2,02 mln. katalonų atsakė „Taip“ atsiskyrimui nuo Ispanijos

Per spaudos konferenciją regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas (Džordis Turulas) sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. katalonų atsakė „Taip“.

Jis pridūrė, kad balsavime dalyvavo 2,26 mln. žmonių.

Daug kur kilo susirėmimų

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sekmadienį pareiškė, kad jo regionas „laimėjo teisę tapti nepriklausoma valstybe“.

Užsidarius balsavietėms po referendumo dėl šio Ispanijos šiaurės rytinio regiono suverenumo C.Puigdemontas sakė televizijai, kad „šiandien Ispanijos valstybė įrašė dar vieną gėdingą puslapį savo istorijoje su Katalonija“.

Ispanijos riaušių policija įsiveržė į daugelį balsavimo apylinkių Katalonijoje, mėgindama sustabdyti plebiscitą dėl nepriklausomybės. Daug kur kilo susirėmimų, per kuriuos secesijos šalininkai buvo mušami ir spardomi.

Ispanijos aukščiausioji teismo institucija paskelbė šį balsavimą įšaldanti, bet regiono valdžia vis tiek jį surengė. Kaip pranešama, per susirėmimus nukentėjo 844 žmonės ir 33 pareigūnai.

C.Puigdemont'as sakė: „Tiesiogiai kreipsiuosi į Europos Sąjungą“, kad būtų ištirti Ispanijos vyriausybės įvykdyti numanomi žmogaus teisių pažeidimai.

Paskelbė „farsu“

Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) sekmadienį pareiškė, kad plebiscitas buvo užblokuotas, ir teigė, kad „referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo“. Madridas šį referendumą paskelbė „farsu“

Katalonijos profesinės sąjungos ir asociacijos savo ruožtu antradienį visame regione planuoja rengti streiką dėl „sunkių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų“, ragindamos žmones išeiti į šio turtingo regiono gatves.

Susirėmimai Katalonijoje sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, o įtampa tarp M.Rajoy vyriausybės ir Katalonijos lyderių pasiekė didžiausios politinės krizės per kelis dešimtmečius lygį.

Ispanijos premjero teigimu, šis balsavimas „tik sėjo susiskaldymą, stūmė piliečius į konfrontaciją ir skatino išeiti į gatves“. Vis dėlto jis pridūrė, kad durys deryboms dėl didesnės regiono autonomijos tebėra atviros.

Referendumas buvo surengtas nepaisant Madrido grasinimų persekiojimu ir baudžiamaisiais kaltinimais; tūkstančiai katalonų reiškė savo nepasitenkinimą skanduodami „Votarem“ (Balsuosime).

Užsibarikadavę balsavietėse rinkėjai

Policininkai mušė žmones guminėmis lazdomis ir šaudė guminėmis kulkomis, vaikydami minias, mėginusias neįleisti pareigūnų į balsavimo apylinkes Barselonoje ir kituose regiono miestuose.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip policininkai už plaukų tempia balsuotojus iš balsaviečių, stumia žmones nuo laiptų ir puola katalonų ugniagesius, mėginusius apsaugoti balsavimo apylinkes.

„Jie jėga atėmė balsadėžes... ir tiesiog atėmė jas iš mūsų, kol giedojome Katalonijos himną „Els Segadors“ ir skandavome „tegyvuoja demokratija“, – sakė vienos balsavimo apylinkės Barselonoje pareigūnas Marcas Carrasco (Markas Karaskas).

Referendumo įstatymas numato, kad daugumai piliečių išsakius pritarimą nepriklausomybei, regiono vyriausybė turėtų įvykdyti rinkėjų valią, tačiau kol kas neaišku, ar ji taip ir padarys.

