Visų šalių proletarai, skirstykitės!

2017-ieji yra ypatingi metai komunizmo doktrinai ir visoms jos atšakoms. Šiemet minime ne tik vadinamosios Spalio–lapkričio revoliucijos šimto metų jubiliejų, bet ir madingiausio komunistinio prekės ženklo Enernesto "Che" Guevaros (1928–1967) penkiasdešimtąsias mirties metines. Kitais metais sukaks 170 metų svarbiausiam šios ideologijos veikalui – Karlo Marxo (1818–1883) ir Friedricho Engelso (1820–1895) "Komunistų partijos manifestui".

Tiesa, revoliucijos sukakties proga Rusijoje buvo laikytasi itin santūriai, o Europos Parlamento plenarinės sesijos metu vykusioje diskusijoje parlamentarai netgi sugebėjo iškontempliuoti tezę, jog bolševizmo ideologijai ne tik negalima leisti atgimti, bet ir jos likučius privalu išrauti su šaknimis. Vienas būdų, kuriuo bus siekiama tai padaryti, – bolševizmo ir nacizmo nusikaltimų sugretinimas.

Olandijos politikas ir diplomatas Fransas Timmermansas (1961) diskusijų metu išskyrė Holodomorą, 1932–1933 m. badą Ukrainoje, nusinešusį milijonus gyvybių, taip siekdamas sugretinti visų totalitarinių režimų aukas. Tai – sveikintina iniciatyva, kuriai pasaulis jau seniai subrendo. Labai svarbu, kad žmonija sužinotų apie žiaurią komunizmo prigimtį ir jo įvykdytus nusikaltimus tautoms ir konkretiems individams.

Vis dėlto svarbu suvokti, kad komunizmo ir nacizmo gretinimas per jų nusikaltimų prizmę nėra pats geriausias ir tikslingiausias metodas, siekiant išmesti šią ideologiją į istorijos sąvartyną.

Kitaip tariant, tai sumažina skausmą, karščiavimą ir kitus simptomus, bet nepašalina pačios ligos iš organizmo. O tai padaryti yra labai svarbu, mat, neįsigilindami į ligos priežastis, mes paliekame erdvę demagogijai ir kitoms emocinėms manipuliacijoms. Tuo informaciniame terorizme naudojasi mūsų priešai, skleisdami mitus, jog ES yra tas pats kas SSRS, o NATO sąjungininkų pajėgos mūsų šalyje – tas pats, kas sovietų okupacija.

Vienintelis klausimas, ar tai pavyks? Sunku ir nusakyti, kaip marksizmas per 170 metų įsigėrė į Vakarų visuomenę ir įvairias jos sritis. Marksizmas nėra vien bolševizmas, stalinizmas, teroras, okupacija, trėmimai, gulagas, vangioji šizofrenija, prekių deficitas, lygesnis už lygius nomenklatūrinis elitas, NKVD ir KGB, kolūkiai, planavimo planavimas, individualizmo trynimas, sąžiningo darbo ir verslo kultūros naikinimas, dėl sugriautų kolūkių verkiantys bėdžiai, nepagarba privačiai nuosavybei ir kitos mūsų regiono realijos. Tai – gerokai daugiau.

Tai ir įprotis normalią laisvosios rinkos ekonomiką vadinti "kapitalizmu", kai jokio kapitalizmo nėra, yra tik normali laisvosios rinkos ekonomika, kuri yra natūrali kaip oras, ugnis ir vanduo. Tai ir nepagarba intelektinei nuosavybei, pasireiškianti kibernetiniu piratavimu. Tai ir vieno esminio pokyčio, po kurio gyvensime visi ilgai ir laimingai, laukimas. Tai ir tolerancija dėl tolerancijos (politinis korektiškumas), neleidžianti pažvelgti bjauriai realybei į akis, priimti gyvenimo metamų iššūkių ir eiti visai žmonijai į priekį. Tai ir siekis visuomenę ir jos narius suskirstyti į rūšis, vienas jų pastatant į aukų, o kitas – į skriaudikų vaidmenis. Tai ir sąmokslo teorijos apie masonus, kurie viską valdo ir viską kontroliuoja jau kelis tūkstančius metų. Tai ir lunatikų kliedesiai apie skiepuose esančias abortų ir beždžionių liekanas. Tai ir kalbos apie tai, jog Kalėdas sugalvojo "korporacijos", kad galėtų parduoti dar daugiau prekių ir apskritai viskas šiais laikais taip "susvetimėję", "materialu", "komerciška" ir "nedvasinga".

