„Sodra“: šersime hidrą tol, kol praris mus pačius?

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti. Bet iš tikrųjų tai tas pats, kaip apsikaišyti figos lapais – gal ką ir pridengia, bet praktinės naudos mažoka.

Darniam valstybės vystymuisi būtina ilgalaikė strategija, kurios pagrindinis tikslas ir sėkmės matas – stiprios viduriniosios klasės gerovė. Jei tos motyvuotos darbščiosios bitelės, nevengiančios veikti, kurti, siekti, mokytis ir tobulėti, bus patenkintos ir nesuvaržytos, jų prineštu medumi mėgausis ir likę socialiai jautresni visuomenės segmentai. Bet jei jas imsime spausti, ar apiplėšinėti, jos išskris ir neš medų kitur. O tada jau visiškai nesvarbu, kokiais būdais mes tą lašelį dalinsim, jo vis tiek bus maža. Tad pagrindinis tikslas Lietuvai ir būtų tapti patraukliu aviliu tokioms darbščioms ir sumanioms bitelėms, kad jos ne tik niekur neišskristų, bet norėtų grįžti iš kitų avilių. Deja, šios primityvios alegorijos kertinę idėją šiandien įgyvendinti – misija neįmanoma. Trūksta koordinacijos ir vieningos krypties. O, kaip sakė Seneka, kai nežinai į kurią pusę plaukti, joks vėjas tau nepalankus. Be viso to, leisgyvės ir tos mūsų bitelės – viduriniosios klasės praktiškai nėra, o jos užuomazgas vis taikomasi apkrauti progresyviniais, ar solidarumo mokesčiais.

Chrestomatinis didžiojo strateginio plano nebuvimo pavyzdys – ,,Sodra“ ir užprogramuotas jos dardėjimas prarajon. Juk nesvarbu, ar taškais, ar eurais mes matuosime į Sodrą patekusias savo sumokėtas įmokas, tai vis tiek tebus netvarus Lietuvos demografinėmis sąlygomis pay-as-you-go pensijų modelis. Ir kai dabartinis jaunimas pasens, net ir daugiausiai taškų surinkę šaunuoliai iš ,,Sodros“ gaus juokingas sumas dėl numatomos demografinės dirbančiųjų duobės.

Kaip laipsnišką išsivadavimą iš šios pasmerktos sistemos, kadaise pasirinkome dalies savo sumokamų mokesčių atidėjimą senatvei į privačius pensijų fondus. Deja, vietoj to, kad ta mūsų sumokėtų įmokų privačiai kaupiama dalis laipsniškai didėtų, ją kiekvienai progai pasitaikius blaško politiniai ir / arba populistiniai vėjai ir skersvėjai.

Bet grįžkime prie „bitučių“. Kokią žinutę tiems, į kuriuos dedamos visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros viltys – IT specialistams, aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų ekspertams, biochemikams, molekulinės biologijos specialistams ir kitiems dar nepabėgusiems aukštos kvalifikacijos savo srities asams – siunčia toks žongliravimas jų finansine ateitimi? Pirma, tokia netvari, neefektyvi ir nepastovi sistema nemotyvuoja joje dalyvauti, greičiau jau priešingai. Antra, ši sistema mūsų „bitutėms“ dar ir nesąžininga. Sodros išmokoms lubos stipriai nuleistos, o įmokoms – siekia padangę. 2017 m. metams jos sudaro 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t.y. apie 7,5 tūkst. eurų per mėnesį, 2018 m. – 108 VDU, 2019 m. – 96, ir palaipsniui mažyn iki 60 VDU, arba 3,7 tūkst. eurų 2022 m. Bet tai irgi labai daug – tik pavienėms „bitelėms darbininkėms“ pavyks jas pasiekti, o didžioji dalis viduriniosios klasės jų nematė ir nematys. Jomis mėgaus tik saujelė turtingiausių. Tai gana kontraversiškai skamba žinant kasrinkiminį atskirties mažinimo leitmotyvą bei siekius susigrąžinti nutekėjusius „protus“, ar pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.

Suprantamas dabartinės valdžios noras pagerinti šiandienos senjorų būtį, bet tokiais sprendimais pasmerkiami būsimi senjorai ir visa Lietuvos ateitis. „Kicking the can down the road“ (spirti skardinę nuokalnėn) nėra ekonominės politikos strategija.


Šiame straipsnyje: Sodraekonomikapensijosjaunimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

petras

petras portretas
Kure strategijas visos politines partijos,bei buve premjarai,pridedant toki laisvos rinkos instituta,kaip istustinti gudriau valstybes izda,bei apkrauti ubagus mokesciais...

......................

...................... portretas
ane? jau kūrė vieni tokie konservatoriai "ilgalaikes" strategijas, kol Lietuva pusiau ištuštėjo
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    7
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
  • Į Rucavą gena troškulys
    Į Rucavą gena troškulys

    Tikras pandemoniumas! Lietuviai alkoholį jau perka Latvijoje. Iš Palangos varo į Rucavą, šluoja ten alų "jaščikais" ir dabar išgeria dar daugiau. Teisus buvo R.Karbauskis su A.Veryga – kai pigu arba uždrausta, ...

    13
  • Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?
    Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?

    Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietij...

    5
  • Ką gali tradicijos?
    Ką gali tradicijos?

    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet renka geriausią šalies sportininką, sumaniausią trenerį ar stipriausią komandą. Šalia to kasmet įvardijami ir "Fair play" arba "Garbingo žaidimo" prizo laureatai. ...

    1
  • Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?
    Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

    Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nemat...

    1
  • Kopūstinio baltuko lervos
    Kopūstinio baltuko lervos

    Ir neteisus buvo A.Kaušpėdas, dar Dainuojančios revoliucijos laikais mėginęs mums įteigti, kad "visi kenkėjai budi tundroj". Anaiptol. ...

    10
  • Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas
    Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas

    Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais meta...

    3
  • Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?
    Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?

    „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų savo šeimoje arba poroje turi bendrą biudžetą. Jie skiria laiko pajamų ir išlaidų planavimui, to plano laikosi ir kartu spren...

  • Lazda turi du galus
    Lazda turi du galus

    Neapykantos ir karo kurstymas tapo neatsiejama Lietuvos viešosios erdvės dalimi. Deja, tai gali turėti labai skaudžių padarinių. ...

    16
Daugiau straipsnių