Sostinėje paminėtos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties metinės

Penktadienį sostinėje, aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, vyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-ųjų metinių minėjimo ceremonija.

Aikštėje rikiuotėn stojo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariai su Lietuvos Respublikos, Lietuvos kariuomenės ir partizanų kovų apygardų vėliavomis.

Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, generolo duktė, Seimo narė, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Arūnas Bubnys, Atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visuomenė.

„Aš didžiuojuosi, kad šiandien Lietuvoje Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas jau yra paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nors tai tik maža moralinės skolos dalelė, kurią šiuolaikinė Lietuva gali atiduoti šiam dvasios galiūnui. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, partizanų vadas ant aukuro už Tėvynės laisvę paaukojo viską - šeimą, asmeninę laimę ir gyvybę. J.Žemaitis nepalūžo po beveik metus trukusio suėmimo ir tardymo. Jis buvo pasiruošęs ginti savo pasiryžimą iki galo, nors ir žinojo, koks likimas jo laukia,“ - ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

„J. Žemaičio ir tūkstančių žuvusių pokario metais partizanų gyvenimo ir kovos pavyzdys tepadeda mums pamatyti savo pareigos Tėvynei prasmingumą ir pajusti sielos kilnumo džiaugsmą,“ - baigdama kalbą sakė R. Juknevičienė.

Ceremonijos dalyviai pagerbė generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimą tylos minute, po kurios nuaidėjo trijų šūvių - „Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, „1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams“ ir „Partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui“ - salvė.

Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, o vėliau - paskutinės generolo kalėjimo Lietuvoje vietoje - buvusioje KGB kalėjimo kameroje Genocido aukų muziejuje, Vilniuje. 

***

Jono Žemaičio, slapyvardis Vytautas, pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas - 1949 m. Jonas Žemaitis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis (LLKS). Jonas Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku (pagal 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaraciją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas).

1949 m. Jonui Žemaičiui suteiktas partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kol, jį gulintį paralyžuotą bunkeryje Jurbarko rajone apsvaigino ir gyvą suėmė čekistai. 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme Jonas Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime.

2009 m. kovą Lietuvos Seimas priėmė deklaraciją, kuria LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės inicijuotoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 m. lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Kovo 13 d. minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, jo atminimui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje buvo atidengtas bareljefas.