Identifikuojant Tuskulėnų dvare atkastus nukankintų žmonių palaikus, nustatyta, kad partizanų Žemaičių legiono vadas Jonas Semaška-Liepa lygiai prieš 65 metus, 1947 m. sausio 21 d. buvo užkapotas kirviu. Už ką sovietų valdžia taip nekentė Liepos?

Gausios Semaškų šeimos atžala Jonas 1930 m. baigė Karo mokyklą Kaune ir sparčiai kopė karinės karjeros laiptais. Kai 1939 m. Lietuva pasirašė su SSRS savitarpio pagalbos sutartį, pirmas su motorizuoto pėstininkų pulko motociklu į sugrąžintą Vilnių įvažiavo būtent jis, Lietuvos kariuomenės kapitonas. Po metų okupantams likviduojant Lietuvos kariuomenę, J.Semaška buvo paskirtas į garsųjį Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinį korpusą vieno pulko kuopos vadu ir iš karto susidūrė su NKVD reikalavimu šnipinėti pulko vadą Leoną Rajecką.

„Kaip vėliau pasakojo mama, tėvas parėjo namo labai susikrimtęs, nes suprato, kad NKVD jam, atsisakiusiam tai daryti, neatleis, – tėvo žūties dienos išvakarėse dienraščiui pasakojo Kaune gyvenantis J.Semaškos sūnus Arvydas. – Reikėjo slėptis: mamą išvežė pas draugus į Vilnių, mane įkurdino kaime, o pats išvyko pas draugą į Latviją.“

Prieš pat karo pradžią grįžęs į Lietuvą, netrukus J.Semaška buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę ir feldmaršalo Friedricho Pauluso armijos sudėtyje nužygiavo iki Stalingrado, iš kur sugebėjo su savo kariais prasiveržti iš apsupties žiedo.

Kai 1945 m. Vokietija kapituliavo, J.Semaška buvo karinėje Kuršo grupuotėje, saugojusioje Baltijos jūrą. Iš ten jis naktimis parėjo į Lietuvos miškus, kur užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais.

Janinos Semaškaitės knygoje „Priesaika“ karininko bendražygis Zigmas Daulenskis, be prisiminimų apie masines partizanų naikinimo akcijas Žemaitijos miškuose, pasakoja apie Žemaičių partizanų grupuotes suvienijusio J.Semaškos nepaprastą karinę nuovoką ir šaltakraujiškumą ne vienoje tiesiog beviltiškoje kovinėje situacijoje.

Kitas J.Semaškos-Liepos bendražygis Steponas Grybauskas apie šį vadą kalbėjo taip: „Jeigu būtume tokių vadų turėję nuo pat partizaninio karo pradžios, gal nebūtų buvę šitiek daug aukų.“

1945 m. J.Semaška-Liepa surengė Lietuvos laisvės armijos Žemaitijos partizanų vadų pasitarimą, buvo išrinktas Žemaičių apygardos vadu, vadovavo Žemaičių legionui ir 1946 m. pavasarį gavo Generolo Vėtros (Jono Noreikos) instrukciją dėl partizanų junginių reorganizavimo į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Tačiau netrukus dėl išdavystės jis buvo suimtas.

Savo paskutiniame žodyje „teisme“ J.Semaška-Liepa tvirtino, jog niekas neturi teisės teisti partizanų už tai, kad jie gynė Tėvynę. Tačiau 1946 m. pabaigoje bebaimis Lietuvos kariuomenės karininkas ir partizanų vadas okupantų Vilniaus įgulos karinio tribunolo buvo nuteistas myriop, o šeima ištremta į Sibirą.

1998 m. J.Semaškai-Liepai suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordinu.

Sausio 21 d. 10 val. Kauno šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už plk. J.Semašką, 11.30 val. – jo žūties 65-ųjų metinių minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje.