Britanija ir ES pasiekė susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų

Europos Komisija nurodė, kad Britanija padarė „pakankamą pažangą“ atsiskyrimo klausimais, įskaitant Airijos sieną, Britanijos „skyrybų“ sąskaitą ir piliečių teises.

Susitarimu sudaromos sąlygos ES lyderiams per viršūnių susitarimą gruodžio 14-15 dienomis pradėti antrą „Brexit“ derybų fazę dėl prekybos ir pereinamojo laikotarpio.

Britanija per 2016 metų birželio referendumą nubalsavo už išstojimą iš ES ir yra pirmoji tai daranti valstybė. Bendrijai ji priklausė daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Tačiau derybos dėl išstojimo vyko lėtai ir pastaruoju metu buvo patekusios į aklavietę.

„Komisija patenkinta, kad pasiekta pakankama pažanga visose trijose prioritetinėse srityse“, – sakoma Europos Komisijos pareiškime.

Derybininkai visą naktį siekė susitarimo dėl Britanijos išstojimo sąlygų.

Komisija patenkinta, kad pasiekta pakankama pažanga visose trijose prioritetinėse srityse.

Pirmadienį dėl T. May politinių sąjungininkų Šiaurės Airijoje prieštaravimų, susijusių su Airijos sienos klausimu, derybos buvo nutrūkusios ir ES nustatė sekmadienio galutinį terminą susitarimui pasiekti.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) administracijos vadovas Martinas Selmayras (Martinas Zelmairas) netrukus po Th. May atvykimo socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė baltų dūmų nuotrauką. Tokiu ženklu Vatikanas praneša apie naujo popiežiaus išrinkimą.

Bandydamas rasti išeitį dėl susitarimo Airijos sienos ateities klausimu formuluočių, J.-C. Junckeris ketvirtadienį vakare iš pradžių pasikalbėjo su Airijos premjeru Leo Varadkaru (Lio Varadkaru), o tada – su Th. May.

Keblus sienos klausimas

Britanija pagal susitarimą sutiko apmokėti „skyrybų“ sąskaitą, prilygstančią 45-55 mlrd. eurų, ir apsaugoti maždaug 3 mln. Britanijoje gyvenančių Europos piliečių teises po „Brexit“.

Tačiau pabaigoje didžiausia kliūtis buvo Airijos reikalavimai, kad dėl „Brexit“ prie sienos su Šiaurės Airija vėl neatsirastų patikrinimo postai, kurie esą galėtų pakirsti Šiaurės Airijos taikos procesą.

„Mes garantuojame, kad Šiaurės Airijoje nebus „kietos“ sienos“, – spaudos konferencijoje su J.-C. Junckeriu sakė Th. May.

Probritiška Šiaurės Airijos partija DUP, kuri palaiko Th. May vyriausybę, pirmadienį susitarimo projektą atmetė dėl frazės, kad po „Brexit“ su ES bus tam tikras teisinis reguliavimas, kuri iš esmės reikštų ES teisės galiojimą Šiaurės Airijoje ir tam tikrą „raudoną liniją“ tarp Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos.

DUP lyderė Arlene Foster (Arlen Foster) televizijai „Sky News“ sakė, kad dabar, po derybų su Th. May, yra pakeitimų.

„Mes patenkinti matydami šiuos pakeitimus, nes man jie reiškia, kad nebus raudonos linijos, (einančios) per Airijos jūrą, ir mes turime labai aiškų patvirtinimą, kad visa Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, iš bendrosios rinkos, iš muitų sąjungos“, – sakė ji.

Dublinas: siena tarp Airijos ir Š. Airijos liks atvira

Dublinas pasveikino penktadienį pasiektą istorinį susitarimą. „Susitarimas patvirtintas! Airija pritaria, kad būtų pradėtas antras „Brexit“ derybų etapas, nes užsitikrinome garantijas visai Airijos salai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis).

