Didingas baroko palikimas dūla be šeimininkų

Vienintelio brandžiojo baroko palikimo - Sapiegų rūmų - valstybė nusprendė neprivatizuoti, tačiau taip ir neišbraukė iš privatizuotinų objektų sąrašo. Rūmų kaimynystėje įsikūrusios institucijos tikisi, kad radus naują šeimininką pagerės ir jų situacija.

„Šiandieninės Lietuvos paveldosaugos sistemos būklės iliustracija yra dabartinė Sapiegų rūmų būklė. Regresas, o ne progresas“,– taip šio kultūros paminklo lemtį įvardina Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Lietuvoje jau tryliktus metus minias traukia „Europos paveldo dienos“. Kiekvienos jų savitos, teminės. Paveldosaugininkų balsai vis dažniau girdimi šių dienų statybų procesų ir besikeičiančios Lietuvos, ypač Vilniaus, kontekste.

Sostinės senamiestyje restauruojamos bažnyčios, šalia Katedros po metų duris turėtų atverti Valdovų rūmai. Garsių menininkų palikimo nestokoja ir kitos Vilniaus vietos, kurios dar vis laukia problemų sprendimų. Tai LDK didikų ir bajorų rūmai bei dvarai, kuriuos būtina išsaugoti.

Vienintelis, bet užmirštas

Sapiegų rūmai – vienos didingiausių LDK šeimų palikimas. Vienintelis brandžiojo baroko rūmų su istoriniu parku, Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir Trinitorių vienuolynu ansamblis yra išlaikęs pagrindinius teritorijos kontūrus ir svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus. XVIII a. rūmai ir parkas garsėjo kaip LDK valstybinio ir visuomeninio gyvenimo centras.

Dabartinę būklę Sapiegų rūmai įgavo jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Anksčiau čia būta ir ligoninės, ir karo mokyklos, ir kareivinių. Kareiviams pasitraukus, Sapiegų rūmai patikėjimo teise buvo perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, taip siekiant juos išlaikyti valstybės rankose. Tačiau didikų rezidencija taip ir nesulaukė reikiamų investicijų galimai knygų saugyklai.

Pastato išorė neprimena saugomos vertybės – durys ir langai užkalti ir paženklinti į vidų draudžiančiais patekti ženklais.

Kultūros paveldo vertybe pripažinti rūmai kaip „administracinis pastatas su sandėliais be likutinės vertės“ 2005 metais patikėjimo teise perduoti valstybės įmonei Valstybės turto fondas (VTF). Buvo minčių objektą leisti privatizuoti privatiems asmenims, siekiant, kad šeimininkai patys įsigytą turtą autentiškai restauruotų. 

Vitas Karčiauskas pasakojo, kad Vilniaus savivaldybė bandė įtakoti sprendimus dėl leidimo privatizuoti rūmus. „Įsivaizduokit, parduoti tokį turtą! Sapiegų rūmų vertė, manau, yra kelis kartus didesnė nei dabar statomų Valdovų rūmų“. Pašnekovas įvardino vienintelį sprendimų priėmėją. „Įtakoti savivaldybė negali praktiškai niekaip, nes tai yra valstybės turtas. Visą laiką toje sistemos dirbau, tai kaltę prisiimu ir sau, tačiau tik iš dalies, nes negalėjau nieko įtakoti. Sprendimus priimti gali tik Kultūros paveldo departamentas (KPD)“.

Neišbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo

Sapiegų rūmų nutarta neparduoti, tačiau ir šiandien kultūros vertybė likusi VTF žinioje. VTF Projektų valdymo departamento Rinkodaros ir planavimo skyriaus viršininkė Aida Savičiūnienė susiklosčiusią situaciją komentavo taip: „Apspęsta, kad Sapiegų rūmai turi būti palikti valstybės reikmėms. Kontrolinis pravažiavimas į privatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas dar 2004 m., administracinis pastatas – 2000-aisiais. Nors valstybė jų nesiruošia perleisti privatiems asmenims, abu objektai vis dar nėra išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo“.

„Kas galėtų būti šio objekto valdytoju šiandien dar nėra nuspręsta“, – aiškino KPD Programų rengimo ir atestavimo skyriaus vedėja Bronislova Raupėnienė.

