Lietus per Jonines nuplauna blogas emocijas

Lietingos Joninės nereiškia nieko blogo. Atvirkščiai - šią naktį vanduo labai svarbus. Sušlapusiems šventėje krivis Jonas Trinkūnas pataria tuo tik džiaugtis.

"Lietus nuplaus pyktį, lūdesį, blogas emocijas ir paliks tik džiaugsmą", - lyg užkeikimą Joninių naktį sostinėje Verkių rūmų parke kartojo senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ nariai. Šiame parke trumpiausią metų naktį kasmet atsimenamos senosios lietuvių tradicijos, atiduodama duoklė šimtmečius skaičiuojantiems papročiams.

Žmonių šiemet susirinko palyginti nedaug - visą dieną nenurimęs lietus visgi privertė daugelį likti namuose. Tačiau tie, kurie atėjo, pasirūpinę skėčiais ar neperšlampamais lietpalčiais, nepritūko gerų emocijų.

Įžengusiųjų pro gėlėmis papuoštus parko vartus laukė ant laužo verdama žolelių arbata, šalia merginos pynė ir pardavinėjo vainikus. Apie aštuntą valandą vakaro visiems dar kartą simboliškai žengiant per vartus ir dainuojant senovinę dainą šventė oficialiai prasidėjo.

Vadovaujant folkloro kolektyvams žmonės kartu šoko ir dainavo ratelius, merginos, mesdamos vainikėlius ant kupolės bandė išsiburti, kada ištekės. Vėliau šventė persikėlė prie aukuro, kur simboliškai buvo pagerbti senieji lietuvių dievai Gabija, Žemyna ir Perkūnas.

Saulei nusileidus merginos į upę plaukti paleido vainikėlius, buvo uždegtas Joninių laužas, ištvermingiausieji liko ieškoti paparčio žiedo ir pasitikti patekančią saulę.

"Joninės būdavo švenčiamos net tarybiniais laikais, bet tai buvo toks alaus pagėrimas, koncertai. Dabar mes čia atgaivinome senovinę šventę, pasistengėme, kad būtų išlaikyti  seniausi papročiai, nes šita šventė turi labai daug gilių prasmių", - aiškino  senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

"Pirmiausia, šitas gamtos laikas yra pats svarbiausias. Kai prasideda nuo Kalėdų  gamtos budimas, saulė kyla vis aukščiau ir birželio tokiu laiku ji aukščiausiai kabo. Šiandien jos nematome, bet visa augalija, žolelės klesti, kvepia gražiausiai būtent dabar. Po to saulė pradeda leistis žemyn, dienos trumpėja, jau važiuosime į rudenį. Tokioje gamtinėje aplinkoje kaip Lietuva mes labai jaučiame tą gamtos pakilimą", - šios šventės svarbą mūsų šaliai aiškino krivis.

Tiems, kas nori visus metus būti sveiki, J.Trinkūnas patarė naktį išsimaudyti upėje ar ežere - tuomet visas kūnas pajus tikrą atgimimą ir visus metus jaus stebuklingos nakties magiją. "Ryte šiaip reikia rasoje maudytis. Bet dabar iš dangaus visiems pakrapijo, vandens visi gavo - labai gerai", - šypsojosi jis.

Viena iš gražiausių ir prasmingiausių legendų kriviui - apie paparčio žiedą. "Nuo senovės yra pasakojama daugybė legendų, kad tą naktį pražysta paparčio žiedas, bet labai retai kam pavyksta jį pamatyti. Kas jį suranda ar netyčia pamato, staiga įgauna sugebėjimą matyti, ko niekas nemato, įvyksta pažinimo stebuklas. Prasmė tokia, kad pasaulį pažinti labai sunku, tai labai reta dovana, visai kaip ir pats paparčio žiedas", - aiškino J.Trinkūnas.