© Tomo Raginos nuotr.

Savivaldybė kelerius metus nesugeba patvirtinti naujos daugiabučių namų liftams modernizuoti kaupiamų lėšų paskirstymo tvarkos. Dėl to seni liftai nekeičiami.

Daugybę metų kauniečiai liftams modernizuoti kaupiamas lėšas dėjo į bendrą katilą. Prieš kelerius metus Kauno savivaldybei buvo išaiškinta, kad sovietmetis seniai baigėsi ir ši tvarka prieštarauja Civiliniam kodeksui bei kitiems teisės aktams.

Savivaldybės taryba pritarė, kad iš bendro katilo vieniems duoti, o kitiems ne – nevalia. Tačiau naujos lėšų kaupimo administravimo tvarkos taip ir nepatvirtino.

Lėšos ir toliau buvo renkamos, tačiau jos visos paliktos namų administratorių arba bendrijų dispozicijoje. Bendrijos lėšomis disponavo laisvai, o administratoriai laukė savivaldybės nurodymo.

"Galima sakyti, kad kelerius metus negalioja jokia tvarka. Seną tvarką panaikinome, o naujos nepatvirtinome. Neapsisprendžianti taryba nesuteikė galimybės panaudoti sukauptas lėšas", – aiškino savivaldybės Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė.

Tarybai siūloma pagaliau apsispręsti ir nurodyti bendrijoms bei administratoriams liftams modernizuoti kaupiamas lėšas pervesti į atskirą kiekvieno namo sąskaitą. Lėšos ir toliau galėtų būti naudojamos tik liftams atnaujinti, tačiau savivaldybė daugiau nesikištų.

"Kauno liftų" generalinis direktorius Jonas Guzavičius su pasiūlymu sutinka tik iš dalies. Jis pritaria, kad kiekvienas daugiabutis turėtų atskirą sąskaitą liftams modernizuoti, tačiau nesutinka, kad jomis disponuotų administratoriai.

"Sprendimą turėtų priimti patys gyventojai, o ne administratoriai, kurie nebus suinteresuoti lifto modernizavimu. Jie per visus tuos metus turėjo kaupti lėšas. Manau, kad taip ir darė, bet kas galėtų paneigti, kad jos nepanaudotos kitoms reikmėms?" – klausė J.Guzavičius.

"Kauno liftų" vadovo paskaičiavimais, administratoriai per tuos kelerius metus liftams modernizuoti turėtų būti sukaupę daugiau kaip 2 mln. litų. Kol buvo panaikinta senoji tvarka, dar daugiau kaip 0,5 mln. litų buvo surinkusi savivaldybė.

Už tuos pinigus J.Guzavičius siūlo atnaujinti senų, nerenovuotų liftų valdymo sistemas. Jo teigimu, to pakaktų, kad seni liftai taptų saugesni ir ekonomiškesni. Pasak J.Guzavičiaus, Kaune yra 50–70 liftų, kurių valdymo sistemas reikėtų atnaujinti nedelsiant. Pakeisti valdymo sistemą turėtų kainuoti apie 25 tūkst. litų.

"Kauno liftų" atstovų skaičiavimu, taip atnaujintas liftas per mėnesį leidžia sutaupyti elektros energijos už 100 litų. Vėliau, sukaupus daugiau lėšų, būtų galima pakeisti ne taip greitai susidėvinčias mechanines dalis.

"City Service" Kauno regiono vadovė Vida Naudžiūnienė:

Sprendimas, kokį siūlo savivaldybė, yra geriausia išeitis gyventojams. Pagaliau turto valdymas ir sprendimo galia atiteks miestiečiams. Iki šiol pinigai buvo renkami į bendrą katilą. Todėl už Šilainių gyventojų pinigus buvo remontuojami liftai Kalniečiuose. Tokia sistema buvo neteisinga, žmonės tam prieštaravo. Todėl mūsų įmonė, pradėjusi dirbti Kaune, gyventojų reikalavimu nustojo pervedinėti lėšas į tą bendrą katilą. Lėšas kaupdavome kiekvieno namo atskiroje sąskaitoje, jos niekam kitam nebuvo naudojamos – žmonės gali kreiptis į bendrovę ir jie gaus sąskaitos ataskaitą. Mes esame už tai, kad lėšos būtų naudojamos tik nusprendus gyventojams – tokiu pačiu principu organizuojami visi einamieji daugiabučių remonto darbai, todėl liftai nėra jokia išimtis.

Skaičiai:

530 – maždaug tiek liftų yra Kauno daugiabučiuose.

125 – maždaug tiek jų "Kauno liftai" atnaujino per pastaruosius 8–9 metus.

72 tūkst. litų – vidutiniškai tiek kainuoja atnaujinti visą daugiabučio liftą.