Pastebima, jog JAV vis daugiau nugarą ar galūnes susižalojusių gyvūnų nėra užmigdomi.

Šioje šalyje net įsikūrė speciali „neįgalių gyvūnų“ prieglauda, kurioje daugiausia – gyvūnų su ratukais, taip pat kurčių, aklų, įgimtų ligų turinčių bei neurotiškų ar nenuspėjamo elgesio gyvūnų.

Neseniai gyvūnų mylėtojus apskriejo žinia, jog Didžiojoje Britanijoje buldogui buvo pritaikytas unikalus bioninis protezas. Teigiama, jog šuns savininkas nepagailėjo 10 000 svarų sterlingų (daugiau nei 38 tūkstančių litų) medicinos stebuklui, kurio technologija ateityje galbūt bus plačiau pritaikyta neįgaliems žmonėms.

Ar tokia tendencija atkeliauja ir į Lietuvą? Kokį sprendimą dažniausiai priima šeimininkai, sužinoję, jog jų šuo ar katė turi specialių poreikių?

Didžioji dauguma GRYNAS.lt kalbintų veterinarijos gydytojų teigė tokių procedūrų niekuomet nedarę.

Nuo rimtų iki juokingų priežasčių

Veterinarijos klinikos Vilniuje gydytojas Jakovas Šengaut išdėstė, jog dažniausiai protezuojamos galūnės, dantys bei patinų lytiniai organai (sėklidės). Nors užsienio svetainėse skelbta, jog tokia operacija reikalinga tam, kad sterilizuotas gyvūnas nejaustų diskomforto, gydytojas teigė, jog tokių operacijų priežastis - visai kita.

„Sėklidžių implantai dedami tam, kad šuns šeimininkai galėtų apgaudinėti aplinkinius, - tiesiai šviesiai rėžia J. Šengaut. - Lietuvoje tai nėra daroma. Implantus stato šunims, kuriems nenusileidžia viena sėklidė. Ir tada parodose bando apgauti teisėjus, nes tai laikoma veislės „broku“. Mes tokių dalykų nedarome.“

Veterinaras svarstė, jog svaičiodami apie diskomfortą žmonės bando savo mentalitetą pritaikyti gyvūnui. Iš tiesų jam yra visiškai nusispjaut, kaip atrodo jo sėklidės po kastracijos – teigė gydytojas.
„Žmonės bando aiškinti šuns elgesį iš savo pozicijos: „Štai, jis liūdnas, jam turbūt gėda“. Na, gal kartais tai ir tiesa, tačiau tikrai nesusiję su sėklidėmis. Lygiai taip pat kalės neišgyvena, kad niekada neturėjo šuniukų ir joks „stogas“ joms nevažiuoja. Tai yra tam tikros fiziologinės šuns būsenos“, - įsitikinęs veterinarijos gydytojas.

Šunų ir žmonių dantų protezų kaina vienoda

Veterinarui kartą yra tekę pabūti „stomatologu“. Deja, dantų protezavimo procedūra trokštų rezultatų nedavė.

„Vienam šuniui dėjau kandžio protezą, nes jis buvo labai didelis čempionas ir nusilaužė tą dantį grauždamas ar akmenį, ar narvą. To labai norėjo jo šeimininkai. Mes į tai žiūrėjome skeptiškai, nes gyvybiškai to nereikėjo, - pasakoja veterinarijos gydytojas. - Padarėme tą procedūrą ir po mėnesio jis vėl tą dantį nusilaužė. Kainos? Galiu pasakyti tik tiek – kainuoja ne mažiau, nei žmonių dantų protezavimas. Tuo atveju šeimininkams kainavo 1500 litų ir jei tai būtų buvęs viso danties implantas – būtų kainavę ženkliai brangiau.“

Taip pat veterinarijos gydytojas teigia, jog praradę galūnę dauguma gyvūnų sėkmingai vaikšto ant trijų kojų – todėl protezavimas nėra reikalingas ar populiarus mūsų šalyje.

„Amputacija gali būti dėl traumų, onkologinių susirgimų. Daugelis šunų puikiai gyvena su trimis galūnėmis. Turėjome vos kelis atvejus, kai pėda buvo suniokota ir protezas ar specialus įtvaras būtų pravertęs. Tačiau šitie dalykai yra labai brangūs. O kad juos pritaikytum, reikia daug mokytis. Manau, kad paruošti specialistą, kuris visa tai gerai išmanytų, kainuotų apie 15 – 20 tūkstančių, čia dar be pačių protezų įsigijimo. Todėl nematome poreikio tai daryti, nes per metus kreiptųsi gal vieno šuns savininkas, kuris galėtų mokėti tokias sumas. Tiesiog tokiu atveju nukreiptume šeimininką į užsienį“, - dėstė Jakovas Šengaut.

Veterinarijos gydytojas neslėpė, jog kai reikia amputuoti augintiniui galūnę, šeimininkai sprendžia – amputuoti ar apskritai užmigdyti. Tokių atveju, gydytojo teigimu, pasitaiko keli į metus.

Brangios ir išradingos išeitys

Dar viena implantų rūšis – dirbtiniai klubo, alkūnės ar kelio sąnariai.

„Esame paruošę specialistę, kuri galės keisti kelio sąnarį. Tokios operacijos – reikalingos, bet norinčių ir galinčių sau leisti... - veterinaras padarė reikšmingą pauzę, duodamas suprasti, jog triženklę sumą nelaimėliams keturkojams gelbėti skiria retas šeimininkas. - Įsigijome instrumentus, bet aš su siaubu galvoju, kas bus. Operacija kainuotų apie 7000 – 8000, o alkūnės – dar daugiau – gal 10 000 litų. Nežinau, kas už tai mokės, nes, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra medicininis draudimas ir gyvūnams, todėl jie tokias operacijas ir daro.“

Jakovas Šengaut atskleidė, jog vieną – du kartus per metus žmonės domisi ir galimybe gyvūnui pritaisyti ratukus. 2 psl. >>