Praėjusią savaitę Madridui ir aukščiausiosios instancijos teismui paskelbus, kad šis balsavimas prieštarauja Konstitucijai, policijai buvo įsakyta konfiskuoti referendumo biuletenius, sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorius ir uždaryti tinklalapius, reklamuojančius balsavimą.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį paryčiais susirinko prie balsavimo apylinkių. Kai kurie asmenys buvo visą naktį užsibarikadavę balsavietėse, kad užtikrintų, jog išaušus ten galėtų ateiti rinkėjai.

„Nepagrįstas smurtas“

Riaušių policija taip pat išdaužė stiklines duris ir įsiveržė į sporto centre įkurtą balsavimo apylinkę netoli Žironos, kur turėjo balsuoti C.Puigdemont’as.

Tačiau vietos vyriausybė nurodė, kad Katalonijos prezidentas savo balsą atidavė gretimame Korneljos de Terio mieste.

Ispanijos policijos veiksmais itin piktinosi ne tik Katalonijos lyderiai, bet ir užsienio politikai, įskaitant Nicolą Sturgeon (Nikolą Sterdžin), vadovaujančią atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos siekiančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP).

Be kita ko, Ispanijos futbolo lygai atsisakius atidėti „Barcelona“ ir „Las Palmas“ futbolo rungtynes, jos sekmadienį vyko už uždarų durų. Visgi kai kur referendumas vyko taikiai.

Šalia vienos Barselonos mokyklos būriavosi minia žmonių, tarp kurių buvo pagyvenusių asmenų neįgaliojo vežimėliuose bei šeimų su mažais vaikais.

Prie tos balsavimo apylinkės nebuvo policijos, taigi žmonės galėjo ramiai atiduoti savo balsus. „Aš balsavau“, – džiūgavo vienas rinkėjas.

„Nors susidūrėme su problemomis, taip laisvai balsuoti teikia didelių vilčių; esu labai laimingas. Galiu ramiai numirti“, – sakė 79 metų rinkėjas Jose Masas Ribasas (Chosė Masas Ribasas).

Nors katalonai neturėjo vienos nuomonės dėl nepriklausomybės, dauguma jų norėjo išspręsti šį klausimą legaliu ir teisiškai įpareigojančiu referendumu.

Katalonija kontroliuoja savo švietimo, sveikatos apsaugos bei gerovės sistemas, tačiau regiono valdžia skundžiasi, kad Madridui moka daugiau mokesčių nei gauna lėšų iš centrinės valdžios.

Nepasitenkinimas dėl to buvo viena iš priežasčių, paskatinusi atsiskyrimo nuo centrinės valdžios idėją.

Europos Komisija – už dialogą

Europos Komisija pirmadienį paragino abi nepriklausomybės referendumo išprovokuotos krizės Katalonijoje šalis „labai greitai“ pradėti dialogą. „Europos Komisija mano, kad dabar metas vienybei ir stabilumui, o ne priešiškumui ir susiskaldymui. Raginame visas suinteresuotas šalis labai greitai nuo konfrontacijos pereiti prie dialogo. Smurtas negali būti politikos instrumentas“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Europos sąjungos vykdomosios valdžios institucijos atstovas spaudai Margaritis Schinas.

Savo pirmoje reakcijoje į įvykius Katalonijoje Europos Komisija pažymėjo, kad šis referendumas pagal Ispanijos įstatymus yra neteisėtas ir yra Ispanijos „vidaus reikalas“.

„Mes tikime, kad vadovaujant ministrui pirmininkui M. Rajoy šis sudėtingas procesas bus vykdomas griežtai laikantis Ispanijos konstitucijos ir joje įtvirtintų pagrindinių piliečių teisių“, – pridūrė M.Schinas.

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad „padarys viską, ką leidžia įstatymai“, kad užkirstų kelią Katalonijai paskelbti nepriklausomybę. Diena anksčiau regiono vyriausybė paskelbė, kad rinkėjai plebiscite nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

„Mes taip pat primename šios Komisijos ir jos pirmtakių teisinę poziciją, kad jei referendumas būtų organizuotas vadovaujantis Ispanijos konstitucija, tai reikštų, kad atsiskirianti teritorija atsidurtų už Europos Sąjungos ribų“, – pridūrė M.Schinas.

