Išlaisvinti Baltijos jūros vėją

Danija pirmąjį vėjo elektrinių parką ne tik Baltijos jūroje, bet ir visame pasaulyje, pasistatė dar 1991 m., kai Lietuva tik vadavosi iš sovietų priespaudos. Ši šalis ir šiandien yra elektros gamybos iš jūrinio vėjo lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimties Baltijos jūroje veikiančių vėjo elektrinių parkų. Kitą pusę dalijasi Švedija, Vokietija ir Suomija.

Tačiau artimiausiais metais Baltijos jūroje planuojami pokyčiai apie vėjo elektrines paskatins kalbėti ne tik šių šalių, bet ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos gyventojus, kadangi visos aštuonios Baltiją supančios valstybės rengia ambicingus jūrinio vėjo energetikos planus, kurie reikšmingai prisidės ne tik prie mūsų regiono, bet ir visos Europos energetinės nepriklausomybės bei žaliųjų tikslų.

Šiuo metu Baltijos jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia siekia tik kiek daugiau nei 3 gigavatai (GW), tačiau tikrasis jūros potencialas yra nepalyginamai didesnis, nes gana seklūs jos vandenys yra ypač palankūs vėjo jėgainių statyboms. Skaičiuojama, kad bendra Baltijos jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia galėtų siekti 93 GW – didesniu potencialu Europoje pasižymi tik gerokai didesnė Šiaurės jūra.

„Ignitis renewables“ nuotr.

Iki maksimalaus Baltijos vėjo įdarbinimo dar laukia ilgas kelias, tačiau aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pernai pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad 2030 m. Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukeltas energetikos kainų šokas Europoje daugumą valstybių privertė susitelkti į energetinę nepriklausomybę, o toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.

Lietuvai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, tačiau bendrame paveiksle ji tikrai nėra nereikšminga. Pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) atlikti Baltijos jūrinio vėjo tyrimai atskleidė, kad ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jei Lietuva jį pilnai išnaudotų, iš esmės tai viršytų visą mūsų šalies elektros energijos poreikį ir leistų Lietuvai elektros energiją ne tik eksportuoti, bet ir investuoti į ateities energetikos projektus, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą. 

„Ignitis renewables“ nuotr.

Apie 2030 m. veikti pradėsiančio pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ galia sieks 700 megavatus (MW), jis per metus pagamins apie 3 TWh žaliosios elektros energijos – ketvirtadalį to, ką šiandien suvartoja šalies gyventojai ir verslas.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas dar labiau priartins Lietuvą prie tikslo visą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, be to, reikia įvertinti, kokį postūmį šis projektas, atnešiantis milijardines investicijas ir kursiantis aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, suteiks visai šalies ekonomikai. Teigiama įtaka statybų ir transporto sektoriams, Klaipėdos jūrų uosto plėtra, elektrinių parko vystytojo parama vietos bendruomenių projektams – šalutinis, bet ne mažiau reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros efektas.

Lietuvos pasiryžimas kartu su kitomis regiono valstybėmis plėtoti jūrinio vėjo energetikos projektus išlaisvins Baltijos jūros potencialą ir atvers tokias energetikos sektoriaus galybes, apie kokias šiandien galbūt net nesusimąstome, nes kol kas nežinome, kad jos egzistuoja.

Tačiau netrukus sužinosime. Iš pradžių tai, ką jau tris dešimtmečius žino danai, o paskui ir tai, kokia energetikos ateitis laukia visos Europos.