2006 m. nutarime „Dėl Sapiegų rūmų ir parko ansamblio išsaugojimo“ buvo apsispręsta restauruotuose Sapiegų rūmuose įkurdinti instituciją, vykdančią turizmo informacijos sklaidą ir kultūros paveldo švietėjišką veiklą, tačiau šis klausimas ir liko klausimu.

Kaimynystė nežavi

Į rūmų kaimynystėje buvusį Sapiegų ligoninės šeštąjį pastatą po rekonstrukcijos 2007 m. lapkritį persikėlė Nacionalinė Teismų Administracija. Naujoje „darbo vietoje“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Kanapeckas ir jo bendradarbiai jaučiasi neužtikrintai. Rekonstruoto pastato sienų dažai atsilupinėja. Netoliese stovintis vandens bokštas ir Sapiegų rūmų bokštas trosais „prilaiko“ buvusios katilinės kaminą. Administracija pati kreipėsi į paveldosaugos institucijas dėl vandens bokšto galimo konservavimo, galvojo patys perimti jį savo žiniai. „Jei trosai būtų pritvirtinti prie pūvančio medžio, būtų tragedija“-, dabartinį vandens bokšto stovį įvardino pašnekovas.

G. Kanapeckas pagrindine problema įvardino Sapiegų rūmų šeimininko nebūvimą: „Mes džiaugtumėmės, jei atsirastų koks nors kaimynas. Patys kol kas kenčiam: iš rūmų atklysta graužikai, gatvė neapšviesta. Būtų atviri vartai, eitume pasivaikščioti po parką, tiesiog pakvėpuoti grynu oru, pasidžiaugti šilta saule. Tačiau parką nuo mūsų skiria lentomis sutvirtinti vartai, tvora“, - pasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Ateitis - miglota

 „Reikia atidengti vartus, nuimti vėlyvesnes tvoras, atidengti nepaprasto grožio parką ir visa tai sutvarkyti“,- būtinus atlikti darbus vardino V.Karčiauskas. Jis nurodė, kad savivaldybėje nėra projektinių pasiūlymų dėl Sapiegų rūmų.

KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis nurodė, kad yra bandoma pasinaudoti ES struktūrine parama: „KPD pateikė projektų aprašą Ūkio ministerijai dėl finansavimo klausimo bei galimybės restauruoti. Prašoma 20 mln. Lt.“ Ministerija turės priimti sprendimą kuriam iš 104 dalyvaujančių kultūros paveldo projektų skirti ar neskirti lėšų. Pašnekovas įvardino tokias „Viešosios kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtros restauruojant ir pritaikant Sapiegų rūmus“ priemones – turizmas, sportas ir paveldas.
„Vilniaus regiono plėtros plane 2007–2013 metais“ numatoma Sapiegos rūmų barokinio parko atkūrimui skirti 3 mln. Lt., lėšas paskiriant VšĮ Sapiegos ligoninei.

Praeitis didinga

Vadinamojo Tvano laikotarpio didikams neberūpėjo blykstelti mokslu, menu arba politinėmis idėjomis. Visas jų pasididžiavimas buvo bažnyčių ir vienuolynų statyba, neužmirštant ir savo rūmų. Rūmus dekoravo žymūs to meto italų skulptoriai Giovannis Pietro Perti, Džovanis Marija Gallis, prieš tai kartu dekoravę Šv. Petro ir Povilo bei Trinitorių (Viešpaties Jėzaus) bažnyčias, Salės lubas puošė didžiulės daugiafigūrės freskos, tapytos tuo metu Lietuvoje garsaus italo dailininko Mikelandželo Polonio.

Rūmų fasadai, nors ir perdirbinėti, vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlaikė brandžiojo baroko formas ir itin vertingą skulptūrinį dekorą.

Per 1794 m. sukilimą nukentėjusius rūmus nupirko Kosakovskiai. Pagal architekto A. Kosakausko nurodymus jie remontavo rūmus ir vartus, papildė dekorą, karnizų konstrukcijas klasicizmo stiliaus elementais.

Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX a. viduryje po rekonstrukcijos. Atgavus nepriklausomybė Sapiegų rūmai vis dar stūkso apleisti, laukdami valdininkų valios ir pinigų rekonstrukcijai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių