Kauno poilsiavietės virsta šiukšlynais

Kauno marių regioninio parko direkcija skambina pavojaus varpais – į poilsiavietes prie marių atvykstantys kauniečiai palieka tiek šiukšlių, kad teritorija greit gali priminti sąvartyną.

Direkcijos tvarkdariams darbo ypač padaugėja po ilgųjų savaitgalių, kai į poilsiavietes atvyksta daugiau žmonių. Apie baudas, gresiančias šiukšlintojams ir kitiems pažeidėjams, bei planus įrengti naujų stovyklaviečių kalbame su Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiuoju inspektoriumi Silvijumi Klenausku.

– Atšilus orams vis daugiau kauniečių važiuoja pailsėti prie vandens. Kokia situacija poilsiavietėse aplink Kauną?

– Situacija tragiška, o didžiausia problema yra vis didėjantis teritorijos užterštumas. Susidaro įspūdis, kad žmonės poilsiavietėse po iškylos palieka visas šiukšles. Dažniausiai teritoriją randame nusėtą šiukšlių. Būna ir tvarkingų poilsiautojų, kurie surenka šiukšles, sudeda į krūvą, bet dažniausiai neišveža. Jeigu poilsiavietė yra kur nors prie sodų bendrijos teritorijos, tai ir sodininkai pradeda nešti savo šiukšles į tą kalną. Taip poilsiavietėse atsiranda nedidelių sąvartynų.

– Ką darote, kad tai pakeistų?

– Bendraujame, kalbame su žmonėmis. Rengiame specialius reidus, važiuojame tikrinti teritorijų. Prašome ne tik susitvarkyti, bet ir išsivežti atliekas. Kai kuriais atvejais skiriame baudas.

– Ar didelę teritoriją prižiūrite?

– Šiuo metu Kauno marių regioniniame parke yra apie 20 poilsiaviečių. Visos jos įrengtos atsižvelgus į kauniečių poreikius. Regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, o vandens telkinys atsirado 1959 m. pabaigoje, pastačius hidroelektrinę. Per kelias dešimtis metų susiformavo tam tikros erdvės, kuriose mėgo lankytis žmonės. Jose Dubravos urėdija ir įrengė poilsiavietes. Tiesa, kai kurias esame įkūrę patys, norėdami, kad vieta būtų lankoma.

– Gal turite planų įrengti naujų poilsiaviečių?

– Mūsų manymu, poilsiaviečių dabar pakanka, trūksta tik rekreacinės infrastruktūros, automobilių stovėjimo aikštelių. Poilsio vietų taip pat užtenka. Planuojame rekonstruoti Kadagių slėnį, nutiesti naują taką. Svarstome galimybę įrengti naujų stovyklaviečių, kuriose žmonės galėtų statyti palapines, atvažiuoti kelioniniu transportu, nes poilsiavietėse tokia veikla draudžiama. Bet pirmiausia norime sutvarkyti įrengtas teritorijas. Sulaukėme pasiūlymų įrengti kempingą Arlaviškių rekreacinėje zonoje. Žemės savininkai liepos viduryje turėtų priimti sprendimą.

– Gal tokiems objektams bandysite pritraukti ES fondų lėšų?

– Tai būtų naudinga, bet kol kas rimtai apie jokius projektus nediskutavome.

– Kokios infrastruktūros poilsiavietėse trūksta?

– Visose poilsiavietėse yra stalai, suolai, bet norėtume įrengti ir automobilių stovėjimo aikšteles, apsauginius barjerus, daugiau pavėsinių ir stoginių.

– Kada labiausiai šiukšlinama?

– Atšilus orams, sužaliavus medžiams prasideda pirmoji invazija į gamtą, bet daugiausia šiukšlinama birželį, kai jaunimas, išlaikęs egzaminus, važiuoja į gamtą švęsti. Visais metų laikais teršia žvejai mėgėjai. Tai yra baisi problema. Kur tik apsilankė žvejys – ten iškart šiukšlynas. Mėto nuorūkas bet kur, palieka butelius, žūklės reikmenų pakuotes. Ir žiemą, ir vasarą esame priversti rinkti jų paliktas šiukšles. Todėl sučiupę tokius pažeidėjus baudžiame be pasigailėjimo. Pastebėjome, kad poilsiautojų sumažėja liepą, sužydėjus marioms. Lieka tik žvejai mėgėjai – didžiausi teršėjai. Rugsėjį žmonių prie marių vėl padaugėja.

– Kiek žmonių tvarko pakrantes ir visas poilsiavietes? Ar netrūksta darbo rankų?

– Tvarko mūsų meistras ir du darbininkai, kuriuos paskyrė Darbo birža. Jie šauniai tvarkosi: važinėja po teritoriją, šienauja, taiso sulaužytą įrangą, medinius nurodomuosius ženklus. Kartais ir aš važiuoju jiems padėti, organizuojame kraštovaizdžio, krūmų valymus.

– Ar saugios mūsų poilsiavietės? Kokie žmonės dažniausiai jose leidžia laiką?

– Kontingentas ne ypač geras. Turėjome didelę problemą Grabuciškių poilsiavietėje Kaišiadorių rajone – ten savavališkai apsistojo romų šeimyna. Pagal parko lankymo taisykles, statyti palapinių poilsiavietėje negalima, o jie ne tik laikinus namus įsirengė, bet ir ėmė kūrenti laužus gražiai sutvarkytose pievelėse. Teko man važiuoti išprašyti jų iš teritorijos, bet žmonės dėjosi manęs nesuprantantys, nes yra ne lietuviai. Apskritai daugiausia problemų kelia alkoholis. Jo padauginę žmonės, ypač paaugliai, tampa labai agresyvūs, pradeda niokoti poilsiaviečių inventorių.

Kauno marių regioninio parko direkcija skambina pavojaus varpais – į poilsiavietes prie marių atvykstantys kauniečiai palieka tiek šiukšlių, kad teritorija greit gali priminti sąvartyną.

Direkcijos tvarkdariams darbo ypač padaugėja po ilgųjų savaitgalių, kai į poilsiavietes atvyksta daugiau žmonių. Apie baudas, gresiančias šiukšlintojams ir kitiems pažeidėjams, bei planus įrengti naujų stovyklaviečių kalbame su Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiuoju inspektoriumi Silvijumi Klenausku.

– Atšilus orams vis daugiau kauniečių važiuoja pailsėti prie vandens. Kokia situacija poilsiavietėse aplink Kauną?

– Situacija tragiška, o didžiausia problema yra vis didėjantis teritorijos užterštumas. Susidaro įspūdis, kad žmonės poilsiavietėse po iškylos palieka visas šiukšles. Dažniausiai teritoriją randame nusėtą šiukšlių. Būna ir tvarkingų poilsiautojų, kurie surenka šiukšles, sudeda į krūvą, bet dažniausiai neišveža. Jeigu poilsiavietė yra kur nors prie sodų bendrijos teritorijos, tai ir sodininkai pradeda nešti savo šiukšles į tą kalną. Taip poilsiavietėse atsiranda nedidelių sąvartynų.

– Ką darote, kad tai pakeistų?

– Bendraujame, kalbame su žmonėmis. Rengiame specialius reidus, važiuojame tikrinti teritorijų. Prašome ne tik susitvarkyti, bet ir išsivežti atliekas. Kai kuriais atvejais skiriame baudas.

– Ar didelę teritoriją prižiūrite?

– Šiuo metu Kauno marių regioniniame parke yra apie 20 poilsiaviečių. Visos jos įrengtos atsižvelgus į kauniečių poreikius. Regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, o vandens telkinys atsirado 1959 m. pabaigoje, pastačius hidroelektrinę. Per kelias dešimtis metų susiformavo tam tikros erdvės, kuriose mėgo lankytis žmonės. Jose Dubravos urėdija ir įrengė poilsiavietes. Tiesa, kai kurias esame įkūrę patys, norėdami, kad vieta būtų lankoma.

– Gal turite planų įrengti naujų poilsiaviečių?

– Mūsų manymu, poilsiaviečių dabar pakanka, trūksta tik rekreacinės infrastruktūros, automobilių stovėjimo aikštelių. Poilsio vietų taip pat užtenka. Planuojame rekonstruoti Kadagių slėnį, nutiesti naują taką. Svarstome galimybę įrengti naujų stovyklaviečių, kuriose žmonės galėtų statyti palapines, atvažiuoti kelioniniu transportu, nes poilsiavietėse tokia veikla draudžiama. Bet pirmiausia norime sutvarkyti įrengtas teritorijas. Sulaukėme pasiūlymų įrengti kempingą Arlaviškių rekreacinėje zonoje. Žemės savininkai liepos viduryje turėtų priimti sprendimą.

– Gal tokiems objektams bandysite pritraukti ES fondų lėšų?

– Tai būtų naudinga, bet kol kas rimtai apie jokius projektus nediskutavome.

– Kokios infrastruktūros poilsiavietėse trūksta?

– Visose poilsiavietėse yra stalai, suolai, bet norėtume įrengti ir automobilių stovėjimo aikšteles, apsauginius barjerus, daugiau pavėsinių ir stoginių.

– Kada labiausiai šiukšlinama?

– Atšilus orams, sužaliavus medžiams prasideda pirmoji invazija į gamtą, bet daugiausia šiukšlinama birželį, kai jaunimas, išlaikęs egzaminus, važiuoja į gamtą švęsti. Visais metų laikais teršia žvejai mėgėjai. Tai yra baisi problema. Kur tik apsilankė žvejys – ten iškart šiukšlynas. Mėto nuorūkas bet kur, palieka butelius, žūklės reikmenų pakuotes. Ir žiemą, ir vasarą esame priversti rinkti jų paliktas šiukšles. Todėl sučiupę tokius pažeidėjus baudžiame be pasigailėjimo. Pastebėjome, kad poilsiautojų sumažėja liepą, sužydėjus marioms. Lieka tik žvejai mėgėjai – didžiausi teršėjai. Rugsėjį žmonių prie marių vėl padaugėja.

– Kiek žmonių tvarko pakrantes ir visas poilsiavietes? Ar netrūksta darbo rankų?

– Tvarko mūsų meistras ir du darbininkai, kuriuos paskyrė Darbo birža. Jie šauniai tvarkosi: važinėja po teritoriją, šienauja, taiso sulaužytą įrangą, medinius nurodomuosius ženklus. Kartais ir aš važiuoju jiems padėti, organizuojame kraštovaizdžio, krūmų valymus.

– Ar saugios mūsų poilsiavietės? Kokie žmonės dažniausiai jose leidžia laiką?

– Kontingentas ne ypač geras. Turėjome didelę problemą Grabuciškių poilsiavietėje Kaišiadorių rajone – ten savavališkai apsistojo romų šeimyna. Pagal parko lankymo taisykles, statyti palapinių poilsiavietėje negalima, o jie ne tik laikinus namus įsirengė, bet ir ėmė kūrenti laužus gražiai sutvarkytose pievelėse. Teko man važiuoti išprašyti jų iš teritorijos, bet žmonės dėjosi manęs nesuprantantys, nes yra ne lietuviai. Apskritai daugiausia problemų kelia alkoholis. Jo padauginę žmonės, ypač paaugliai, tampa labai agresyvūs, pradeda niokoti poilsiaviečių inventorių.

Baudos pažeidėjams

Anot S.Klenausko, už laužavietės įrengimą ant žolinės paklotės bauda sudaro nuo 50 iki 100 litų. Už poilsiavimą ne vietoje, palapinių statymą saugomoje teritorijoje – 50–150 litų. Pastačius autotransporto priemonę vandens telkinio apsauginėje juostoje (25 m atstumu) gali tekti pakloti nuo 100 iki 500 litų. Nedera važinėti miško paklote, už tokį veiksmą skiriama 25–100 litų bauda. Už šiukšlinimą saugomoje teritorijoje pažeidėjams skiriamos 200–2000 litų baudos.
Baudos pažeidėjams

Anot S.Klenausko, už laužavietės įrengimą ant žolinės paklotės bauda sudaro nuo 50 iki 100 litų. Už poilsiavimą ne vietoje, palapinių statymą saugomoje teritorijoje – 50–150 litų. Pastačius autotransporto priemonę vandens telkinio apsauginėje juostoje (25 m atstumu) gali tekti pakloti nuo 100 iki 500 litų. Nedera važinėti miško paklote, už tokį veiksmą skiriama 25–100 litų bauda. Už šiukšlinimą saugomoje teritorijoje pažeidėjams skiriamos 200–2000 litų baudos.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių