- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bet kuris blaiviau mąstantis žmogus negali nesidžiaugti, kad modernėjame, nors ir palengva. Galvoje šįkart turiu ne it grybai po lietaus dygstančius verslo centrus, o adekvatėjančią pasaulėžiūrą lygių galimybių atžvilgiu. Pati savo rašiniuose dažnai judinu moterų teisių klausimus – nuo teisės dirbti ir uždirbti (tiek pat, kaip ir barzotas kolega) iki teisės pasakyti "ne", nejaučiant baimės. Tą daro ir daugybė kitų socialinėms problemoms neabejingų žmonių. Tendencija džiugi kaip Kalėdos. Vis tik, man regis, šiandien eterio verkiant trūksta toms bėdoms, kurias išgyvena vyrai. Nors jų kelias į karjeros aukštumas spartesnis ir niekas nebado pirštais dėl pasirinkimo nesaugoti nekaltybės iki vestuvių, būti vyru dabartiniame pasaulyje yra žiauriai sunku.
"Vyras greičiau jau pats sau koją nusigrauš, negu pripažins, kad jam kažkas negerai", – užtikrintu tonu skelia bičiulė per vieną mūsų pasiplepėjimą. Ir negalėčiau sakyti, kad kategoriškai su ja nesutinku. Kad prakalbintum vyrą apie jo problemas, neretai tenka elgtis tarsi susiruošus kirpti nagus katinui. Nutaikai momentą, kai jis mažiausiai to tikisi, įspraudi į kampą, kad negalėtų staiga prisiminti, ką svarbaus turi padaryti, ir imiesi tardyti. Gali akivaizdžiai matyti, kaip jam nesmagu, tad kartoji, kad viskas tik jo labui.
Toks vaizdelis gal skamba komiškai, bet tema anaiptol nėra smagi. Akivaizdžiausias to įrodymas – savižudybių statistika ir faktas, kad pas mus vyrai ranką prieš save pakelia net keturis kartus dažniau negu moterys. Ir dėl to kalti esame patys, nes iš šiandienio vyro reikalaujame nerealiai daug. Solidžiai uždirbti ir išlaikyti šeimą, bet turėti energijos ir noro namo grįžus bendrauti. Būti besąlygiškai stipriam – tiek fiziškai, tiek emociškai. Nebijoti būti sužeistam ar net drąsiai žvelgti į akis mirčiai, nesvarbu, kalbama apie karą ar ėjimą "išsiaiškinti santykių į lauką".
Nors kelias į karjeros aukštumas spartesnis ir niekas nebado pirštais dėl pasirinkimo nesaugoti nekaltybės iki vestuvių, būti vyru dabartiniame pasaulyje yra žiauriai sunku.
Visa tai užkoduota net ir mūsų kalboje, tokiose frazėse kaip "stiprioji lytis", "būk vyras", "berniukai neverkia". Anekdotuose ir tautosakoje, leidžiančioje suprasti, kad vyrui iki laimės tereikia sekso, sumuštinio ir bokalo šalto alaus. "Vyrai irgi turi jausmus. Pavyzdžiui, jaučia alkį", – skelbia idiotiškas paveikslėlis internete, o kvatojančius jausmaženklius po juo smagiai deda daugiausia moterys. O paskui skundžiasi, kad vyras piktas ir liūdnas, bet tyli kaip doras karys priešo nelaisvėje.
Turiu daugybę draugų vyrų, kurie patikėjo man vieną ar kitą savo sielos maudulį (be galo dėkoju jiems už tai). Ir galiu be abejonės pasakyti, kad skauda jiems ne mažiau negu mums. Dėl nelaimingos meilės, iširusių šeimų, vidinių abejonių ar nusivylimo savimi, vienišumo, nesėkmių darbe. Tik mes, moterys, bent jau galime dėl savo problemų išsiverkti. Netgi viešai. Ir nebijoti, kad dėl to mus kas nors palaikys mazgotėmis. O štai vyrai sielos žaizdas linkę gydytis vieni. Užgniaužtas ir neiškalbėtas skausmas ne tik nemažėja, bet užsigulėjęs, kaip dumblinas vanduo, tampa nuodingas. Neretai perauga į baisius dalykus, kurie ėda tiek juos pačius, tiek ir aplinkinius.
Legendinis rašytojas Varlamas Šalamovas yra pasakęs, kad žmones skirstyti reikėtų ne į gerus ir blogus, bet į bailius ir nebailius. Paradoksalu, bet kai moteriai epitetas bailiukė gali nuskambėti net kaip komplimentas, vyrams būti palaikytiems kinkadrebiais yra vienas baisiausių įžeidimų. Tik, man atrodo, drąsos sąvoka mūsų yra suvokiama iškrypėliškai. Iš tikrųjų, garsiai pasakyti (visų pirma sau pačiam), kad sunku, ir, jeigu reikia, ieškoti pagalbos – štai tam reikia didžiulės narsos. Kur kas didesnės negu duodant kam nors į snukį bare ar naktį einant pasitikti žmonos į tamsų kiemą.
Vis populiarėja sąvoka toksiškas vyriškumas. Vienas jo bruožų – nepalaužiamo, beemocio tarsi roboto vyro, kaip idealo, idėja. Prijaučiantieji tokiam požiūriui nesiliauja kartoti, kad dabartinės feminizmo ar lyčių lygybės idėjos vyrus verčia mėmėmis, sėdinčiais po padu. Kad "tikri vyrai" nyksta it kokie Sibiro tigrai. Ši tema slidi. Teisybės dėlei, turiu pripažinti, kad man nepriimtina būtų matyti vyrą, buitinio konflikto metu daužantį lėkštes (kita vertus, ir moteris, daranti tą patį, atrodo apgailėtinai). Tačiau nesinori gyventi ir pasaulyje, kur dėl bankroto ar skyrybų, užuot nuėję pas psichologą, vyrai geriau pasirenka nusiskandinti – nesvarbu, Nemune ar "Upytės" vyne. Nes mums verkiant reikia tikrų vyrų. Ir sakydama tikrų, galvoje pirmiausia turiu gyvų, sveikų, o paskui, tikėkimės, laimingų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vagių ir šliundrų sovietai7
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava3
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą3
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...