Airijos diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, kad šis susitarimas „visiškai“ apsaugo 1998 metų taikos sutartį, vadinamąjį Didžiojo penktadienio susitarimą, užbaigusį tris dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje.

Pasak S. Coveney, Londono ir Briuselio pasiektas susitarimas užtikrina, kad „po „Brexit“ tarp britų valdomos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos Respublikos neatsiras griežtai saugoma siena.

Anot jo, tai yra „labai geras rezultatas visiems Airijos salos gyventojams“.

Vadina „pradžios pabaiga“

Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) penktadienį sudarytą Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos „Brexit“ susitarimą gyrė kaip „pradžios pabaigą“, tačiau pažymėjo, kad Dublinas budriai stebės būsimas derybas.

„Tai ne pabaiga, tai pradžios pabaiga ir mes toliau visapusiškai domėsimės ir (toliau) būsime budrūs per antrąją fazę,“ – sakė jis, turėdamas omenyje kitą derybų etapą dėl JK ir ES prekybinių santykių po „Brexit“.

„Pasiekėme viską, ką ketinome pasiekti per pirmąją derybų fazę. Turime JK patikinimus ir garantijas, kurių mums reikia. Esu patenkintas, kad dabar padaryta pakankama pažanga Airijos klausimais. Parametrai nustatyti ir jie yra geri“, – sakė jis ir pridūrė, kad prie Šiaurės Airijos ir Airijos sienos „fizinės infrastruktūros nebus“.

Tačiau Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), kuri pirmadienį blokavo ankstesnę susitarimo versiją, sakė, kad lieka skeptiška.

DUP lyderė Arlene Foster (Arlen Foster) sakė, kad yra patenkinta matydama tam tikrus pakeitimus, kurie reiškia, kad nebus „raudonos linijos“ tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės dalies.

Tačiau televizijai „SkyNews“ ji pridūrė: „Vis dar yra klausimų, kurių paaiškinimo būtume norėję“.

10 DUP parlamentarų turi neproporcingai didelę įtaką, nes nuo birželio remia Th. May vyriausybę, kuri per pirmalaikius rinkimus neteko daugumos parlamente.

Rimčiausias iššūkis dar laukia priešaky

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį įspėjo, kad derybos dėl būsimo Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos prekybos susitarimo bei pereinamojo laikotarpio bus sudėtingesnės už derybas dėl „Brexit“ sąlygų.

Atminkime, kad rimčiausias iššūkis dar laukia priešaky. Visi žinome, kad atsiskirti yra sunku, bet atsiskirti ir kurti naujus santykius yra dar sunkiau.

„Atminkime, kad rimčiausias iššūkis dar laukia priešaky. Visi žinome, kad atsiskirti yra sunku, bet atsiskirti ir kurti naujus santykius yra dar sunkiau“, – sakė D. Tuskas.

Skelbdamas gaires būsimoms deryboms, D. Tuskas sakė, kad Britanija pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu, kurio Londonas paprašė norėdamas nuraminti verslą, turės laikytis visų ES įstatymų, taip pat ir naujų.

Pasak jo, Britanija pereinamuoju periodu, kai likusios 27 ES šalys sprendimus priiminės be JK, taip pat turės gerbti biudžetinius įsipareigojimus ir teismų priežiūrą.

Apie laukiančius sunkumus byloja ir tokie buvusio Lenkijos premjero žodžiai: „Mums reikia daugiau aiškumo dėl to, kaip JK mato mūsų būsimus santykius po jos pasitraukimo iš bendrosios rinkos.“

Jis perspėjo, kad laikas prieš 2019-ųjų kovo 29 dieną numatytą Britanijos išstojimą yra labai svarbus.

„Tiek daug laiko buvo skirta lengviausiai užduoties daliai. Dabar deryboms dėl pereigos suderinimo ir mūsų būsimų santykių gairių de facto turime mažiau nei metus“, – sakė jis.

