Namai pavojingesni už užkampius?

Piliečiai nesaugiausiai jaučiasi nuošaliose vietose, nors statistika rodo, kad aukomis dažniausiai tampama gatvėse ir namuose.

Smurtas po savo stogu

"Skiriasi suvokimas. Kai žmogaus klausiama, kokiose vietose yra didžiausia rizika tapti nusikaltimo auka, žmonės pirmiausia pagalvoja apie nežinomas vietas: tamsu, baisu, nuošalu, vadinasi, ten kažkas gali nutikti", – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atliktą tyrimą pristatė VRM Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Vileikienė.

"Kitas dalykas, dažniausiai turimas galvoje užpuolimas, kūno sužalojimas, o kai pažiūrime jau apklaustų žmonių, kurie nukentėjo nuo nusikaltimų duomenis, žmonės daugiau nukenčia nuo turtinių nusikaltimų (...) Be to, yra smurtas šeimoje – kažkodėl žmonės galvoja, kad namai yra tvirtovė, namuose yra saugu", – teigė VRM specialistė.

Baugina nuošalios vietos

Remiantis apklausa, kurią rugsėjo 13 – lapkričio 4 d. VRM ir Policijos departamento užsakymu atliko "Spinter tyrimai" ir kurioje dalyvavo 3002 respondentai, 64 proc. apklaustųjų mano, kad galima tapti nusikaltimo auka nuošalioje vietoje, 50 proc. – kad gatvėje, 48 proc. – kad kelyje, 25 proc. – kad laisvalaikio praleidimo vietoje. O namuose galintys nukentėti mano 4 proc., prie namų – 16 proc.

Anot apklausos, per paskutinius penkerius metus 36 proc. atvejų, kai asmenys, tapo nusikaltimo aukomis, įvyko gatvėje, 27 proc. – namuose, 23 proc. – prie namų. Kelyje tokie atvejai sudarė 3 proc. visų atsitikimų, laisvalaikio praleidimo vietose – 9 proc., nuošalioje vietoje – 6 proc.

Lietuvoje jaučiasi nesaugūs

Saugūs artimiausioje aplinkoje tvirtino besijaučiantys 72 proc. respondentų, gyvenamojoje vietovėje – 66 proc., Lietuvoje – 58 proc.

64 proc. respondentų artimiausioje aplinkoje kriminogeninę situaciją įvertino kaip gerą, kaip blogą – 27 proc. Daugiau kaip trečdalis (39 proc.) kriminogeninę situaciją gyvenamojoje vietovėje įvertino gerai, kiek daugiau nei pusė (52 proc.) – blogai. Lietuvoje ji 21 proc. respondentų atrodo esanti gerai, 69 proc. – bloga.

65 proc. respondentų, kurie buvo nukentėję, tvirtino kreipęsi į policiją, 35 proc. nesikreipė. 2010 m. šie skaičiai buvo 80 proc. ir 20 proc.

Nors pasitikėjimas policija, remiantis tyrimu, nuo 2004 m. iki 2011 m. išaugo nuo 48 proc. iki 58 proc., 2010-aisiais jis siekė 60 proc., 2009-aisiais – 62 proc.

"Šie duomenys mums leidžia teigti tai, kad kriminogeninė situacija Lietuvoje, matyt, nėra bloga, o tai leidžia teigti žmonių pasakymas, kad artimiausioje aplinkoje per 60 proc. žmonių jaučiasi saugūs, apie 60 proc. žmonių teigia, kad mažai tikėtina, jog artimiausioje aplinkoje jie galėtų tapti aukomis", – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis.