Dar nelinksmesni dalykai

Kita vertus, valstybės kontroliuojamos medijos šneka apie „mėginimus valstybę destabilizuoti“ ar netgi „bandymą surengti pučą“.

Bet net jeigu šitokie teiginiai perdėti, vienas dalykas neabejotinas: praėjęs penktadienis Varšuvoje yra pažymėjimas, liudijantis J. Kaczynskio ir jo anachronistinio, autoritarinio politikos stiliaus skurdą“, – darė išvadą Bartoszas Dudekas svetainėse „Deutsche Welle“ ir „Deutschlandfunk“. 

Būta ir tokių nuomonių, jog Lenkijoje žmonės per mažai protestuoja prieš savo valdžią. Tokią kritiką išsakė komentaras Pietų Vokietijos dienraštyje „Süddeutsche“.

Tačiau šitokiai nuomonei paprieštaravo kitas lenkų publicistas, Adamas Krzeminskis, kalbėdamasis su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“. Anot jo, Lenkijoje iš tiesų pradeda formuotis naujas „sąjūdis“.

Vis dėlto šaliai negresia joks „pilietinis karas“, kaip tvirtinama Rusijoje televizijoje. Situacijos Lenkijoje negalima lyginti ir su padėtimi Ukrainoje 2014-aisiasis.

„Čia ne Maidanas“, – teigė A. Krzeminskis. Tačiau reiškiasi „nauja protestų kultūra, išvedanti tūkstančius žmonių į gatves daugelyje miestų“.

„Jau prieš metus Lenkiją valdantieji nacionalkonservatoriai, – rašoma svetainėje „Deutschlandfunk“, – yra be kita ko priėmę teisėtvarkos ir visuomeninių žiniasklaidos priemonių reformas. Prieš jas protestuoja opozicija ir piliečių sąjūdis. Jie prikiša vyriausybei, kad ši pažeidinėja konstituciją“.

Pasak A. Krzeminskio, partija „Teisė ir teisingumas“ „tyčiojasi iš parlamento procedūrų“. Svarbūs įstatymo projektai priimami be debatų, opozicijai paneigiama teisė pasisakyti.

Valdančioji partija ir opozicija gyvena tarsi „lygiagrečiuose pasauliuose“, tarp kurių, rodos, nebeįmanomas joks susikalbėjimas, – teigė Vokietijos radijui lenkų žurnalistas A. Krzeminskis.

Vienos dienraštis „Standard“ kritikavo „dešiniųjų nacionalistų vyriausybės basndymus“ labiau kontroliuoti „iš Seimo išeinančią informaciją“ ir į jo posėdžius įsileisti „ne visas, bet tik rinktines informavimo priemones, dargi ribojant garso ir vaizdo įrašus“.

Tačiau laikraštis taip pat įspėjo „ir demonstrantus nenuvertinti simbolinės Parlamento svarbos“ ir kvietė juos suprasti, jog „iš išorės blokuoti išėjimus iš Seimo nieko doro neduoda, tik pasiunčia ne tą žinią“.

Dar aštriau valdžios atžvilgiu pasisakė Budapešto dienraštis „Nepszava“: „valdančiosios Lenkijoje partijos ketinimai gerai žinomi: norima pašalinti nepriklausomas institucijas ir žiniasklaidą. Bet ne tik Varšuvoje, o ir Budapešte.

O po D. Trumpo pergalės Amerikoje Viktoras Orbanas ir jo bendraminčiai jaučiasi pateisinti ir patvirtinti. Jie tikisi, kad dabar galės viską iš Briuselio išpešti. Jų pasaulio tvarkos supratimą formuoja ne santūrumas, o atkaklių  smūgių politika ir bet kokio diplomatinio meistriškumo trūkumas“, – rašė Vengrijos sostinės laikraštis.

Estijos sostinės dienraštis „Eesti Päevaleht“ rašė, kad „čia, kaip ir kitur, galioja posakis: „galia žmogų gadina, o absoliuti galia jį sugadina absoliučiai“. Ir Lenkija ne kažkur kitoje pasaulio pusėje, o čia pat Rytų Europoje, ir tai viena iš vadovaujančių NATO šalių.

Protestų priešais Varšuvos Seimą atveju klausimas sukosi ne dėl užsienio politikos,  bet dėl naujo spaudos įstatymo. Vis dėlto absoliuti galia yra šliaužianti liga, kuri nesustoja ties tokių vidaus klausimų“, – įspėjo Talino laikraštis.

Anot Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „tautai pasiųsta žinia buvo tokia: valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ pasunkina žurnalistams kelią į Seimą. Tai sukėlė didelę politinę krizę. Po Kalėdų ši tema vėl atsidurs darbotvarkėje – ir galbūt ves prie dar didesnių problemų.

Užtat dabar visi turėtų atsitraukti – vyriausybė kaip ir opozicija“, – rekomendavo Lenkijos sostinės laikraštis.

Jau ir anksčiau cituotas žurnalistas A. Krzeminskis taip pat tikėjosi, kad „Teisė ir teisingumas“ ko gero „atsitrauks“. Ši partija jau praeityje parodė, „kad ją įmanoma teigiamai paveikti“. Jos viduje jau kažkas gurgia. Tik nereikia tikėtis paankstintų rinkimų.

„Pati opozicija pasiruošusi ilgam, ilgam žygiui“, – teigė lenkų žurnalistas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.