Gėjų eitynės: reklama ar teisė?

Liepos 27-ąją numatomos seksualinių mažumų eitynės Vilniuje visuomenę padalijo į dvi dalis. Ir nors dar neaišku, ar homoseksualams bus leista žygiuoti Gedimino prospektu, nes dėl eitynių vietos vis dar vyksta teisminiai ginčai, žmonės abejoja, ar tokios eisenos apskritai nereikėtų uždrausti.

Eitynių organizatoriai dievagojasi, kad jie tik nori tokių pačių teisių, kaip ir kitos socialinės grupės, o jų priešininkai atkerta, jog iškrypimo nėra reikalo demonstruoti. Ar reikia leisti rengti seksualinių mažumų eitynes?

Už

Vladimiras Simonko, Lietuvos gėjų lygos vadovas:

– Savaime suprantama, kad aš pasisakau už eitynes. Pirmiausia dėl to, kad jos vyksta ne kasmet, o tik kas trejus metus ir tai yra tarptautinis įsipareigojimas mūsų partneriams Latvijoje ir Estijoje. Mes, kaip socialinė grupė, taip pat norime būti matomi ir tikrai turime tokią teisę.

Esame vienintelė socialinė grupė, kuriai dar nebuvo suteikta galimybė pražygiuoti Gedimino prospektu, o manyčiau, kad tikrai turime tokią pačią teisę į saviraišką, kaip, pavyzdžiui, socialdemokratai ar policijos pareigūnai. Mes tikrai neprašome išskirtinių teisių.

Kam reikalingos eitynės? Tokį klausimą tuomet reikėtų užduoti ir kitoms visuomenės grupėms. Eitynių idėja egzistuoja nuo praėjusio šimtmečio. Amerikoje susivienijo moterys ir žygiavo, kad išsireikalautų tokių pačių teisių kaip ir vyrai. Eisena tam tikrai socialinei grupei leidžia išreikšti savo idėjas, skleisti savo žinias. Eitynės mums reikalingos, nes mūsų, Lietuvos gėjų lygos bendruomenė, pastaruoju metu jaučia spaudimą iš tam tikrų politikų, kurie leidžia sau inicijuoti pakankamai nemažai homofobiškų įstatymų.

Be to, neseniai atliktas tyrimas parodė, jog seksualinių mažumų atstovai Lietuvoje jaučiasi blogiausiai tarp visų ES šalių. Tai reiškia, jog problema yra, bet Vilniaus valdžia, Vyriausybė, Seimas iš esmės pabrėžtinai ignoruoja mūsų orientacijos žmonių lūkesčius, nors esame piliečiai, rinkėjai, norime integruotis į visuomenę. Mes norime pasinaudoti savo pilietine teise surengti eitynes ir pasakyti, kad mums priklauso tokios pačios teisės, kaip ir visoms kitoms socialinėms grupėms. Mes norime būti matomi, nes Vilnius priklauso ir mums.
 

Prieš

Julius Panka, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos lyderis:

– Net klausti nereikia, nes ir taip aišku, jog mes esame prieš seksualinių mažumų eitynes. Mūsų nuomone, homoseksualumas yra iškrypimas, kuris prieštarauja tradicinėms, per tūkstantmečius nusistovėjusioms vertybėms. Toks sutrikimas buvo visais laikais – ir antikos, ir viduramžiais. Jis ir gamtoje pasitaiko.

Tačiau tuo didžiuotis, tai eksponuoti, reklamuoti, propaguoti, mano nuomone, yra labai žema, kenkia jaunajai kartai. Tokios gėjų eitynės, įtariu, yra reikalingos tik dėl pinigų. Tai verslas, kurį finansuoja dideli fondai. Pasižiūrėkite, kaip gyvena visi tie seksualinių mažumų aktyvistai. Juos drąsiai galima vadinti pasiturinčiais žmonėmis, tačiau niekada neteko girdėti, kad jie turėtų sukūrę verslą, kurtų pridėtinę vertę. Vadinasi, juos finansuoja pakankamai dosnūs fondai, o aktyvistams prieš juos reikia atsiskaityti, ką nuveikė.

Eitynės ir yra viena tokių veiklų ir ypač todėl, jog visuomenėje sukelia didelį sujudimą. Žvelgiant plačiau, galima įžvelgti, kad tos eitynės yra ir vartojimo kultūros dalis. Tradicinių vertybių, nusistovėjusių normų naikinimas padeda kurti kokybiškai naują visuomenę. Žmogų, kuris neturės nei lyties, nei tautybės, bus daug lengviau kontroliuoti ir įtraukti į vartojimo kultūrą. Mane net erzina kalbos, jog eitynės reikalingos, nes seksualinių mažumų atstovai Lietuvoje jaučiasi skriaudžiami.

Tai juk nesąmonė, nes mes tikrai nesame nei homofobai, nei kažkokie diskriminuotojai. Anaiptol, juk į Seimą yra išrinktas savo netradicinės lytinės orientacijos neslepiantis politikas. Tai tik įrodo, jog Lietuvoje nėra jokio reikalo žygiuoti už seksualinę lygybę.