Reguliarioje vieningos valiutos zonos finansinio stabilumo apžvalgoje ECB nurodė, kad rinkos ir vėl gali susidurti su skolos problemomis, panašiomis į krizę, matytą antrajame šio amžiaus dešimtmetyje.

Nuo paskutinio įvertinimo gegužės mėnesį „rinkimų padariniai Europos ir nacionaliniu lygmeniu, ypač Prancūzijoje, vėl pakurstė susirūpinimą dėl valstybių skolų tvarumo“, sakė centrinis bankas.

Išaugęs politinis netikrumas Europoje padidino obligacijų pajamingumo spredus tose euro zonos šalyse, kurių skolos lygis didesnis.

Jau ir taip sunki skolų našta gali apriboti kai kurių euro zonos šalių vyriausybių gebėjimą reaguoti į „nepalankius sukrėtimus“, perspėjo Frankfurte įsikūrusi institucija.

Apžvalgoje teigiama, kad bendra rizika stabilumui išlieka padidėjusi, nes vis didesnį susirūpinimą kelia nepakankamas ekonomikos augimas dvidešimtyje eurą naudojančių šalių.

Liepos-rugsėjo mėnesiais euro zonos produkcija buvo stipresnė nei tikėtasi – 0,4 proc., tačiau ji vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Ekspertai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais augimas sulėtės.

Pasak ECB, grėsmę kelia konfliktų Artimuosiuose Rytuose ar Ukrainoje eskalavimas, taip pat didėjanti įtampa pasaulinėje prekyboje.

Nepaisant nerimo dėl valstybių skolų, ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas pažymėjo, kad dabartinė situacija reikšmingai skiriasi nuo prieš dešimtmetį buvusios skolų krizės.

Rinkos dabar yra „visiškai įsitikinusios“, kad euras „nesiruošia subyrėti“, teigė jis.