- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Mirusių didžių asmenybių suolelis anapusybėje ką tik sulaukė dar vieno šviesuolio – žemišką kelionę baigė avangardinio meno grandas Jonas Mekas. Viešoji erdvė netruko patvinkti nuo užuojautų artimiesiems ir tautai, J.Meko kūrybos vertinimų, socialiniai tinklai – prisiminimų apie patirtis, išgyventas asmeniškai susitikus su išėjusiuoju. Tačiau kaip ir kaskart, kai viešai apraudame dar vieno didžio žmogaus netektį, mūsų balse girdėti ne tik savotiška atgaila dėl to, kad per menkai vertinome, per retai klAusėme, neatidžiai klaUsėme, bet ir nerimas: išeinančių šviesuolių vieta keistai lieka tuščia.
Žinoma, šalia mūsų gausu ir vis atsiranda ryškių asmenybių. Puikių menininkų, kurie, net jei dėl objektyvių priežasčių nebeatranda tokios stiprios alternatyvos, kokią kūrė J.Mekas, praturtina pasaulio meno lobyną puikiais kūriniais. Fantastiškų teatro režisierių, turinčių potencialo garsinti Lietuvos vardą ne menkiau nei Eimuntas Nekrošius. Minties galiūnų, tikrai užaugsiančių iki Leonido Donskio iškeltos kartelės. Galbūt net mokytoją pranoksiančių Virgilijaus Noreikos mokinių. Tačiau kaip kalbame apie išskirtinius Z kartos vaikus, turime kalbėti ir apie visiškai kitokias nei anksčiau didžias asmenybes. Jos kuria, ieško naujų kelių ir vizijų, jų energija ir darbingumas – neišmatuojamas. Tačiau talentingieji mūsų amžininkai neturi to, kas XX a. subrendusias didžias asmenybes pavertė šviesuoliais, – drąsos gyventi be formulių. Būtent tai – gebėjimas būti laisvam ir visiškai atviram, buvo ir J.Meko gyvenimo paslaptis.
Talentingieji mūsų amžininkai neturi to, kas XX a. subrendusias didžias asmenybes pavertė šviesuoliais, – drąsos gyventi be formulių.
Asmenybe, kuri būtų svarbi ir studentams, ir pusamžiams intelektualams, kuri norėtų duoti, ne vien imti, šiandien taptų tik tas, kas yra laisvas nuo vadybos primetamo gyvenimo scenarijaus. Kas mėgsta dialogą, ne monologą. Kas noriai bendrauja su gimnazistais, mažiausią tiražą turinčiu provincijos laikraščiu ir milijonieriais mecenatais. Kas visada šiek tiek abejoja, bet niekada nebijo. Kam nacionalinės premijos, scenos kryžiai ir valstybės apdovanojimai yra įpareigojimas, o ne priemonė padidinti savo įkainius. Kas kalba tada, kai to reikia mums, o ne krentantiems reitingams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Willkommen in Litauen7Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