Marksizmo formų daug ir kai kurios jų egzistavo net iki "Komunistų partijos manifesto". Štai visiems gerai pažįstamas graikų mitologijos herojus Prometėjas dažnai pristatomas didvyrio, mylėjusio žmones ir dėl jų pavogusio ugnį iš dievų, amplua. Tačiau įsigilinus į istoriją tampa aišku, jog retas senųjų graikų intelektualas mylėjo paprastus žmones. Dažnas jų mylėjo ir savo kūryba šlovino tik ypatinguosius – didvyrius, dievus, įvairius groteskiškus veikėjus, kurie neretai elgdavosi ekscentriškai ir gyvendavo įdomius gyvenimus.

Tai veda prie suvokimo, jog Prometėjas to meto graikams buvo labiau neigiamas personažas nei teigiamas ir jo poelgį metus iššūkį dievams reikėtų vertinti kaip amoralų arba bent jau neskoningą, t.y. iš esmės marksistišką.

Marksizmui būdingų bruožų galima rasti krikščionybėje, islame bei kitose religijose, taip pat kai kurių Renesanso ir Apšvietos autorių idėjose. XIX a. paskelbti K.Marxo veikalai sutelkė ir iškristalizavo šias po pasaulį klajojusias idėjas į vieną ydingą visumą, kuri per 170 savo egzistavimo metų patyrė įvairių transformacijų, keitė pavidalą ir skverbėsi į žmonijos organizmą, skelbdama tariamos utopijos gimimą nuo XIX a. anarchistų ir bolševikų iki Frankfurto mokyklos, postmodernizmo ir LSD vizijose skraidančių gėlių vaikų bei barzdotųjų kavinėse sėdinčių hipsterių.

Kad ir kiek kartų nukirsi hidrai galvą, ši atauga. Net ir po 170 metų marksizmo virusas vis dar gajus visame pasaulyje ir jis vis dar geba suvedžioti jaunus, bręstančius ir idealistiškai nusiteikusius, savęs ieškančius protus. Ir jų niekaip neįtikinsi faktais, jog štai, nepaisant kilnių idealų, komunizmas nužudė milijonus žmonių. Reikėtų daryti kitaip, reikėtų smogti iš pagrindų. Reikia pagaliau pradėti atvirai kalbėti, kad komunizmas yra be galo bloga, ydų kupina ir šlykšti ideologija, kurios visos idėjos, prisidengiančios kova už silpnuosius, veda žmoniją į aklagatvį ir iš esmės neturi ko jai pasiūlyti.

Svarbu suvokti, kad neapykanta privačiai nuosavybei yra amorali bei, kaip ir kitos komunizmo idėjos, prieštarauja žmogaus prigimčiai. Ir tai nėra tik išankstinis nusistatymas – visa tai buvo įrodyta praktiškai SSRS egzistavimo metu ir vis dar įrodinėjama Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Kuboje ir Baltarusijoje.

Kita vertus, paskelbti kairiųjų ideologinio genocido irgi nereikėtų. Žmonės yra skirtingi, kaip ir jų interesai, o kas nors turi atstovauti ir patiems pažeidžiamiausiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

a

a portretas
Tai kam vis apie tai rašyti? Jei jau atėjo kapitalizmas - rinkos ekonomika, visiems laikams, tai ir atėjo. Ko čia galvas kvaršinti dar užsilikusiems lietuviakalbiams. Šventai namavičių, kerbauskių ir kitų bosų nuosavybei niekas negręsia. Juk ji natūrali, kaip oras ir vanduo, kaip jūros ir dykumos. Tad ir melskimės jai Maximose, Rimi, Iki, Tesco ir kitose šventovėse.

ale tai

ale tai portretas
kad įsisuko nesveikas tratintojas į komentarus.Net proto balso negirdi.Matyt tas zoofilas(fantazijos kaip lokys su vaiku..hmm..) tikrai iš konservatnykų teroristinio tvartelio-ten visi maždaug tokie.Tik tiek, kad po neblogu straipsniu nesinori komentaruose sėdėt-tvarto gyvulys nesamones transliuoja. Sudie

to Marius

to Marius portretas
Taip, taip. O pas jus negrus muša (What about?). Be to, kaip sakė autorius- "nėra jokio "kapitalizmo", taip kad mielasis pratinkitės. P.S. EI N A VAIKAI N A C H U I TAS MARKSAS. PERSKAITYKITE GERIAU KOKĮ "ŽIEDŲ VALDOVĄ" - DAUGIAU NAUDOS BUS
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    3
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    3
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    6
  • Gavo, ko norėjo
    Gavo, ko norėjo

    Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo ta...

    1
  • Naujieji kultūros „reformatoriai“
    Naujieji kultūros „reformatoriai“

    Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos Vladimiro Majakovskio teatrui ir repetuoja jo scenoje. Nuvykę į Naisius, sužinosite, kad čia veikia teartas. Ekskursijų vadovė rimtu veidu praneš, kad teatrui vadovauja jo mecenatas Ramūnas Karbauskis. Broli...

    5
Daugiau straipsnių