Verslas jaučia palengvėjimą

Didžiosios Britanijos verslo grupės reiškia palengvėjimą dėl pažangos, kurios buvo pasiekta derybose dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“.

Įmonės jau seniai prašė detalių, kokie bus Jungtinėse Karalystės santykiai su Briuseliu po to, kai šalis pasitrauks iš Bendrijos 2019 metų kovą. Dėl tokios informacijos stokos dalis įmonių stabdo investicijas arba rengia išsikėlimo iš Britanijoje planus.

„Įmonės galės tikrai lengviau atsipūsti“, – sakė Didžiosios Britanijos verslo įmonių grupės – Direktorių instituto – vadovas Stephenas Martinas (Stivenas Martinas).

„Po viso triukšmo ir viso politinio balansavimo ant bedugnės krašto pastarosiomis dienomis JK įmonės tikrai džiaugsmingai sutiks žinią apie derybose pasiekta pažangą“, – sakė Britanijos prekybos rūmų generalinis sekretorius Adamas Marshallas (Adamas Maršalas).

M. Barnier: ES dėl prekybos su Londonu derėsis pagal Kanados modelį

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad dėl laisvosios prekybos sutarties su Didžiąja Britanija po šios išstojimo iš Bendrijos derėsis remdamasi jau su Kanada pasiektos dvišalės laisvosios prekybos sutarties (CETA) pagrindu.

Anot M. Barnier, kai bus pritaikytos Britanijos sąlygos, įskaitant pasitraukimą iš laisvo žmonių judėjimo Europoje sistemos, viskas, kas liks, bus „laisvosios prekybos susitarimas pagal Kanados modelį“.

Ne mes, o mūsų britai draugai brėžia šias raudonas linijas, kurios uždaro tam tikras duris. Todėl mes dirbsime pagal šį modelį.

„Ne mes, o mūsų britai draugai brėžia šias raudonas linijas, kurios uždaro tam tikras duris. Todėl mes dirbsime pagal šį modelį“,   – pareiškė ES „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), pabrėžęs, kad britų sprendimas palikti bendrąją rinką ir muitų sąjunga nepalieka alternatyvos.

Toks pareiškimas – rimtas smūgis Londonui, nes rugsėjį sakydama svarbią kalbą Florencijoje britų premjerė T. May atmetė Kanados stiliaus susitarimą ir pabrėžė, kad Londonas ir Briuselis turėtų susitarti dėl naujos „ambicingos ekonominės partnerystės“.

CETA sutartis buvo pradėta laikinai taikyti rugsėjį, dėl jo bus derėtasi septynerius metus.

Atsidūrė radikaliųjų „Brexit“ šalininkų kritikos taikiklyje

Th. May ėmė kritikuoti britų griežto kurso pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkai, nepatenkinti pasiektu kompromisu.

„Tai ne „Brexit“, – radijui BBC sakė euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos ( UKIP) buvęs lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), reikšmingai prisidėjęs prie pernai vykdytos kampanijos, kuria britai buvo agituojami balsuoti už išstojimą iš Bendrijos.

„Susitarimas Briuselyje yra gera žinia poniai May, nes dabar galime pereiti į kitą pažeminimo etapą“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Savo partijoje Th. May yra atsidūrusi tarp dviejų stovyklų: vieni konservatoriai laikosi proeuropietiškų pažiūrų, kiti palaiko „Brexit“. Į keblią padėtį pakliuvusiai premjerei nuo pat pirmalaikių visuotinių rinkimų birželį, per kuriuos ji prarado daugumą parlamente, nuolat grėsė atstatydinimas.

Susitarimas Briuselyje yra gera žinia poniai May, nes dabar galime pereiti į kitą pažeminimo etapą.

Anksčiau šią savaitę britų leidinys „The Sun“ pranešė apie sąmokslą prieš Kalėdas nuversti premjerę iš posto, o į jos vietą paskirti už „Brexit“ atsakingą sekretorių Davidą Davisą (Deividą Deivisą).

