Kauniečiai, Ąžuolyną asfaltui kertantys

Kaip dabar Kaune įprasta, bet kokia netikėta mintis tapo proga susipliekti dviem oponentų grupėms. Vienoje pusėje – Kauną valdantis "Vieningas Kaunas". Kitoje – gamtos, senosios architektūros, gyvų medžių ir žalios žolės mylėtojai. Kažkur dar buvo ir dabartiniai sklypo savininkai, kuriems atsiranda galimybė už sklypą sulaukti solidžios piniginės kompensacijos.

Nepriklausydamas nė vienai iš suinteresuotų grupių (nesu nei "Vieningo Kauno" narys, nei sklypo savininkas, todėl į formalų biurokratinį sprendimą žiūriu kaip neabejingas miesto gyventojas, ir tai leidžia iškelti keletą aktualių klausimų bei nebūti prikaltam prie būsimo asfalto ar pririštam prie pjaunamo ąžuolo.

Būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Pirmas klausimas – kokią išties problemą Kaunas bando spręsti? Trūksta automobilių vietų rekonstruojamam stadionui? Problemų kelia dabartinė ūkinė veikla? Nėra kitų erdvių, kur investuoti ES pinigus?

Deja, bet į šiuos klausimus atsakymų kaip tik ir nėra. Jeigu skaitytume tarybos sprendimo lydinčiąją medžiagą, tai pamatytume, kad pagrindinis vis dėlto yra automobilių vietų poreikis. Taip tiesiog taisomos stadiono rekonstrukcijos klaidos, kai neskirta dėmesio deramai transporto infrastruktūros pertvarkai, fizinėms erdvėms konstruoti taip, kad bent kiek didesnių varžybų atveju problemų neturėtų ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai.

Antras klausimas – kam reikalingi 2 tūkst. automobilių vietų? Vydūno alėjos apylinkėse automobilių srautas vis intensyvesnis, vis sunkiau šioje miesto dalyje rasti laisvų vietų vakare, tačiau trūkumas tikrai neskaičiuojamas tokiu mastu. Tad būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Situacija: Ąžuolyno pašonėje atsiras 2 tūkst. vietų automobilių aikštelė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kai pripažinsim, kad miesto tarybos sprendimą lemia visavertės stadiono infrastruktūros poreikis, taps akivaizdu, kad pasirinkimų nėra labai daug. Šios erdvės Vydūno al. 4 yra vienas galimų sprendimų. Alternatyva – imtis dar sudėtingesnių sprendimų K.Petrausko ir Sporto gatvių erdvėje. Čia interesų kamuolys dar sudėtingesnis – reikėtų panaikinti bent kelias maitinimo įstaigas, pertvarkyti Sporto ir sveikatingumo centrą, spręsti kelių privačių objektų likimą.

Įdomesnis kompleksinis scenarijus – senokai aptarinėjamas Lietuvos sporto universiteto perkėlimas ir prijungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Buvusių pastatų vietoje atsivėrusi erdvė būtų didžiulė galimybė inovatyviai ir kompleksiškai pertvarkyti šią miesto dalį. Tačiau, suprantama, tai istorija iš mokslinės fantastikos, nes Lietuvos sporto universiteto jungimo klausimo nesugebėjo įveikti net visa praėjusio Seimo kadencija.

Trečias klausimas – jeigu automobilių vietų poreikis yra, jeigu jam patenkinti tai yra geriausia vieta, tada belieka įvertinti, ar dabartinis procesas užtikrina pakankamą skaidrumą ir miesto interesus?

Pakanka atsiversti savivaldybės tarybos lydinčiuosius dokumentus ir pamatyti 2 tūkst. vietų automobilių aikštelės schemą. Atsakymas akivaizdus ir kategoriškas – tokio asfalto blyno Ąžuolyno viduryje negali būti. Tačiau... dabartinis tarybos sprendimas priimtas nė vienam (!) tarybos nariui neprieštaravus, nepadarius jokios pastabos. Nors neformaliuose pokalbiuose ar socialiniuose tinkluose beveik visi balsavę už vieningai garantuoja, kad schema – nesusipratimas ir neturės jokios įtakos.

Tad šįkart tenka viltis, kad tarybos narių pažadai netaps tolesnių biurokratinių sprendimų pagrindu. Ir kad po metų ar poros Ąžuolyno viduryje turėsime ne asfalto gėdą, o modernų ir gamtą bei miestiečių poreikius sujungiantį sprendimą. Žinoma, lygiai taip pat galiu ir klysti – miestas gali pradėti dar vieną amžiaus statybą, kuri kam nors vis netiks ir niekaip nebus baigiama.