Meilės egzaminas

Paprasta moteris mylimojo akyse gali įžvelgti meilę, o oftalmologė – ir blogojo cholesterolio požymių... Ko gero, panašiai galima apibūdinti mūsų santykį su Baltijos jūra. Vieniems ji – maironiškai begalinė, plati, dovanojanti ramų užsimiršimą, kitiems – serganti, dėl milžiniškos taršos plastiku ir cheminėmis medžiagomis ateityje galinti sulaukti juodžiausio scenarijaus.

Tiesa, tolimos ateities nė nereikia – jau šiandien esame nuskynę visus antititulus. Pagal užterštumą mikroplastiku Baltija, jauniausia pasaulio jūra, pirmauja Europoje, pagal taršos lygį patenka į pirmąjį pasaulio penketuką, o kur dar laivų kapinynas dugne. Romantiškų vizijų apnikti povandeniniai archeologai gali joje naršyti vikingų laivų liekanų, tačiau, veikiau, aptiks metalinių skenduolių – povandeninį laivą ar tanklaivį.

Šiltėjantis jūros vanduo džiugina gal tik poilsiautojus, tačiau ir jie greitai sulauks bangų su pūvančių dumblių puta...

Klimato kaita šiai sekliai, negiliai, nesūriavandenei pasaulio jūrų mažylei išvis pragaištinga. Šiltėjantis vanduo džiugina gal tik poilsiautojus, tačiau ir jie greitai sulauks bangų su pūvančių dumblių puta...

Laimė, ne visi mano, kad Baltija savaime išsivalys, o mes ir toliau galėsime gyventi nekeisdami savo įpročių. Yra lietuvių, turinčių stiprų jūros geną ir aukštą aplinkosauginį sąmoningumą. Prezidento Valdo Adamkaus gamtosaugos premija apdovanotas Giedrius Bučas su komanda kitąmet leisis į unikalią ekspediciją „Išsaugokime Baltiją!“ – pėsčiomis apkeliaus jūros pakrantes. 8 tūkst. km ketinantys nužygiuoti ekspedicijos dalyviai bandys perduoti žinią šio regiono gyventojams: prisidėti prie švaresnio rytojaus galime kiekvienas ir jau dabar.

„Jūra prasideda čia“, – teigia ekspedicijos dalyviai. Ant paplūdimio smėlio, kurį prismaigstome nuorūkų ir prisėjame plastiko šiukšlių. Ir gyvendami už 200 km siunčiame jūrai „linkėjimus“ – teršalus iš savo namų. Apsimesti, kad didžiausią pavojų Baltijai kelia pramonė, nebepavyks. Biologai konstatuoja – ne mažiau grėsminga žmonių sukuriama asmeninė tarša. Taigi jūra prasideda čia, mūsų namuose. Čia laikome savo meilės jai egzaminą.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūrajūraekologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    5
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
Daugiau straipsnių