JT ragina tirti smurtą

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras pirmadienį sakė esąs „labai sunerimęs“ dėl smurto per uždraustą nepriklausomybės referendumą Ispanijos Katalonijos regione, ir paragino Madridą ištirti bet kokį galimą netinkamą elgesį.

„Esu labai sunerimęs dėl sekmadienio smurto Katalonijoje ... Raginu Ispanijos pareigūnus užtikrinti nuodugnius, nepriklausomus ir nešališkus visų smurto aktų tyrimus“, – sakoma Zeido Ra'ado al Husseino (Zeido Raado Huseino) pareiškime.

„Policijos reakcija visada privalo būti proporcinga ir (tik) būtina“, – pridūrė komisaras.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) teigė, kad šalies saugumo pajėgos „atliko savo pareigas“ ir kad įstatymų viršenybės laikytasi.

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudžemonas) sakė, kad policija prieš „taikiai“ demonstravusius žmones panaudojo „beatodairišką jėgą“.

Katalonijos valdžia nurodė, kad medikų pagalbos prireikė 844 asmenims, sužeistaisiais pripažinti 92.

Zeidas Ra'adas al Husseinas ragina Madridą „neatidėliojant“ patenkinti JT taikių susirinkimų teisės ekspertės Annalisa Ciampi (Analizos Čiampi) prašymą apsilankyti Ispanijoje.

A.Čiampi savo prašymą pateikė praėjusią savaitę, dar prieš referendumą, bet Madridas į tai neatsakė, sakė JT žmogaus teisių komisaro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

E. Macronas palaiko Ispanijos vienybę

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), pirmadienį kalbėdamas telefonu su Ispanijos premjeru, pasisakė už jo šalies „konstitucinę vienybę“, sakoma prezidentūros pranešime, kuriame neužsimenama apie savaitgalio smurtą Katalonijoje.

E.Macronas ministrui pirmininkui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui) kalbėjo apie „savo atsidavimą Ispanijos konstitucinei vienybei“ po sekmadienį įvykusio Katalonijos nepriklausomybės referendumo, kurį Ispanijos policija bandė užgniaužti.

Prancūzijos lyderis sakė, kad jis „turi tik vieną partnerį pono M.Rajoy asmenyje“, pridūrė prezidentūra.

Pasak pranešimo, E.Macronas su M.Rajoy taip pat aptarė savo ambicingus ES reformų planus, pabrėždamas „glaudaus Prancūzijos ir Ispanijos bendradarbiavimo svarbą jų sėkmei“.

ES, atsargiai reaguodama į įvykius Katalonijoje, pirmadienį paragino pradėti dialogą referendumo išprovokuotai krizei išspręsti ir nutraukti smurtą regione.

Referendumo balsalapiai atspausdinti Prancūzijoje

Milijonai sekmadienį įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės balsalapių buvo slapta atspausdinti Prancūzijoje, o tada jie buvo pervežti į šį Ispanijos regioną, pirmadienį pranešė vienas katalonų aktyvistas.

Prancūzijos pietvakariuose gyvena nemaža katalonų bendruomenė, todėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės idėją palaikantys Prancūzijos gyventojai padėjo atspausdinti „kelis milijonus“ referendumo balsalapių.

„Žmonės, kurie tai darė, nenori būti identifikuoti, nes Ispanijos teisėjai gali mėginti persekioti juos arba pareikalauti jų ekstradicijos“, – sakė prokataloniškos grupės „Oui au Pays Catalan“ („Taip“ Katalonijos valstybei“) atstovas Jordi Vera (Žordi Vera).

„Norėjome pademonstruoti savo solidarumą ir tai, kad sienos mūsų neatskiria“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pietvakariniame Perpinjano miesto apylinkėse gyvena apie 450 tūkst. prancūzų katalonų, tačiau tarp jų tvyro ne tokios stiprios separatizmo nuotaikos kaip Ispanijos Katalonijos regione.