Dėl Oksfordo kanclerio posto grumiasi spalvingos asmenybės

Pirmąkart internetu

Vienas iš kandidatų – woke kultūrai šiltų jausmų nejaučiantis anglikonų dvasininkas, kitas – kairiųjų pažiūrų aktyvistas, kuris giriasi, kad niekada neįsiveržė į jokias Artimųjų Rytų šalis. Tarp kandidatų yra ir zumbos mokytoja. Ji įsitikinusi, kad jos kardiotreniruotės padėtų susidoroti su darbo sunkumais.

Tai tik trys iš 38 asmenų, pretenduojančių į Oksfordo universiteto kanclerio postą. Nors jis iš esmės yra simbolinis, tai kartu yra ir vieno seniausių pasaulio universitetų vadovo titulas.

Pastaruosius 21 metus šias pareigas ėjo buvęs konservatorių partijos pirmininkas ir paskutinis kolonijinio Honkongo periodo gubernatorius Chrisas Pattenas. Jo išėjimas į pensiją liepą lėmė gyvybingo atrankos proceso pradžią, kuris pritraukė nuspėjamai daug visuomenės veikėjų.

„Mes perėjome nuo senosios mokyklos požiūrio – patapšnojimo per petį – prie kur kas atviresnio proceso“, – sako Oksfordo Naujojo koledžo bendradarbis, universiteto karjeros paslaugų direktorius Jonathanas Blackas. Jis mano, kad tokie pokyčiai reikalingi, nes šiandien universiteto problemos labai skiriasi nuo tų laikų, kai į jį atvyko Ch. Pattenas.

Pirmą kartą rinkėjai balsuos internetu. Šiam procesui užsiregistravo apie 26 tūkst. Oksfordo absolventų, balsavime gali dalyvauti dar 5 tūkst. dėstytojų ir vyresniųjų darbuotojų. Palyginkime: 2003 m. per Ch. Patteno laimėtus rinkimus balsavo maždaug 8 tūkst. žmonių. Pirmame balsavimo ture kandidatų skaičius bus sumažintas iki penkių, o nugalėtojas bus išrinktas antrame ture lapkričio pabaigoje.

Siūlėsi ir I. Khanas

Rinkimų paskelbimas internete ne tik padidino kandidatų skaičių, bet ir pavertė jį tarptautiniu. Kai kurie iš paraiškas pateikusių asmenų kilę iš Indijos arba Pakistano, nors Oksfordas iškart atmetė buvusio Pakistano premjero ir kriketo čempiono Imrano Khano kandidatūrą.

Universitetas atsisakė atskleisti, kodėl priėmė tokį sprendimą, tačiau visiems žinoma, kad I. Khano politinę karjerą pažymėjo 2022-aisiais įvykęs jo nušalinimas ir kalinimas dėl abejonių keliančių kaltinimų korupcija ir valstybės paslapčių nutekinimu. Universiteto atstovė teigė, kad į kovą neįtraukė tik nedidelio kandidatų skaičiaus, nurodydama atitinkamus reikalavimus, įskaitant ir tai, kad kancleris turi būti laikomas tinkamu kaip labdaros organizacijos patikėtinis pagal Didžiosios Britanijos labdaros akto sąlygas.

Oksfordo istorija prasidėjo 1224 m. Per solidų gyvavimo periodą universitetas turėjo keletą visuotinį susiskaldymą kėlusių kanclerių, pavyzdžiui, Oliverį Cromwellį – XVII a. britų politiką, kuris tapo Anglijos, Škotijos ir Airijos respublikos, sukurtos nukirsdinus Karolį I, vadovu lordu protektoriumi.

Vis dėlto kanclerio postas išlaikė iškilmingumo tradicijas – vadovavimą daugybės pasipuošusių procesijoms su menka įtaka nepriklausomoms universiteto kolegijoms ir katedroms. Ch. Patteno pirmtakas Roy’us Jenkinsas šį darbą apibūdino kaip „impotenciją, kurią numalšina didybė“.

Vis dėlto kancleris, kaip ir Didžiosios Britanijos konstitucinis monarchas Karolis III, yra ilgalaikis Oksfordo akademinio suvereniteto simbolis. Kai kurie teigia, kad Ch. Pattenas padėjo išlaikyti Oksfordą pasaulio akademinės lygos viršūnėje, nepaisant to, kad jis yra daug mažesnis nei JAV lyderiaujantys universitetai, pavyzdžiui, Harvardas ar Stanfordas.

„Kaip karalius vertas vieno ar dviejų milijardierių, taip kancleris vertas vienos ar dviejų Amerikos lėšų rinkimo kampanijų“, – sako britų istorikas Timothy Gartonas Ashas, einantis pareigas Oksforde ir Stanforde.

Gilesnės problemos

Natūralu, kad šios pozicijos didybė sulaukė gana didelio susidomėjimo. Zumbos instruktorė Tanya Tajik savo kandidatūros pareiškime teigė, kad ji valdo verslą, kuriame dirba daugiau nei 200 darbuotojų. Ji nurodė tokius užsiėmimus kaip klasikinis indų vokalas, menas ir veikla lauke. „Yra daug kitų dalykų, bet būtent dėl šių dalykų jaučiuosi tinkama šiam darbui“, – rašė ji.

Kairiųjų pažiūrų aktyvistas Harry Strattonas sakė, kad stotų į piketą kartu su darbuotojais, reikalaujančiais didesnių atlyginimų, arba su studentais, kurie priešintųsi mokesčio už mokslą didinimui. Jis taip pat teigė, kad agituotų už minimalų penkiolikos svarų sterlingų per valandą atlyginimą visiems universiteto darbuotojams.

Dvasininkas Matthew Firthas atkreipė dėmesį į savo astrofizikos išsilavinimą, kuris, pasak jo, įkvėpė ieškoti transcendentinių tiesos, vienybės, grožio ir gėrio vertybių. Jis pažadėjo negailėti stiprių viešų priekaištų visiems, kurie pažeis žodžio ir akademinių tyrimų laisvę arba vadovaus Oksfordui woke judėjimo stiliumi.

Tai susiję su problemomis, kurios erzina universitetų vadovus Vakaruose ir ypač Jungtinėse Valstijose. Įvairovės, teisingumo ir įtraukties siekis suskaldė studentų miestelius, o protestai dėl karo Gazos Ruože sukėlė neramumų bangą nuo Kolumbijos universiteto Niujorke iki Pietų Kalifornijos universiteto.

Praėjusį pavasarį Oksforde išdygo propalestinietiškų stovyklų, nors universitetas, kaip ir kitos Didžiosios Britanijos mokyklos, buvo apsaugotas nuo smurto ir areštų, nuo kurių apsisaugoti nepavyko, pavyzdžiui, JAV Kolumbijos universitete. Oksfordo patirtis iš dalies yra kiek kitokia dėl to, kad policija mažiau konfrontavo su protestuotojais. Bet kuriuo atveju Ch. Pattenui, kaip kancleriui, būtų pritrūkę įgaliojimų imtis griežtų veiksmų – priešingai nei JAV universitetų lyderių atvejais.

Tai nereiškia, kad kancleris negali užimti pozicijos viešose diskusijose, pavyzdžiui, dėl akademinės laisvės ar aukštojo mokslo finansavimo. Paskutinė Didžiosios Britanijos konservatorių Vyriausybė priėmė ginčytiną įstatymą, kuris, anot jos, skatins žodžio laisvę universitetuose, tačiau, kritikų teigimu, gali būti naudojamas neapykantą kurstančiai kalbai apsaugoti. Naujoji leiboristų Vyriausybė jį sustabdė.

Iš artimiausio rato

Nepaisant kandidatų įvairovės, kanclerio darbas greičiausiai atiteks vienam iš nedidelio rato politiškai su Oksfordu susietų asmenų.

Tarp žinomiausių yra Peteris Mandelsonas, buvęs leiboristų kabineto ministras, taip pat pretenduojantis į Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Vašingtone postą; Williamas Hague’as, buvęs konservatorių užsienio reikalų sekretorius ir partijos lyderis; Elish Angiolini, teisininkė ir Šv. Hugo koledžo, vienos iš 43 Oksfordo kolegijų, direktorė. Ji taip pat vadovauja viešam tyrimui dėl 2021 m. policijos pareigūno įvykdyto 33 metų londonietės Saros Everard išprievartavimo ir nužudymo.

Tačiau J. Black atkreipia dėmesį, kad politinė priklausomybė taip pat gali pakišti koją kandidatams. Juk Oksfordas kadaise atsisakė Margaret Thatcher suteikti universiteto garbės laipsnį.