kompanijos ir bankai, palaikantys verslo ryšius su Iranu, turės juos nutraukti, nes užsitrauks JAV vyriausybės nemalonę.
Tuo tarpu šalims, svarstančioms galimybę sudaryti kokį nors itin svarbų susitarimą su D. Trumpu, tokioms, kaip Šiaurės Korėja, pastarasis jo sprendimas tik sustiprins įtarimus, kad nereikėtų tikėtis ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų jos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams.
Buvęs prezidentas B. Obama, kurio administracija pasirašė susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą pavadino „nepagrįstu“.
„Pastovus sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galiomis“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu tokios šalys, kaip Izraelis ir Saudo Arabija, aršiai pliekusios susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą laiko ženklu, kad Amerika grįžta prie labiau skeptiško, atsargesnio požiūrio į santykius su priešininkais.
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netajahus) sveikino Amerikos prezidento sprendimą ir pavadino jį „istoriniu“.
Prezidento rinkimų kampanijos metu dažnai susitarimą su Iranu kritikavęs D. Trumpas antradienį sakė, kad neseniai B. Netanyahu paskelbti dokumentai rodo, jog Iranas praėjusį dešimtmetį, ypač laikotarpiu iki 2003 metų, mėgino pasigaminti atominę bombą.
D. Trumpas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad Iranas pažeidė susitarimo sąlygas, tačiau tvirtino, kad praeityje šiitiška respublika akivaizdžiai melavo, todėl ja negalima pasitikėti.
Iranas neigia kada nors siekęs įgyti branduolinių ginklų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...