Šnekamoji kalba: mitai, realybė ir tyrimų galimybės

Pastaruoju metu girdėti nemažai neigiamų reakcijų, susijusių su gimtosios kalbos mokymu mokykloje, lietuvių kalbos egzaminu, mokinių pasiekimais; su tuo neretai susiję ir priekaištai, keliami mokymo programų ir priemonių rengėjams, kalbininkams, švietimo sistemos atstovams. Dažnam gali pasirodyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas – gramatikos taisyklių išmanymas, gebėjimas taisyklingai kalbėti ir tinkamai suvokti, rengti ar pristatyti rašytinius tekstus. Tik retai pamąstoma, kad kalbos išmanymas – gebėjimas naudotis kalba kaip komunikacijos priemone ne tik dalykinėse srityse, bet ir mūsų kasdienybėje.

Deja, dažnam mokiniui susidaro įspūdis, kad kalba, kurios mokoma mokykloje, ir kalba, kuria bendraujama namų aplinkoje, yra lyg dvi skirtingos sistemos, iš kurių viena yra gera ir taisyklinga, o kita – žemo lygio ir taisytina. Tai ypač pastebima bendraujant su pirmojo kurso studentais lituanistais, įsitikinusiais, kad lietuvių kalbos išmanymas labiausiai susijęs su lietuvių kalbos archajiškumo suvokimu, kalbos normų laikymusi ir gramatikos taisyklių mokėjimu.

Džiugu, kad jauni žmonės, baigę mokyklą, taisyklingą kalbą laiko vertybe ir suvokia ją kaip neatsiejamą žmogaus kultūros ir inteligencijos dalį. Vis dėlto jaunuoliams dažnai trūksta kritiško požiūrio ir gilesnio visuminio žvilgsnio į kalbą. Dažnai, diskutuojant su pirmojo kurso studentais, išryškėja jų nepasitikėjimas kalbos žiniomis, baimė ne tik pasakyti netinkamą žodį, bet ir kritiškai vertinti gramatikose, vadovėliuose, žodynuose aprašytus kalbos dėsnius. Tačiau, mažais žingsniukais judant į priekį, raginant studentus stebėti savo kasdienę kalbą, pavyksta atskleisti kalbos atmainų įvairovę, parodyti, kad kalba – ne taisyklių rinkinys, o visapusiškas reiškinys, kurio taip paprastai aprašyti neįmanoma. Dažnai čia padeda pamąstymas apie kalbos kompiuterizavimo galimybes – juk jeigu visa tai, kad surašyta gramatikose ir žodynuose, apimtų mūsų kalbą, mes jau seniai turėtume labai tiksliai verčiančias automatinio vertimo programas, balso atpažinimo sistemas, puikiai veikiančius rašybos ir skyrybos tikrintuvus. Vis dėlto mažai tikėtina, kad tokios kompiuterinės sistemos kažkada veiks geriau, nei sugeba žmogus, nes kalbos galimybės yra neribotos. Taigi į kalbą turėtume žvelgti kaip į įvairiems komunikacijos tikslams skirtą priemonę, kurios ypatybės priklauso nuo daugelio aplinkybių: kalbos formos (sakytinės arba rašytinės), situacijos, vietos, socialinių bendraujančiųjų vaidmenų, tikslo ir t.t. Tokiu atveju suvoktume, kad kalbos mokslas – ne tik gramatikos taisyklių ar kalbos normų išmanymas, bet ir gebėjimas naudotis kalbinėmis priemonėmis siekiant savo tikslų, o tai, kas sudėta gramatikose ir žodynuose, yra tik bandymas bent šiek tiek aprašyti įvairią ir sudėtingą kalbos sistemą.

Būtent atsigręžimas į natūralią šnekamąją kalbą, vartojamą privačioje erdvėje, leidžia pamatyti kitas, dažnai netikėtas, kalbos galimybes ir ypatybes. Štai Vytauto Didžiojo universiteto lituanistai jau ne vienus metus didelį dėmesį skiria sakytinei kalbai ir atlieka natūralios kalbos vartosenos tyrimus. Sakytinės kalbos tyrimai yra išskirtinė šio universiteto mokslininkų veiklos sritis, į kurią įtraukiami ir humanitarinių mokslų studentai. Pavyzdžiui, šiuo metu baigtas kurti natūralios kalbos duomenų šaltinis – Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, kurį sudaro šnekamosios kalbos įrašai, paversti rašytiniu tekstu (sakytinistekstynas.vdu.lt sukurtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą "Šiuolaikinė sakytinė lietuvių kalba: leksikos ir gramatikos tyrimas tekstynų lingvistikos metodu" LIP-085/2016, vadovė – doc. dr. L.Kamandulytė-Merfeldienė). Pokalbių įrašai net kelerius metus buvo atliekami įvairioje aplinkoje – įrašinėtojų pažįstamų ir draugų namuose bei viešose vietose – gatvėje, kavinėse, parduotuvėse, poliklinikose, kirpyklose ir panašiai. Visi surinkti įrašai buvo klausomi ir kompiuteriu suvedami į rašytinę formą, tam, kad, naudojantis kompiuterinėmis programomis, būtų galima atlikti įvairią statistinę analizę. Šiuo metu tekstynas yra pasiekiamas ne tik jį kūrusiems mokslininkams, bet ir visiems interneto vartotojams: juo jau naudojasi tyrėjai, studentai, atlikdami mokslinius kalbos tyrimus, galėtų naudotis ir mokytojai, rengdami kalbines užduotis, pagrįstas natūralia vartosena, mokiniai, ieškantys tikrų kalbos vartojimo pavyzdžių.

