Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

Kita vertus, būtent startuolių darbo principus vis dažniau taiko ilgus veiklos dešimtmečius skaičiuojančios kompanijos. Toks pokytis – ne iš piršto laužtas: kompanijos siekia dar didesnio efektyvumo, tobulesnio problemų sprendimo ir, galiausiai, technologinių revoliucijų.

Startuoliškas principas – susimauti efektyviai

Neseniai teko lankytis Silicio slėnyje – ten, kur išskirtinai didelė netradicinių, „startuoliškais“ principais grįstų verslų koncentracija, bent jau palyginus su vidutiniu, gal net šiek tiek monotonišku, darbu vidutinėje Europos valstybėje. Startuoliams dažnai reikia itin neįprastų idėjų, greito jų įgyvendinimo ir dar greitesnio „paleidimo į gyvenimą“. Šiems trims žingsniams reikalingas itin didelis produktyvumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį tiek į smulkias detales, tiek į bendrą paveikslą. Kitaip – talentas matyti visus taškus, kuriuos, norint sėkmingo rezultato, galų gale reikia sujungti.

Būtent šie siekiami rezultatai suformavo startuoliams būdingus darbo principus, kuriuos dabar įsisavina ir ilgą laiką veikiančios kompanijos. Pavyzdžiui, „fail fast or fail forward“ („Susimauti greitai arba susimauti efektyviai“). Esminis to pavyzdys – produktų prototipų kūrimas. Reikia kurti ne pilnai veikiančius sprendimus, o tik jų bandomąsias versijas, kurios testuojamos su dalimi vartotojų. Būtent tokiu būdu gimė ir „Danske Bank“ investicijų produktas – „June.dk“.

„Susimauti efektyviai“ – nereiškia, kad reikia daug klysti. Tai principas nurodantis, kad suklydus reikia iš to pasimokyti ir judėti pirmyn. Pritaikius tokią mokymosi kultūrą galima vos per penkerius metus padaryti gyvybę gelbstinčių atradimų, kaip kad nutiko su genų žirklėmis. Sukurtos 2012 m., jau po kelerių metų genų žirklės (genų inžinerija) išgelbėjo pirmojo žmogaus gyvybę, o išradimą tobulinant, šios technologijos kaina šiandienai yra nukritusi net 99 proc.

Produktyvumo paieškose

Šiuolaikinis srauto teorijos (angl. flow theory) populiarintojas Stevenas Kotleris, kurio pranešimo teko klausyti, argumentuoja, kad dirbant kūrybinį ir strateginį darbą itin svarbu vadovautis idėja, kad kartais mažiau yra daugiau, tik svarbu, kad tas mažiau būtų efektyvus. Geriausias mano girdėtas palyginimas – miegas. Norint geriau išsimiegoti, nebūtinai reikia ilgiau miegoti arba anksčiau atsigulti. Svarbus ir asmeninis įdirbis: miegas be trikdžių, „teisingas“ nuėjimas miegoti (be mėlynų ekranų, be streso ar pan.), „teisingas“ atsikėlimas (ne itin garsus žadintuvas, pažadinantis bet kada, bet kuo natūraliau simuliuojantis natūralų pabudimą). Kaip mažos smulkmenos užtikrina gerą miegą, taip pat jos gali nulemti ir efektyvią dieną.

Tiesa, labai dažnai stresinėse situacijose tenka matyti žmones, kurie sėdi susitikimų kambaryje, aiškiai rodydami, kad jaučiasi nepatogiai, tuo pačiu jie priima ir neteisingus sprendimus. Labai retai tenka matyti pavyzdžių, kad žmonės susitikimo metu pasakytų „Žinote, manau, jog šiuo metu esame ne maksimaliai produktyvūs – gal eikime kartu į lauką pasivaikščioti ir pirmas penkias minutes ta tema nekalbėkime“.

Būtent todėl srityse, reikalaujančiose kūrybiškumo, jau kurį laiką yra populiarūs trumpi laisvalaikio praleidimo būdai – stalo tenisas, stalo futbolas, biliardas. Tokia veikla vos per 15-25 min. smegenys atpalaiduojamos ir paruošiamos nors ir trumpesniam, bet žymiai efektyvesniam darbui. Žinoma, tai netaikytina darbams, kurie yra monotoniški ir pasikartojantys. Tai taikoma darbams, kurie yra labiau susiję su problemų sprendimu, ypač, kai reikia ieškoti netradicinių išeičių.

Būtina išlikimo sąlyga – adaptacija

Kiti principai, kurių neatsisako ne tik startuoliai, bet ir senosios kompanijos – „Jeigu darbuotojams nesuteikiate vietos suklysti – nesuteikiate vietos ir rizikuoti“, „Įsitraukti į greitus eksperimentus“ – tampa neatsiejami nuo kūrybiškų problemų sprendimo, efektyvumo ir darbo kokybės. Šiandien technologijos tobulėja itin greitai, tad didžiosioms kompanijoms, norinčioms išlikti, būtina adaptuotis. Startuoliai – lankstesni, greitesni, prisitaikantys, todėl brandžioms kompanijoms į nugaras dažniau alsuoja ne kiti grandai, o greiti ir efektyvūs mažyliai. Jie konkuruoja ne iš karto su visu klientų ar paslaugų segmentu, o kiekvienas – su maža to dalimi. Todėl didžiosioms kompanijoms jau seniai laikas išmokti dirbti tokiame „startuoliškame“ modelyje.

Vienas ryškesnis verslo „meškos“ – kompanijos „Amazon“ – bandymas suderinti savo pardavimų srityje sukauptą patirtį su tradicine „startuoliška“ idėja – „Amazon Go“ parduotuvė. Pardavimų ir debesų kompiuterijos gigantė, įsitraukusi į eksperimentą, bando spręsti tokias problemas, kaip stovėjimas parduotuvės eilėje ir atsiskaitymas naudojant griaunančias (angl. – „disruptive“) inovacijas. Revoliucine tituluojama parduotuvės koncepcija remiasi išmaniųjų telefonų ir „Geofencing“ technologijomis, kurioms įsigalėjus mažmeninėje prekyboje iš esmės būtų pakeistas suvokimas apie apsipirkinėjimą.

Tikriausiai vienas pagrindinių principų, kurį siekia įgyvendinti bet kokia verslo organizacija – efektyvumas. Galime stebėti, kad, pavyzdžiui, startuolių darbo kultūra, nors ir apipinta stereotipais, tiesiogiai tarnauja vienai idėjai – efektyvumui. Jauno ir greito verslo kultūra yra neatsiejama nuo judriosios (ang. agile) mąstysenos – gebėjimo spręsti konkrečias problemas, o ne orientuotis į tai, kas ir kada turi priimti sprendimą (kaip dažnai pasitaiko brandžiose kompanijose). Taip pat – gebėjimas priimti visus pokyčius – technologinius, visuomenės ir ekonominius.