ES steigia naują gynybos eurokomisaro postą, nors kyla abejonių dėl jo prasmės

Žinia turėtų būti aiški: Europa rimtai galvoja persiginkluoti.

Gynybos komisaro postas iš pradžių buvo vadinamas labai svarbiu šioms Europos Sąjungos (ES) ambicijoms, bet dabar esama didelių abejonių dėl to, kokias realias galias turės šis pareigūnas.

Įtakingos ES šalys narės nebeatrodo labai siekiančios šio posto. Apie jį turi būti paskelbta artimiausiomis dienomis, pristatant naujos sudėties EK.

Lietuvos pasiūlytas kandidatas į EK Andrius Kubilius yra sakęs, kad šalies siekiamybė turėtų būti su gynyba, saugumu, ES plėtra susiję eurokomisaro portfeliai.

Be to, leidinys „Politico“ praėjusią savaitę pranešė, kad, jo vertinimu, būtent A. Kubilius gaus komisaro saugumui, gynybos pramonei ir kosmosui portfelį.

„Mintis sukurti naują atskirą gynybos komisaro postą atspindi šiandien augančią Europos gynybos svarbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Burkardas Schmittas, Europos aerokosmoso, saugumo ir gynybos pramonės asociacijos ASD gynybos ir saugumo direktorius.

„Nors ambicija (...) yra pagirtina, iškyla svarbus klausimas: ką tai iš tikrųjų reikš praktikoje?“ – sakė B. Schmittas, kalbėdamas labiau savo, o ne organizacijos vardu.

Kol kas EK pirmininkė U. von der Leyen neskelbia, ką lems naujasis komisaras.

Tačiau aišku viena: gynybos komisaras nebus tam tikras ES gynybos ministras.

27 valstybių blokas neturi savo kariuomenės ir neplanuoja greitu laiku jos kurti.

Pagrindinis darbas bus prižiūrėti pastangas stiprinant Europos gynybos sektorių.

Pirmą U. von der Leyen penkerių metų kadenciją gynybos industriją prižiūrėjo įtakingas prancūzų eurokomisaras Thierry Bretonas, kuris buvo atsakingas už bloko vidaus rinką ir turėjo didelės apimties mandatą. Pirmadienį jis dramatiškai pasitraukė iš pareigų dėl nesutarimų su U. von der Leyen.

Dabar šio mandato dalis, susijusi su gynyba, turi būti išskirta, už ją bus atsakingas atskiras eurokomisaras.

Lemia pinigai?

Rusijos tankams 2022-ųjų vasarį įvažiavus į Ukrainos teritoriją, gynybos klausimas tapo labai svarbus Europai.

Tačiau po daugelio nepakankamų investicijų metų blokas labai atsilieka nuo Rusijos ginklų gamybos lenktynėse.

Nepaisant virtinės iniciatyvų, kurių buvo imtasi Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES dar nėra surinkusi didelių sumų, reikalingų bloko ambicijoms dėl gynybos finansuoti.

Šalys tvirtai gina savo gynybos pramonę ir nenori perleisti daugiau su šiuo sektoriumi susijusių įgaliojimų Briuseliui.

U. von der Leyen yra apskaičiavusi, kad blokui bendrai per ateinantį dešimtmetį reikės investuoti 500 mlrd. eurų į gynybą, bet ES lygiu ant stalo gulintys skaičiai yra gerokai mažesni.

Laukia sunki užduotis įtikinti šalis nares skirti didelę savo biudžeto dalį ES pastangoms ir sutikti su tuo, kad jų gamintojoms teks konkuruoti.

Jei naujasis komisaras negalės operuoti reikšmingomis lėšomis, jo postui gali trūkti galios.

„Tai, ar atskiras gynybos komisaras pakeis padėtį, priklauso pirmiausia nuo šiai sričiai skiriamo biudžeto, – sakė B. Schmittas. – 100 milijardų gynybos biudžetas, akivaizdu, padarytų didesnį poveikį nei 10 milijardų biudžetas.“

Varžymasis dėl įtakos?

Ekspertų teigimu, siekdama padidinti nujojo posto svorį U. von der Leyen galėtų pridėti ir kitų atsakomybių, pavyzdžiui, už kibernetinį saugumą, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, veiklą kosmose ar pajėgumus pervežti karius iš vienos Europos dalies į kitą.

„Šį portfelį galima išpūsti labiau nei buvo numatoma, tai nėra taip sunku“, – sakė Camille Grand'as iš Europos užsienio santykių tarybos (ECFR).

Tačiau naujajam eurokomisarui, kad ir kas imtųsi šio darbo, gali būti sunku susikurti savo nišą Briuselyje vykstant varžymuisi dėl įtakos. Iš vienos pusės jį galėtų spausti naujoji užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, be kitų dalykų prižiūrėsianti bloko saugumo politiką.

„Tinkamai apibrėžti šį vaidmenį turi Komisijos pirmininkė“, – sakė Guntramas Wolffas iš Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“.

Diplomatai sako, kad kilus daugybei klausimų dėl naujojo posto įtakingos ES šalys, tokios kaip Prancūzija ir Lenkija, nusprendė siekti kitų postų, o gynybos eurokomisaro portfelis liko kaip atsarginis variantas.

„Manau, kad daugeliui tai labai patrauklus atsarginis planas“, – sakė vienas ES diplomatas.

Vis dėlto, nepaisydami abejonių, analitikai sako, kad atsižvelgiant į grėsmes pasaulyje ir galimybę, kad JAV toliau mažins savo vaidmenį Europoje, gynybos postas ateityje bus svarbus.

„Gali būti, kad šis darbas laikui bėgant taps svarbesnis ir reikšmingesnis“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo vadovas Briuselyje Ianas Lesseris.

„Nelaikau to trumpalaikiu eksperimentu“, – pridūrė jis.