Prie vienų labiausiai internete diskutuojamų ir komentuojamų temų galima drąsiai priskirti naujienas apie orą, taip pat apie ilguosius savaitgalius ir šventinių dienų skaičių.

Taip pat ir apie sezoninį laikrodžių rodyklių persukimą. Ši tema kažkodėl nuolat Lietuvoje sulaukia neregėto populiarumo, neregėto iečių laužymo. Kone kiekvienas nori pasakyti savo nuomonę – ar būtinai reikia kiekvieną pavasarį laikrodžius sukti valanda į priekį, o kiekvieną rudenį viena valanda atgal.

Gal ši tema ir paprastų žmonių noras pasireikšti šiuo klausimu, susijusiu su kiekvienu be išimties gyventoju, nebūtų vertas atskiro komentaro ar atskiros nuomonių skilties, jeigu ne Seimo įsikišimas į „laikrodžių reikalą“. Beveik prieš metus, pagauti „visuomenės nepasitenkinimo pareiškimų“ dėl laikrodžių rodyklių persukimo į priekį pavasarį, tautos išrinktieji netgi skyrė nemažai laiko iš esmės tuščioms diskusijoms ir netgi priėmė atskirą nutarimą tuo klausimu. Buvo kreiptasi į Vyriausybę ir raginta priversti visą Europą atsisakyti tos jau ne vieną dešimtmetį gyvuojančios sezoninio laiko tradicijos.

Vyriausybė atsargiai patikrino ES reakciją ir, kaip ir reikėjo tikėtis, sulaukė tik pašaipių intonacijų. Europa taip ir nesuprato, ko ta Lietuva čia nori, ko ji spurda. Niekam Senajame žemyne nekilo tokia neracionali mintis atsisakyti dalyko, kuris, kad ir kaip būtų vertinamas, padeda sutaupyti šviesaus paros laiko. Tik lietuviai kažkodėl nerimauja. Lyg būtų maža problemų tiek visoje Europoje, tiek ir pačioje Lietuvoje. „Ieškokit, kuo biudžeto skylę užkišti, o ne apie laikrodžius čia diskusijas aistrinkit“, – pasakė Briuselis.

Žodžiu, Lietuvos Vyriausybė suprato, kad niekam ES neįdomūs pasiūlymai svarstyti, ar reikia kasmet pusmečiui įvesti vasaros laiką. Todėl prie šio klausimo neketinama sugrįžti dar tikrai ne vienus metus.

Lietuvai irgi būtų pravartu netrukdyti savo ir visos Europos Bendrijos laiko diskusijomis apie laiką. Nes tai neracionalu. Jau seniai patikrinta ir įrodyta, kad žmonės patiria visai nedaug nepatogumų dėl kasmečio rodyklių persukimo.

Ir būtent dėl jo žiemą šviesus rytas prasideda ne 10 ar net 11 val. Lietuvos laiku, bet 9, vasarą rytas prasideda ne nenormaliu laiku – 3 ar 4 val., bet žmoniškesniu – ne anksčiau kaip 5 val. Visa tai prisideda prie protingesnio šviesaus paros laiko išnaudojimo. Vadinasi, ir prie visų žmonių gerovės.

Bet galima lažintis, kad Lietuvoje iracionalios diskusijos dėl rodyklių persukimo menamo nereikalingumo tęsis dar tikrai labai ilgai. Ir atsinaujins jos kasmet pavasarį, kovo pabaigoje, kai rodykles reikės pasukti valanda į priekį. Nes tai traktuojama kaip „valandos atėmimas“ iš paprastos liaudies. Todėl ir piktinasi visi, kas netingi. Rudenį, kai rodyklės persukamos į priešingą pusę, beveik niekas neprotestuoja. Nes visiems patinka gauti vieną „papildomą“ valandą.

Tad ir šiemet, jau po mėnesio, kai priartės vasaros laiko įvedimas, Lietuvoje vėl suaktyvės diskutuotojai, kad to daryti esą visiškai nereikia.

Jų nepaveiks nei argumentai apie šviesaus paros laiko išnaudojimą, nei tai, kad žiemos rytais keltis ir pradėti dirbti reikia su šviesa, o ne tamsumoj, pusiau pramerktom, apsnūdusiom akim.

Tokie iracionalių ir dirbtinių diskusijų dalyviai tikrai nenorės nė girdėti apie kitų šalių patirtį šiuo klausimu. Štai pernai Ukraina buvo pasirengusi atsisakyti laikrodžių rodyklių persukimo, bet įsiklausė į specialistų perspėjimus ir atsisakė šios idėjos. Rusija, kuri tai vis dėlto padarė, dabar jau vėl visu smarkumu diskutuoja, ar pasielgė teisingai. Atrodo, kad ir rusai anksčiau ar vėliau sugrįš prie sezoninio laiko kaitaliojimo.

Nes taip elgtis tiesiog protingiau...