Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje

Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K. Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.

„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Jordanijai, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Tai buvo Irano kerštas už balandžio 1-osios smūgį jo ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus. Atsakomybę dėl šio smūgio daug kas priskiria Izraeliui.

Po Irano atakos prieš Izraelį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

„Tai tokie patys dronai, kokie dieną ir naktį atakuoja Ukrainą“, – panašiai kalbėjo K. Kallas, turėdama galvoje iranietiškus atakos dronus „Shahed“.

„Tad jei tos pačios sąjungininkės gali numušti juos ten, jos gali numušti juos [ir] Ukrainoje, – sakė K. Kallas. – Tai rodo, kad galime bendradarbiauti.“

Ukrainai vis skubiau reikia didesnės Vakarų pagalbos, įskaitant modernesnes oro gynybos priemones, kad būtų galima atremti niokojamas Rusijos atakas prieš ukrainiečių infrastruktūrą.