Karštas telefonas

Nors ir tvanas

Vandentiekio avarinė tarnyba mūsų mieste sutvarkyta neaiškiai. Galima buvo amerikietišką filmą sukurti, kaip spalio 31 d. nuo 14 val. kelias valandas šaukiausi pagalbos.

Dirbu parduotuvėje Turgaus aikštėje. Yra tik šaltas vanduo.

Dieną trūko vamzdis, ėmė purkšti vandenį. Pirmą kartą ištiko tokia stresinė situacija, nežinau, ko griebtis. Skambinau į palaimintąją šalies informacinę tarnybą ir prašau, kad man kuo skubiau pasakytų avarinės tarnybos Klaipėdoje numerį.

O ragelyje tik rafinuotas mandagumas ir lėtai tempiama guma, kurią avarinę tarnybą aš mieliau rinkčiausi. O parduotuvė jau pilna vandens.

Pagaliau išstenėjo man „Skaidrolos“ numerį. Drebančiais iš nekantrumo pirštais renku jį. O atsiliepęs balsas nustemba, kad nekantrauju – juk ne naktis – diena. Ir niekur jų žmonės neskubėsią, nes dieną tokias avarijas likviduoja namų valdos, kurios eksploatuoja pastatą.

Tikra tiesa – šiuo namu rūpinasi valdos. Parodė gerą širdį, kad davė valdos telefono numerį.

O ten niekas neatsako. Vėl blaškausi, vėl drįstu trukdyti „Skaidrolą“. Man ramiai primena, kad dabar pietų pertrauka, todėl niekas ir nekelia ragelio. O vanduo jau ežerais liejasi į visas puses. Iš geros širdies, ne iš pareigos darbuotoja davė konkretaus santechniko, dirbančio namų valdoje, mobiliojo telefono numerį.

Aš jau kiaurai šlapia, vanduo toliau okupuoja vis naujus ir naujus plotus.

Vėl telefono skambučiu braunuosi į avarinę tarnybą – nieko nelaimėjau.

Niekas neatvažiavo – nors paskęsk, numirk, užgriūk. Gal tik gaisrinė ir greitoji mieste dirba puikiai. Bet juk nekviesi gaisrinės vandeniui užsukti.

Padėjo tik tikri vyrai, dirbantys kaimynystėje, bare. Išlaužė duris, užsuko vandenį. Namas liko be vandens, nes kita diena – šventinė. Trečią dieną tikri vyrai ir avarijos židinį likvidavo. Pakako nupirkti tinkamą detalę.

Ačiū jiems. Tegu jiems viskas puikiai sekasi.

Dabar pasvarstykime visi: ką reikia organizuoti kitaip, kad tokių ekstremalių situacijų, kaip mūsų parduotuvėje nebūtų, kad mieste vis dėlto būtų galima skubiai išsikviesti vandentiekio avarinę tarnybą be pietų pertraukos, be „kito kvartalo“ ir be ilgo gaišimo. Niekas neketino nesumokėti. Tačiau ir pinigai tampa bejėgiai.

Laima

Kalta Airija

Gyvename Baltijos pr. 25. Šąlame! Santechnikai negali nuorinti sistemos, nes negali įeiti į butą – šeimininkai išvykę į Airiją.

Ir niekas nieko negali padaryti.

Valstybei privalėtų rūpėti ir tokia situacija. Seniai būtina priimti įstatymą, leidžiantį kad ir išlaužti duris, paskui įdėti naują spyną ir raktus palikti policijos seife. Juk galima ką nors sugalvoti.

Nejaugi sargdinti ištisas šąlančias šeimas – ne nusikaltimas?

Aldona

Parengė
Janina ZVONKUVIENĖ