Menas turi galią sustabdyti momentą

Kauno paveikslu galerijoje birželio 6 d., 17 val. atidaroma Kęstučio Grigaliūno paroda „Regėjimo vienalaikiškumas". Tai tapybos darbų ciklas, pradėtas Strasbūre 2005 m. ir vadintas „Skrydžiu". Parodoje - 144 štampukai ir keturios spalvos (juoda, mėlyna, žalia ir raudona), suteikiantys žiūrovui galimybę susikurti iš pateikiamų įvairiausių vaizdinių ir tekstų sau norimą informacinį pavidalą. Tai labai artimai susiję su jaunimo taip mėgstamais gatvės menais: graffiti, stick art.

Ne pirmą kartą Kęstučio Grigaliūno rankose menas virsta žaidimu. Jis atrenka, iškerpa ir perkelia į naują erdvę, iškarpas dėlioja, didina, jungia, lengva ranka keisdamas ne tik kompoziciją, bet ir prasmių lauką.

„Akimirką pamatyti vaikų, moterų veidai, užlieti šviesos ir šilumos, kitą akimirką jau grimzta užmarštin, juos keičia kiti veidai, kitos istorijos... Viskas įvyksta tik kartą, viskas unikalu. Niekas mumis neprasideda ir niekas mumis nesibaigia... Menas turi galią sustabdyti tą trumpą momentą, sukelti jausmus, transformuoti. Tu gali pasiekti pasaulį per daiktą, per knygą, per tapybos darbą, per skulptūrą... Bendraujant su pasauliu ne visada būtinas asmeninis dalyvavimas. Esi ir kartu tavęs nėra, yra kūrinys ir per jį sujungi savo būtį su kitų būtimis", - taip savo kūrybą apibūdina pats menininkas.

Į drobę perkelti išdidinti bei „perregimi" rastriniai figūriniai atvaizdai, paimti iš žurnalų ar laikraščių, apima lengvas, neįpareigojančio turinio temas - laisvalaikį, sportą, lenktynes, kiną, vaikystę, reklamą, keliones ir pan. „Tačiau koliažas, fragmentiški motyvai, skirtingos tų pačių motyvų kombinacijos ar labai prieštaringų motyvų jungtis, lėta, bet užtikrinta vaizdų grūstis, pasvira perspektyva, vaizde iškirpta skylė ar ant viršaus užtepta spalvos dėmė, nuvarvėję dažai arba kietas, bet judrus potėpis pakraščiuose - visa tai rodo netikrumą, erzelį, abejonę, neigimą, ironiją. Taip išryškėja laikinumo nuojauta, prasmės, gelmės, tikrumo paieška ir kiek nostalgiškas noras vėl patirti neabejotiną gyvenimo skonį", - teigia menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.

Kęstučio Grigaliūno tapybos darbai iš pirmo žvilgsnio lengvai sugretinami su XX a. 6-ojo dešimtmečio poparto kūriniais --dideli formatai, spalvų dekoratyvumas, porėtas išdidintų rastrinių atvaizdų paviršius, iš visuomenės informavimo priemonių skolinti įvaizdžiai ir efektai bei sąlytis su vartotojiškumu. Kita vertus, K. Grigaliūno meną skiria visai kitas kontekstas, kitos intensijos ir kiti uždaviniai. Menininko darbai neturi griežtai apibrėžtų laiko ir vietos nuorodų. Čia nėra nei kapitalistinio nei socialistinio pasaulio ženklų, kurie būtų griežtai iškeliami ar kritikuojami.

Pirmoji paroda „Skrydis-I" 2006 m. surengta Strasbūro dailininkų dirbtuvėse „Bastion". Antroji „Skrydis-II" buvo eksponuojama galerijoje „Vartai" Vilniuje 2006 m. Trečioji - „Skrydis-III" - galerijoje „Art Academy" Dresdene, Vokietijoje.

Šią parodą papildo „Žaidimų stalas", pirmą kartą pristatytas 2006 m. Vilniaus šiuolaikinio meno centro organizuotoje parodoje „101,3 KM".

Paroda veiks iki liepos 6 d.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių