Blunkančių ribų iššūkiai

Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi atskirai. Šnipai veikė slapta. Naujienos buvo naujienos, o faktai buvo faktai.

Dabar visa tai liko tik prisiminimuose, o pasaulis atrodo išblukęs visais atžvilgiais. Komunizmas išnyko beveik visur. Vietoj jo turime įvairių rūšių kapitalizmą: valstybinį, autoritarinį, „senų bičiulių“, „visuotinės gerovės“; jie visi turi skirtingą kiekį politinio pliuralizmo. Nebeskelbiami beveik jokie karai: Maskva ir Kijevas vis dar palaiko diplomatinius ryšius, nors Rytų Ukrainoje vyksta karas. Atsiskyrėliškas Pchenjano režimas kibernetiniais ginklais apgaudinėja Bangladešo bankus ir trikdo Holivudo kino kompanijų darbą.

Kalbant apie vadovavimą pasauliui, technologijų kompanijos mūsų dienomis yra svarbesnės nei dauguma vyriausybių. Šnipai begėdiškai veikia beveik be jokios priedangos, naudojasi įtaka ir skleidžia propagandą. Bet kas, turintis prieigą prie interneto, gali būti žurnalistas, leidėjas ar propagandistas.

Visi šie dalykai kelia didelių problemų mūsų saugumui. Tačiau šis ribų blukimas nėra visiškai naujas. Šaltasis karas neturėjo konkrečios pradžios ir pabaigos, kaip kad prisimename. Vakarų stovykloje klestėjo siaubingos diktatūros, o vadinamasis komunistinis blokas buvo retorinė priemonė, o ne realybė. Jugoslavija, Albanija, Kinija ir Rumunija buvo tarp šalių, kurios tiek savo vidaus, tiek užsienio politikoje siekė kitokių tikslų.

Pramoniniame pasaulyje praktikos oficialiai skelbti karą nebesilaikoma jau kelis dešimtmečius. Paskutinis toks, atrodo, buvo Čado ir Pietų Sudano karas 2005-aisiais, o iki jo dar buvo 1977-ųjų Somalio ir Etiopijos karas.

Dezinformacija, propaganda ir šališka arba nerūpestinga bei tendencinga žurnalistika – irgi jokia naujiena.

Yra tik du iš tikrųjų nauji dalykai. Pirmas – politinis technologijų poveikis. Internetas suteikė galimybę plačiai ir anonimiškai skleisti medžiagą, kuri atrodo kaip naujienos, bet iš tiesų nėra naujienos. Tai yra naudinga apsukriems ir nesąžiningiems priešams. Šiuolaikinis gyvenimas neatsparus atakoms prieš duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą – pavyzdžiui, trikdant kompiuterių ir tinklų, valdančių mūsų gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, veiklą.

Antras – balansas tarp pinigų ir politikos pakrypo turtuolių naudai. Rusija yra gryna plutokratija: žmonės, kurie valdo šalį, taip pat yra jos savininkai. Tačiau ir kitos valstybės turi panašių problemų. Nerimą kelia milijardierių demonstruojama įtaka JAV politikoje, kur Kongreso respublikonai įnirtingai bando savanaudiškai apkarpyti mokesčius, o demokratai nelinkę įvesti didesnių mokesčių ir egalitarinės politikos (visuotinės sveikatos apsaugos, pigesnio išsilavinimo), kuri turbūt patiktų jų rinkėjams, bet ne turtingiems partijos rėmėjams.

Godumo ir technologinių pokyčių kombinacija yra viena pagrindinių Rusijai besipriešinančių Vakarų šalių silpnybių. Kremliaus pinigai veikia mūsų sprendimų priėmimo mechanizmą pačioje jo viršūnėje. Kremliaus propaganda, daugiausiai skatinanti nepasitikėjimą ir susiskaldymą, o ne atvirai stumianti Rusijos interesus.

Nesame bejėgiai. Galime išvalyti savo finansinę sistemą, reikalauti įmonių savininkų viešųjų registrų ir įkalinti nedorus bankininkus, teisininkus ir buhalterius, leidžiančius klestėti pinigų plovimui.

Galime pakeisti mokesčių sistemą, kad turtingi žmonės negalėtų jų išvengti; pavyzdžiui, rinkti mokesčius už valdomą žemę, nuomojamus būstus ir išmetamas šiltnamio efektą skatinančias dujas. Tai būtų gerokai veiksmingiau nei mėginti apmokestinti pelną, dažnai ištirpstantį kažkur užsienyje. Europos Komisija privertė paklusti „Microsoft“ ir „Gazprom“; ji taip pat gali pažaboti „Facebook“ ir „Google“.

Daug sunkiau bus susidoroti su technologijų problemomis. Net jei nedelsdami pradėsime tuo rūpintis, dėl savo blogų įpročių ir pasirinkimų atsiliekame jau 20 metų; susidursime ir su didėjančiu pokyčių tempu. Prognozuojamoje ateityje veikėjai, užsiimantys informaciniu karu, šnipinėjimu ir trikdantys darbą, išlaikys taktinį pranašumą prieš savo priešininkus. Šiuo atveju sprendimas būtų atgrasymas – sena, bet naudinga sąvoka, kurią mūsų dienomis reikia skubiai modernizuoti.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    2
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    10
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių