Apie garuojančius pinigus ir gyvsidabrį

Tikiu, kad paviešinti faktai apie Vilniaus miesto įmonių veiklą šokiravo ne tik mane, bet daugelį sostinės gyventojų. Savo akiplėšiškumu ypač nustebino bendrovė "Avarija", esą kilogramais rinkusi gyvsidabrį vilniečių namuose ir už tai iš savivaldybės gavusi 260 tūkst. litų.

Atskleidęs "Avarijos" vykdomus prirašymus, leidusius stulbinama padidinti neva surenkamo gyvsidabrio kiekį, sostinės meras Vilius Navickas palietė tik vieną istorijos pusę. Labai tikėtina, kad šios bendrovės direktorius Viačeslavas Ždanovičius į savo kišenę žėrėsi ne tik valdiškus, bet ir gyventojų pinigus.

Kas gali paneigti, kad, be savivaldybės sumokėtų kelių šimtų tūkstančių litų, "Avarija" už tuos pačius darbus gavo pajamų ir iš pačių gyventojų? Apie pramonines avarijas, dėl kurių būtų tekę kreiptis į toksiškų medžiagų surinkėjus, praėjusiais metais neteko girdėti. Todėl peršasi išvada, kad "Avarija" gyvsidabrį rinko iš vilniečių, kurie su šia medžiaga susiduria sukūlę medicininius termometrus.

Vienas didelis vaistinių tinklas skelbė, kad per mėnesį Vilniuje parduodama apie 500 termometrų. Iš vieno termometro įmanoma surinkti vos apie 5 g gyvsidabrio. Jei visus per mėnesį parduodamus termometrus sudaužytume, gautume 2,5 kg gyvsidabrio. Arba – 30 kg per metus. Nors matematika paprasta, V.Ždanovičius skelbia, kad jo įstaiga per metus surinko 190 kg šios pavojingos medžiagos. Nieko sau – per metus atliko šešerių metų darbą!

"Avariją" būtų galima apdovanoti už stachanovietišką uolumą, jei skaičių neatitikimas nebūtų akivaizdus. Tiesa, akivaizdu, kad lengvų pajamų srautas jau išseko, ir V.Ždanovičiui teks gerokai pasukti galvą, kur atrasti naujas gyvsidabrio kasyklas. Juk nuo praėjusių metų vidurio termometrai su gyvsidabriu nepardavinėjami, nes pripažinti nesaugiais – būtų keista, jei gyventojai ir toliau juos tokiais kiekiais daužytų.

Įtarimų kelia ir to neva surinkto gyvsidabrio likimas. Surinktas gyvsidabris, kaip nurodo meras V.Navickas, turėtų atsidurti įmonėje "Toksika". Tačiau jo ten nėra. Matyt, "Toksika" nesutiko pasirašyti neegzistuojančio metalo priėmimo dokumentų...

Kur dar ieškoti galų? Visų pirma kyla mintis apie V.Ždanovičiaus šeimą ir draugus. Teko girdėti, kad direktoriaus šeimai priklauso atliekų tvarkymu besiverčianti įmonė "Švarus kiemas". Gal "gyvsidabris" nugulė būtent ten? O gal jau ir išgaruoti spėjo?