Taigi būtent sakytinės kalbos tyrimai suteikia galimybę kritiškai įvertinti gramatikose, vadovėliuose, žodynuose pateikiamas tiesas, pamatyti įvairias kalbos vartojimo galimybes ir tendencijas.

Reikia paminėti, kad pasaulyje jau seniai atsigręžta į sakytinę kalbą: remiantis natūralios vartosenos pavyzdžiais, yra sudaromi žodynai, rengiamos gramatikos (netgi vadinamos sakytinės kalbos gramatikomis), teikiamos rekomendacijos kalbos vartotojams. Lietuvoje iki šiol neturėjome didelio ir išsamaus įvairias kalbos atmainas atspindinčio tyrimų šaltinio, todėl ir mūsų kalbos mokslas daugiausia buvo orientuotas į rašytinę kalbą ir jos taisykles. Juk ne tik žodynuose, gramatikose, bet ir mokykliniuose vadovėliuose pateikiamos raštingumo ar kalbos sistemos mokymo užduotys apima grožinės literatūros pavyzdžius, nerealius, sukurtus sakinius, kurie iš tiesų neredaguotai natūraliai kalbai nėra būdingi. Taigi būtent sakytinės kalbos tyrimai suteikia galimybę kritiškai įvertinti gramatikose, vadovėliuose, žodynuose pateikiamas tiesas, pamatyti įvairias kalbos vartojimo galimybes ir tendencijas. Pavyzdžiui, dažnai nustembama, kad gramatikose pateikiamas žodžių skirstymas į vienuolika kalbos dalių, kalbant apie sakytinę kalbą, nėra pakankamas – lieka nemaža dalis žodžių, nepriklausančių nei vienai iš tradiciškai suvokiamų kalbos dalių.

Analizuodami sakytinės kalbos pavyzdžius, studentai pastebi, kad gramatikose aprašyta žodžių tvarka iš tiesų yra būdinga tik rašytiniams tekstams, o sakytinėje kalboje pasakymai konstruojami pagal kitokius principus, kurie nėra nei netaisyklingi, nei geresni ar blogesni už aprašytus gramatikose. Pastebimos ir įvairios ypatybės, kurios tradiciškai suvokiamos kaip netaisyklinga vartosena, tačiau sakytinei kalbai yra reikalingos ir netgi būtinos, pavyzdžiui, kalbos šiukšlėmis laikomi nuolat kartojami pertarai (garsiniai – mmm, aaa, semantizuoti – žinai, ta prasme) ne visada yra tik įpročio reikalas, kartais jie užpildo minties spragas, padeda kalbėtojui pereiti prie kito pasakymo.

Dažnai peiktini svetimų kalbų skoliniai kai kuriais atvejais yra vartojami motyvuotai, įvardijant realijas (pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų sąvokas), kurioms lietuviškų žodžių tiesiog neturime. Tokie vartosenos pavyzdžiai parodo, kad kalbos reiškinių skirstymas į taisyklingus ir netaisyklingus, tinkamus ir netinkamus yra santykinis, todėl kalbos moksle į įvairius reiškinius reikia žvelgti plačiau, išskiriant skirtingas rašytinės ir sakytinės kalbos vartojimo situacijas, analizuojant įvairios vartosenos pavyzdžius. Mokslininkų teigimu, įvairiapusį kalbos suvokimą prasminga ugdyti jau mokykloje, taip auginant įvairiapusiškai raštingą, skirtingus kalbos stilius įvaldžiusį, tikintį savimi ir savo kalba lietuvių kalbos vartotoją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pranciskus

Pranciskus portretas
Neveltui Merfeldienė, pasidavusi panašios Vaicekauskienės įtakai...Tarsi mūsų žymieji kalbininkai nesirėmė šnekamąja kalba, šalindami iš jos visokias šiukšles.

Patarimas

Patarimas portretas
Prieš spausdindama ar viešindama straipsnį internete, duokite jį perskaityti savo kolegoms. Tekste dar yra klaidų...

Rega

Rega portretas
O gal pamiršote,kaip laukdavome kalbos kultūrai ugdyti vaidybinės laidos,kurioje labai žaismingai vaidino Overaitė [atsiprašau,jei pavardę suklydau] ir Dapkus.O dabar nebeįmanoma ką nors panašaus suveikti?Juk žalos dėl to niekas nepatirtų.Atvirkščiai...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    5
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    8
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
Daugiau straipsnių