„Avarija“ apie nelaimės mastą spręs iš intuicijos

Pagrindinėje Vilniaus avarinėje tarnyboje „Avarija“ pirmadienį nedirbo nė viena dispečerė. Į gyventojų skambučius nuo šiol atsakinės meistrai.

Išklausinės ir spręs, ar važiuoti

Surinkus trumpąjį tarnybos numerį 1355, autoatsakiklyje įrašytas moteriškas balsas pranešė, kad visi operatoriai užimti. Paprašius palaukti, telefono ragelyje pasigirdo muzikinis fonas. Po maždaug pusės minutės atsiliepė vyras: „Avarija“, Andriuškevičius klauso.“

Paklaustas, ar atvyktų į pagalbą, vyriškis ėmė kamantinėti, kas atsitiko. Detalių klausimų neišvengs nė vienas nelaimės ištiktas ir į „Avariją“ paskambinęs miestietis. Pagal atsakymus bus susidaromas įspūdis apie nelaimės mastą, o tada sprendžiama, į kurį objektą važiuoti pirmiausia.

„Skubėsime ten, kur įvykis baisiausias. Spręsime pagal savo intuiciją, žmonių intonaciją. Turime patirties, galime atskirti, kur rimta bėda, o kur labiau išgąstis“, - aiškino laikinai bendrovės „Avarija“ direktoriaus pareigas einantis Česlovas Šeža. 

Jovalas, o ne tarnyba

Iki sekmadienio „Avarijoje“ pamainomis dirbo 8 dispečerės – po dvi vienoje pamainoje. „Juk suprantate, reikia ir į tualetą nueiti, o kas, jei būtent tuo metu skambintų žmogus“, - svarstė Č.Šeža.

Pirmadienį dispečerių darbą atlieka 4 meistrai – jie priima skambinančiųjų paraiškas ir perduoda vyriausiajam pamainos meistrui. Šis jau sprendžia, kur vykti ir kokius specialistus siųsti.

Pasirinkimas nedidelis. Be to, kad atleido visas dispečeres, iš buvusių 12-os, iki šešių sumažėjo ir budinčių brigadų skaičius. Teliko 4 santechnikų ekipažai ir po vieną elektrikų ir suvirintojų. Kiekviename ekipaže dirba po du žmones.

„Sakau atvirai, kol kas pas mus jovalas – dar patys nepripratome prie situacijos“, - prisipažino Č.Šeža. Jis apgailestavo, kad „Avarija“, kaip pirmąją pagalbą teikianti tarnyba, netenka prasmės. 

„Labai dėl to išgyvename. Anksčiau kartu su darbininkais važiuodavo ir meistras, kuris prižiūrėdavo darbus. Dabar jis turės atsakinėti į gyventojų skambučius ir darbus kontroliuos telefonu - teirausis gyventojų, ar liko patenkinti darbų kokybe“, - aiškino Č.Šeža.

Kokybė prastėja, kainos auga

Tarnybos darbuotojus žeidžia gyventojų priekaištai, kad jie per lėtai reaguoja, neskuba į iškvietimus. „Suprantame, kad tiems, kurie skambina, kiekviena sekundė atrodo kaip amžinybė. Tačiau prašome supratimo: jei anksčiau galėdavome vienu metu išsiųsti kelias brigadas į skirtingas miesto vietas šalinti gedimų, tai dabar turėsime rinktis, kam padėti pirmiausia. Santechnikų dar turime 4 ekipažus, bet elektrikų ir suvirintojų – tik po vieną. Vadinasi, jie į objektus važiuos rotacijos principu – iš vieno darbo į kitą“, - pasakojo Č.Šeža.

Nors „Avarijos“ paslaugų kokybė iš esmės prastėja, darbų kainos gali gerokai pabrangti - tarnybos iškvietimas vidutiniškai esą gali kainuoti ne 70, o 140 litų.

„Mes pašaliname gedimus, o pinigus paskui turime išsiieškoti, nes žmonėms kažkodėl atrodo, kad mūsų paslaugos nemokamos“, - sakė laikinasis „Avarijos“ direktorius.

Darbuotojams bendrovė skolinga apie 2,7 mln. litų algų, dar 730 tūkst. litų reikia išeitinėms kompensacijoms atleistiems darbuotojams išmokėti.

Į finansinę duobę savivaldybės įmonė „Avarija“ pateko po to, kai šių metų miesto biudžete tarnybai išlaikyti numatyta rekordiškai mažai lėšų.