Tokia grėsmė Th. May tebėra reali, nors ir sumenkusi. Premjerei dabar teks siekti parlamento pritarimo Briuselyje pasiektam susitarimui.

Už Britanijos pasitraukimą iš ES pasisakanti organizacija „Leave.EU“ griežtai pakomentavo penktadienio susitarimą. Pranešime sakoma, kad „mūsų bailūs politikai išdavė šalį“, o naujasis susitarimas esąs „visiška kapituliacija“.

„Didelis sėkmingas momentas“

Tačiau Britanijos vyriausybės nariai ėmė sveikinti Th. May dėl šio svarbaus pasiekimo. Jos pavaduotojas Damianas Greenas (Damianas Grinas) sakė, kad tai buvo jos „didelis sėkmingas momentas“.

Britanijos aplinkosaugos sekretorius Michalas Gove'as (Maiklas Gouvas), aktyvus „Brexit“ šalininkas, pernai kovojęs su Th. May dėl Konservatorių partijos lyderio posto, sakė, kad preliminarus susitarimas su Briuseliu yra „svarbus asmeninis, politinis pasiekimas“.

Konservatorių parlamentarė Anna Soubry (Ana Subri), atvirai pasisakanti už ES, „šiltai pasveikino“ tą susitarimą ir išreiškė viltį, kad jis padės įveikti „baisų susiskaldymą dėl „Brexit“.

Dešiniojo sparno britų spaudos reakcija taip pat nebuvo labai džiugi.

„Daily Mail“ skiltininkas Quentinas Lettsas (Kventinas Letsas) parašė: „Kuo daugiau eurokratai girs ponios May „ryžtą“, tuo neramiau turėtume jaustis.“

„The Sun“ politikos naujienų redaktorius Tomas Newtonas Dunnas (Tomas Niutonas Dunas) teigė, kad šis susitarimas yra „May sėkmė“, bet atkreipė dėmesį, kad „turėjęs būti lengvas dalykas užsitęsė devynis ilgus ir skausmingus mėnesius“.

„Per kiek laiko sutartis bus suplėšyta?“

Opozicija taip pat pasiuntė perspėjimų.

Leiboristų partijos atstovas „Brexit“ reikalams Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sveikino pasiektą susitarimą, bet perspėjo, kad šio „kompromiso politinė kaina“ dar nežinomą.

Už Britanijos narystę Bendrijoje pasisakanti Liberalų demokratų partija, raginusi surengti antrą referendumą šiuo klausimu, rašė: „Per kiek laiko sutartis bus suplėšyta jos pačios įstatymų leidėjų?“

„Ar sutartis pakankamai gera turėtų spręsti Britanijos žmonės, o ne toriai „Brexit“ šalininkai arba DUP“, – sakoma liberalų demokratų pareiškime.

Po derybų, per kurias vienas iš svarbiausių klausimų buvo Šiaurės Airijos reikalai, Th. May taip pat gali patirti tolesnių iššūkių santykiuose su kitais didelę autonomiją turinčiais Jungtinės Karalystės regionais – Škotija ir Velsu, kur proeuropietiškos nuotaikos daug stipresnės negu Anglijoje.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen), pasisakanti už savo regiono nepriklausomybę nuo Britanijos, perspėjo, kad „velnias slypi detalėse, ir dabar padėtis tampa išties įtempta.“

„Jeigu „Brexit“ įvyks (norėčiau, kad to nebūtų), pasilikti bendroje rinkoje ir muitų sąjungoje yra vienintelis protingas pasirinkimas“, – ji rašė savo „Twitter“ komentare.

N. Sturgeon pridūrė, kad bet kokios „ypatingos sąlygos“, taikomos Šiaurės Airijai, taip pat turėtų būti prieinamos ir Škotijai.