- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas iš praeitą savaitę suimtų teisėjų prieš porą metų uždraudė teisėsaugai daryti kratas pas teisėjus, kol Seimas ar prezidentas nepanaikino jų neliečiamybės.
Tokį išaiškinimą teisėjas paskelbė nepaisant to, kad kitas teismas prieš tai neskundžiama (sic!) nutartimi buvo pasisakęs priešingai – kad parlamentinė neliečiamybės panaikinimo procedūra prilygtų išankstiniam įspėjimui apie būsimą kratą.
Praėjus porai dienų po šio ir dar septynių teisėjų sulaikymo, Teisėjų tarybos vadovas Algimantas Valantinas pasiskundė: „Visi drąsūs reikšti savo nuomonę, tačiau konstruktyvios diskusijos pasigendama“.
Jis pripažino, kad sistemoje gali būti „silpnų vietų“, bet jų neįvardijo. Tokia reakcija – nepakankama. Teismų vadovai turi kalbėti ir veikti konkrečiau.
Pirma, negalima apsimesti, kad viskas tvarkoje, jei trijų teisėjų kolegijose du teisėjai į bylą dažniausiai visiškai nesigilina. Galima spėti, kad būtent apie tokias bylas STT agentai šiomis dienomis apklausinėjo dešimtis suimtų teisėjų kolegų.
Tokia reakcija – nepakankama. Teismų vadovai turi kalbėti ir veikti konkrečiau.
Antra, būtina imtis skubių priemonių, kad automatinio bylų paskirstymo nebebūtų galima apeiti.
Trečia, reikia neužmerkti akių į keistus sutapimus teismų sprendimuose, jei juose kartojasi tie patys žmonės. Sprendimų analizė nereiškia kišimosi į jų priėmimą.
Ketvirta, teismų vadovai turi pradėti naudotis savo galiomis, kad kontroliuotų interesų konfliktus, ar tai būtų medžioklės būreliai, ar bendri baliai.
Penkta, bylos kontekste klausimus reikia kelti ir STT, prokuratūrai bei policijai – reikia išsamesnių paaiškinimų dėl suėmimų pagrįstumo, surakintų suimtųjų konvojavimo prieš filmavimo kameras ir advokatų imuniteto ribų.
Patys teismų vadovai atsakingi, kad šiais klausimais vyktų konstruktyvi diskusija. Kitaip pastarųjų metų pastangos didinti pasitikėjimą gali nueiti perniek, vėl ims dominuoti kalbos apie senosios teisėjų gvardijos „sugėrovų klubus“, užsiimančius korupcija, kuri jų žargonu vadinta „individualiu teisingumu“.
Sąžiningi teisėjai, kurių yra absoliuti dauguma, nusipelnė gerokai daugiau.
Teisėjai yra išaiškinę, kad juos nuo valdžios ir verslo įtakos turi apsaugoti atlyginimai. Teismų elitas turi progą pripažinti, kad vien platus imunitetas ir padorios algos neužtikrina teisėjų atsparumo.
Jei teismai nesiims tvarkytis patys, jų imsis kitos valdžios šakos, ir būtent tada teismų nepriklausomumui gali iškilti tikra grėsmė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivertės nuospaudos5
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas17
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...